Įtraukusis ugdymas: mokyklos tampa pervargusių tėvų įkaitėmis?

Akcentuodami įtraukiojo ugdymo privalumus ir būtinybę, politikai „pamiršo“, kad yra vaikų, kuriems mokymasis bendrose klasėse bendrojo lavinimo mokyklose yra labiau žalingas nei naudingas.

Pagal dabar galiojančius įstatymus, mokyklos privalo priimti visus be išimties vaikus su spec. poreikiais, jei tik tėvai to pageidauja. 

Nauja tvarka atvėrė dar vieną skaudžią problemą - pasitaiko atvejų, kai pervargusiems nuo nuolatinės vaikų su spec. poreikiais priežiūros namuose tėvams įtraukusis ugdymas tampa vienintele galimybe nors pusdieniui gauti socialinio atokvėpio. 

Tačiau kai kurie ypatingų poreikių vaikai patiria didžiulį stresą ir šoką, kai ramų ir be papildomų dirgiklių namų mokymą tenka iškeisti į triukšmingas, perpildytas klases.

Mokosi privačioje įstaigoje

Klaipėdietė Inga augina paauglį sūnų, turintį autizmo spektro sutrikimą. Jam sulaukus mokyklinio amžiaus, moteris nutarė, kad sūnus lankys mokyklą, kuri pritaikyta spec. poreikių turintiems mokiniams. Po kurio laiko įstaigą pakeitė - perėjo į privačią.

Tuo metu dar nebuvo įtraukiojo ugdymo įstatymo, tačiau net jei ir būtų buvęs - klaipėdietė nėra įsitikinusi, ar sūnų būtų vedusi į bendrojo lavinimo mokyklą.

„Visi autizmo sutrikimą turintys vaikai yra labai skirtingi ir skirtingai reaguoja į dirgiklius. Mano sūnus jautrus triukšmui.

Pasikeitus mokytojai, kitai pedagogei nepavyko rasti būdų, kaip spręsti tam tikras situacijas, vaikui nepavyko adaptuotis, todėl nutarėme, kad lankys privačią mokymo įstaigą, dirbančią pagal bendrojo ugdymo programą. 

Ši mokykla yra daugiafunkcis centras, kur teikiama dienos socialine globa, skiriama daug dėmesio klasių komplektavimui, kad mokiniai bendrautų, sutartų tarpusavyje ir ne kenktų, o vieni kitiems padėtų“, - apie savo pasirinkimą pasakojo Inga.

Vertindama neseną įvykį, kai Klaipėdoje spec. poreikių turintis mokinys vos nepasmaugė socialinės pedagogės, moteris mano, kad tikrai ne visi vaikai gali lankyti bendrojo lavinimo įstaigas.

„Juos neigiamai veikia ir triukšmas, ir kiti dirgikliai. Yra vaikų, kuriems per sunku integruotis į visuomenę tokiu būdu, todėl tikrai būtų gerai, jei tai suvoktų patys tėvai“, - sako pokalbininkė.

Tinka ne visiems

Inga svarsto, kad galbūt Klaipėdos progimnazijoje įvykęs smurto protrūkis kilo dėl to, kad pervargusi mama tiesiog neturi kito pasirinkimo ir atsisako namų mokymo, nes neturi galimybių būti namuose viso ugdymo proceso metu, jai pačiai reikia poilsio, tačiau tokios pagalbos, ko gero, niekas nesuteikia.

„Nuolatinė sunkią negalią turinčio vaiko priežiūra yra alinantis darbas, bet jokia mokykla neatliks tokios pagalbos tėvams funkcijos, nes vaikas ateina į kitą simptomus sužadinančią aplinką. 

Pripažinkime, yra dalis ligų, kurios nepagydomos, taip ir čia - yra tokių negalių, kurias turintys vaikai nepajėgūs adaptuotis ir joks įtraukusis ugdymas jų atveju neduos teigiamų rezultatų“, - nuomone dalijosi klaipėdietė.

Dėkoja pagalbos personalui

„Žemynos“ gimnazijoje šiemet mokosi 30 vaikų, kuriems nustatyti spec. poreikiai, kai kurie iš jų mokosi su padėjėjais.

Mokyklos direktorius Nikolajus Petunovas džiaugiasi, kad per šiuos mokslo metus neteko spręsti nė vienos konfliktinės situacijos, pareikalavusios policijos pareigūnų arba medikų įsikišimo.

„Neturime problemų, nes pasirūpinome visu pagalbos personalu, turime padėjėjų, socialinių pedagogų. Visa komanda dirba sklandžiai ir tie mokiniai mokosi, daro pažangą“, - teigė N. Petunovas.

Tiesa, pernai gimnazijos mokytojus gerokai išgąsdino viena gimnazistė, kuri nesutikusi su mokytojos įvertinimu į mokyklą atsinešė peilį.

„Įvyko konfliktas dėl vertinimo. Ta mergina tikrai neturėjo jokių spec. poreikių, tiesiog, matyt, neatlaikė egzaminų įtampos. Viskas baigėsi gerai, konfliktą išsprendėme“, - prisiminė mokyklos direktorius.

Negali pašalinti iš mokyklos

Vadovaujantis galiojančiais įstatymais, nė viena mokykla neturi teisės atsisakyti priimti mokinį į mokyklą arba pašalinti jį iš mokinių sąrašo, net jei jis, pavyzdžiui, kėsinosi į mokytojo sveikatą, pykčio priepuolio metu jį smaugdamas ar kitaip žalodamas, jei nuolat trukdo mokytojams vesti pamokas, elgiasi agresyviai ir jį nuolat tenka raminti net su policijos pareigūnų ar medikų pagalba.

„Nėra paprasta net perkelti vaiką į kitą mokyklą. Iš pradžių tenka daug konsultuotis su vaiko gerovės komisija, situaciją analizuoti ir ieškoti sprendimų su kitomis įstaigomis, o jei nerandama sprendimo - kreiptis į tą pačią komisiją, kuri tėvams gali rekomenduoti keisti mokyklą, tačiau galutinį sprendimą vis tiek priims tėvai“, - vardijo N. Petunovas.

Yra spragų

Lietuvos psichologų sąjungos Edukacinės psichologijos komiteto pirmininkės pavaduotoja, mokyklos psichologė Alina Martinkutė-Vorobej, komentuodama įtraukiojo ugdymo situaciją Lietuvoje, sako, kad tam nebuvo tinkamai pasiruošta.

Anot jos, mokykloms iki šiol daug ko trūksta - ir specialistų etatų, ir patalpų, ir žinių, ir aiškumo. Bet procesas vyksta ir situacija gerėja - vyksta daugybė mokymų, skirtų mokyklų bendruomenėms, mokyklos išsidera iš steigėjų papildomus etatus, įrengiamos reikalingos papildomos patalpos ar kabinetai, mokyklų darbuotojai skaito, gilinasi ir bando suprasti naujas darbo tvarkas.

„Tokia analogija iškyla - įsivaizduokime, įtraukusis ugdymas yra traukinys, pastatytas ant bėgių, ir jis išjudėjo tinkama kryptimi. Juda pamažėl, vis įgaudamas pagreitį, kartais stabteldamas ar už ko nors užkliūdamas, bet juda ten, kur reikia“, - įsitikinusi psichologė A. Martinkutė-Vorobej.

Nepaisant to, kad į viešumą iškyla vis daugiau skaudžių įtraukiojo ugdymo pasekmių, psichologė mano, šio ugdymo sunkumai ištinka ne tada, kai įgyvendinami šio ugdymo principai, o tada, kai jie neįgyvendinami, arba tai daroma „atbulomis rankomis“, t. y. kai matomas kaip prioritetas patogumas mokyklai, o ne mokinių poreikiai. 

Arba kai vadovaujamasi nepagrįstais stereotipais apie vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais bei jų bijoma, užuot juos pažinus, atradus ryšį su jais ir jų šeimomis, mano psichologė.

Palieka spręsti patiems tėvams

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad švietimo įstaigos turi priimti ugdytis visus vaikus, turinčius ir neturinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, jeigu to pageidauja jų tėvai.

„Įtraukusis ugdymas nėra ugdymo metodas ar priemonė, taikoma tik tiems vaikams, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Tai yra švietimo sistemos veikimo principas, kurio esmė, kad nė vienas asmuo negali būti diskriminuojamas dėl ugdymosi poreikių įvairovės ar / ir švietimo pagalbos reikmės ugdytis kartu su savo bendraamžiais ir ten, kur jis gyvena“, - komentuoja ministerija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad švietimo įstaigos turi priimti ugdytis visus vaikus - turinčius ir neturinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, jeigu to pageidauja jų tėvai.

Į dienraščio klausimą, kaip mokykla turėtų spręsti situacijas, kai pagal įtraukųjį ugdymą besimokantis mokinys yra agresyvus, kelia grėsmę mokytojų sveikatai / gyvybei ir klasės draugams, ministerija atsako: „Jei vaikas kelia grėsmę sau ar kitiems, mokykla turi imtis visų įmanomų priemonių, kad suvaldytų situaciją ir užtikrintų saugumą, vadovaudamasi teisės aktais ir nustatyta tvarka. 

Tai gali apimti individualaus ugdymo plano sudarymą, švietimo pagalbos specialistų įsitraukimą, laikinus ugdymo formos ir vietos pakeitimus ar kitas prevencines ir intervencines priemones.“

Mokykloms rekomenduoja konsultacijas

Ministerijos teigimu, jei vaikui sunku užmegzti ryšį su mokyklos specialistais, nenori pas juos eiti, mokykla gali kreiptis į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių dėl teikiamų paslaugų už mokyklos ribų.

Lietuvos įtraukties švietime centras teikia konsultacijas dėl mokymosi sutrikimų, elgesio ir emocijų, autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų ugdymo. 

Be to, Lietuvoje veikia ir specialiojo ugdymo mokyklos, kuriose ugdomi labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. 

Čia vaikai taip pat ugdomi ne juos izoliuojant, o kartu, klasėse. Šios įstaigos dar gali pasiūlyti ir medicininę pagalbą mokiniams, kokios dažniausiai negali teikti bendrojo ugdymo mokyklos.

„Kokioje mokykloje mokysis vaikas, konsultuodamiesi su specialistais, sprendžia tėvai“, - akcentuoja ŠMSM.