Jau šią savaitę laukia visiškai kitoks pandemijos valdymas – kurie algoritmai keisis?

Keičiama strategija

Ministrė pirmininkė I. Šimonytė antradienį Seime teigė, jog bus keičiama visa pandemijos valdymo strategija.

„Tai reiškia, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tikrai nesivaikys kontaktų, neužsiiminės kokiais nors istoriniais kasinėjimais, kas su kuo prasilenkė koridoriuje kokiu metu, o iš esmės koncentruosis į tuos žmones, kurių testai teigiami yra nustatyti dabar, ir jų artimiausią aplinką“, – žurnalistams antradienį sakė premjerė.

Izoliacijos trumpinimas

Operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys žadėjo patvirtinti naujus reikalavimus – pokyčiai bus įtvirtinti testavimo ir izoliavimo algoritmuose, atsiras reikalavimas dėvėti respiratorius uždarose erdvėse praleidžiant ilgą laiką.

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys teigė, jog planuojama trumpinti izoliacijos trukmę iki 7 dienų.

„Šiandien galvojame trumpinti; dabar turime 10 dienų, tai galėtume pagalvoti apie trumpesnį laikotarpį, nes turime rūpintis ne tik sveikatos apsaugos sistemos, bet ir kitų valstybei svarbių kritinių funkcijų specialistais. Svarstysime iki 7 dienų“, – teigė ministras.

Taip Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir padarė penktadienį. Ir nuo pirmadienio, sausio 17 dienos, izoliacijos laikas yra trumpinamas iki 7 dienų, turėjusiems sąlytį su COVID-19 liga sergančiu asmeniu.

Izoliuotis 7 dienas galės ir besimptome forma sergantys asmenys, grįžę iš užsienio.

Baiminamasi „išguldyto“ sveikatos sektoriaus

Prezidentūroje šią savaitę susirinkę sveikatos ekspertai taip pat aptarė šį klausimą, svarstydami kitų šalių patirtis.

Norint išvengti ne tik sveikatos apsaugos sistemos, bet ir kitų svarbiausių funkcijų veikimą, izoliacijos trumpinimas leistų tai padaryti lengviau.

Štai Jungtinėje Karalystėje koronaviruso omikron atmaina „išguldė“ sveikatos sektoriaus darbuotojus ir pagrindinis sveikatos sistemos iššūkis yra personalo saviizoliacija, todėl buvo pasitelkta net kariuomenė.

Sveikatos apsaugos ministras taip pat paragino pajutus koronavirusui būdingus simptomus keliauti tiesiai į mobilų punktą testuotis, neapkraunant šeimos gydytojų.

„Namuose skatintume turėti papildomų testų. Ir neužkrautume tada šeimos gydytojų, nes kviečiu visus eiti esant simptomams tiesiai į mobilų punktą, kur valstybė užtikrina testavimą“, – sakė A. Dulkys.

Karantino įvedimas priklausytų ne tik nuo užimtų reanimacijos lovų, bet ir nuo sergančių darbuotojų svarbiausiose šalies institucijose.

„Tai mums yra svarbu žiūrėti, kokia yra situacija šalies reanimacijose, esame sakę, kad apie 240 pacientų ten reiškia, kad sveikatos apsaugos sistema su visom kitom paslaugom yra ant praktiškai ribos.

Bet dabar, kai omikron atmaina turi elgesį, kada jis yra labai užkrečiamas ir tarp persirgusių ir vakcinuotų, tampa labai svarbu sekti, kokia yra situacija organizacijose, kuriuos teikia visas pačias svarbiausias paslaugas.

Ne tik sveikatos apsaugos sistemoje, kad užtektume specialistų, bet koks sergamumas tarp specialistų ir kitose institucijose. Turime žiūrėti, kad užtektų specialistų, kurie galėtų dirbti ten, kur yra valstybės svarbiausios funkcijos“, – aiškino jis.

Todėl žvelgiama bus ne tik į užimtų lovų reanimacijose rodiklį.

„Tai reikia svarbu ir toliau žiūrėti, kas yra reanimacijose. O kitas dalykas – koks yra sergamumas tarp tų žmonių, kurie dirba pačias svarbiausias funkcijas. Ir tai gali lemti būsimus sprendimus“, – teigė jis.

Privalomas testavimas – tik būtinosioms specialybėms

Privalomą testavimą ketinama palikti tik būtinosioms specialybėms.

„Mes peržiūrinėjame visus procesus, kuriuose yra vienokios ar kitokios testavimo apimtys. Yra pasiūlymas šiai dienai pasilikti tik tas, kurios yra pačios svarbiausios, kurios yra nukreiptos į didžiausios rizikos žmones, į kritines institucijas“, – sakė A. Dulkys.

Tose srityse, kur omikrono atveju privalomo testavimo reikšmė būtų vertinama kaip sumažėjusi, jo būtų atsisakoma.

„Kad būtų užtikrintas 100 proc. testavimas sveikatos apsaugos sistemoje, socialinėje srityje ir simptominiai atvejai, nes toliau matyt atvejų skaičiai augs“, – teigė A. Dulkys.

Kiekvieną penktadienį mokiniams bus dalinami greitieji testai, kuriais raginama naudotis. Ir gavus teigiamą rezultatą neleisti vaiko į ugdymo įstaigą.

Sprendimus dėl testavimo Vyriausybė žada priimti kitą savaitę.

Viso kilimo nepamatysime

Prezidentūroje susirinkę sveikatos ekspertai teigė, jog tikrojo bangos dydžio nepamatysime, nes testavimo pajėgumai yra riboti.

„Dėl lengvesnės omikron atmainos sirgimo formos ir testavimo pajėgumų trūkumo, nustatytų atvejų skaičius Lietuvoje bangos viršūnėje galėtų būti fiksuojamas nuo 5 000 iki 7 000 atvejų per parą, nors realus užsikrėtimų skaičius galės būti didesnis“, – teigiama pateiktose rekomendacijose.

Pagal vakcinuotų asmenų skaičių Lietuvoje, artimiausia šalis – Graikija, teigia ekspertai. Todėl prognozes ateičiai galima daryti pagal šią šalį.

„Pagal šiuos skaičiavimus naujų atvejų skaičius per parą Lietuvoje siektų 9000 atvejų ir daugiau, kadangi banga dar kyla. Tikėtina, kad tokių didelių skaičių statistikos suvestinėse nematysime, nes tam reikėtų atlikti nuo 50 000 iki 80 000 viruso tyrimų per parą, o tokių pajėgumų Lietuvoje neturime“, – pabrėžė jie.

Statistikos departamento duomenimis, nuo pat pandemijos pradžios per dieną daugiausiai PGR testų buvo atlikta šių metų sausio 11 dieną, šis skaičius viršijo 24 tūkstančius.

Respiratoriai uždarose erdvėse

Prieš Naujuosius metus ministrės pirmininkės I. Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė užsiminė, jog medicines kaukes uždarose erdvėse, kuriose būnama ilgą laiką, pavyzdžiui, renginiuose, medicinines kaukes turėtų pakeisti respiratoriai.

„Pavyzdžiui, respiratorių naudojimas būtinas visų renginių metu, tos nebūtinos kavos pertraukos galbūt irgi reikėtų peržiūrėti, ar tikrai renginio metu tas kavos pertraukas reikėtų daryti, kadangi žmonės būriuojasi be apsaugos priemonių vienas su kitu“, – tada sakė ji.

SAM įtvirtino ir šią tvarką. Penktadienį Operacijų vadovo sprendimu nurodyta, kad nuo pirmadienio, sausio 17 dienos, visi vyresni nei 6 metų amžiaus žiūrovai ir dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas privalo viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius, priglundančius prie veido ir visiškai dengiančius nosį ir burną.

Trys lygiai

„Keletas akcentų apie tai, koks yra mūsų artimiausių dienų savaičių požiūris, ir kur link judame. Visų pirma turėtume suskirstyti savo veiksmus: asmuo , šeima ir valstybė“, – trečiadienį kalbėjo A. Dulkys.

Asmuo. Pasak ministro, kiekvienas galėtų prisidėti ir padėti pandemijos metu – skiepytis ir apsaugoti ne tik save, savo artimuosius, bet ir tuos, kurie negali skiepytis.

„Taip pat yra labai svarbu skiepytis sustiprinančiąja doze jau po trijų mėnesių, nes omikrono atveju matome, kad rizikos grupėje atsiduria vis jaunesni asmenys ir ypač penkiasdešimties ir vyresni“, – sakė A. Dulkys.

Ministras pabrėžė, kad gretutinės ligos nėra priežastis nesiskiepyti.

„Tai yra priežastis skiepytis“, – sakė A. Dulkys.

Ministras kvietė keisti požiūrį ir naudoti saugesnes priemones, ir renginiuose naudoti respiratorius
„Karantino buvimo ar nebuvimas labiausiai priklauso ne nuo Vyriausybės, bet nuo elgesio modelio“, – sakė A. Dulkys.

Šeima. Kalbant apie šeimą, pasak ministro, čia svarbu pasirūpinti vaikais. Jis paaiškino, kad kiekvieną savaitę vaikams savikontrolei išdalinami testai, paragino tėvus padrąsinti ir padėti jiems juos atlikti.

„Būtų labai gerai, kad rūpintumėmės ir kitomis šeimomis. Tai neleiskime vaikų iš namų, jeigu jaučiate, kad yra simptomai“, – sakė A. Dulkys.

Pasak ministro, pravartu namuose turėti po ranka testų. Jis taip pat ragino padėti šeimos gydytojams, ir, pajutus simptomus, kreiptis ne į juos, o registruotis į mobiliuosius punktus.

Valstybė. Pasak ministro, didžiausias valstybės dėmesys yra kritinėms paslaugoms ir institucijoms.

„Peržiūruime skiepijimo, izoliavimo, testavimo algoritmus. Tvarkos turėtų atsirasti nuo penktadienio ir įsigalioti nuo pirmadienio“, – sakė A. Dulkys.

Pasak jo, tas susiję su kontaktų susiaurinimu. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) daugiau žiūrės šeimos kontaktų, izoliacijos laikas trumpinamas iki septynių dienų. NVSC, kad būtų galima paspartinti ir išdavinėti nedarbingumo pažymėjimus.

Galimi pokyčiai dėl Galimybių paso

Ministras neprognozuoja, ar po pertraukos bus grįžta prie Galimybių paso vaikams iki 16 metų.

„Atvirai kalbant, esant tokiam sparčiam omikrono judėjimo greičiui, man labai sunku prognozuoti, kas bus rytoj. (…) Šiandien tai nėra pagrindinis prioritetas – dėl Galimybių paso vaikams, nes mes negalime užtikrinti tokio spartaus PGR metodo vaikams“, – sakė A. Dulkys.
Ministras neslėpė, kad dėl Galimybių paso gali būti pokyčių.

„Galimybių pasas, jeigu pasižiūrėsime retrospektyviai, visą laiką sakėme, kad tai yra laikina priemonė. Omikronas keičia ir testavimo strategiją ir mūsų politiką. Visko gali būti ir su Galimybių pasu. Girdime, svarstome, žinome ekspertus ir jau ES mastu diskutuojame ir dėl ES turinio, lygiai taip pat ir mes turėsime pergalvoti GP elgesį, kadangi keičia elgesį viruso atmaina. (…) Ant mūsų darbo stalo yra analizė, kokia galėtų būti GP ateitis, bet sprendimų dar nėra“, – sakė A. Dulkys.

Kiek laiko dar gali galioti šis dokumentas, sveikatos apsaugos ministras kol kas negali pasakyti.

„Negalėčiau pasakyti, kiek laiko (dar galiotų, aut. p.). Bet jeigu mes anksčiau pabrėždavome, kad Galimybių pasas yra tik viena iš priemonių srautų valdymo ir ji laikina, tai šiandien galiu pasakyti, kad jau tikrai esame tame etape, kada diskutuojame, analizuojame, tariamės. Ir, matyt, esame jau ant tos ribos, kai turėsime tuos sprendimus, kiek jis dar efektyvus.

Nes kaip matote, omikron atmaina priverčia mus keisti elgesį, nes užsikrėtimai yra galimai ir tų, kurie pasiskiepijo, ir tų, kurie persirgo, ir be vakcinų. O Galimybių pasas atsirado tada, kai turėjome tokias atmainas, kai ta atskirtis buvo labai ryški“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras.

Nauji sergamumo rekordai

Šią savaitę buvo užfiksuotas naujų atvejų rekordas nuo pačios pandemijos pradžios 2020 metų kovo mėnesį. Trečiadienį Statistikos departamentas pranešė apie 4746 naujus koronaviruso atvejus.

100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenkantis atvejų skaičius sparčiai artėja prie anksčiau pasiektų jo aukštumų.

Štai penktadienio duomenimis, 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų tenka 1438,5 atvejo. Pandemijos rekordas – 1503,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų 2020–ųjų metų pabaigoje.

Teigiamų tyrimų procentas penktadienio duomenimis siekia 18,5 procento.