Kaip klaipėdiečiai švęs Motinos dieną?

Artūras RAZBADAUSKAS, Klaipėdos universiteto rektorius

Džiaugiuosi, kad dar turiu mamą. Ji buvo pradinių klasių mokytoja Melnragės mokykloje. Motinos dieną mes visą laiką susitinkame, kartu papietaujame, pasikalbame. Suprantama, dovanoju gėlių, žinote, mokytojai pripratę jų gauti. 

Jai jau per 90 metų, jau nebėra tiek judri, kad galėtume kur nors keliauti ar eiti į koncertus, tai švenčiame namuose.

Mano mama kaip mokytoja buvo griežtoka. Aš pradėjau mokytis pas ją. Jeigu matydavo, kad neruošiu pamokų, ilgiau kieme kamuolį spardau, tai būtinai iškviesdavo mane prie lentos. Dabar jau griežtumas išnyko, būdama vyresnio amžiaus ji gerokai sušvelnėjo.

Žmonos mama atvyko iš Utenos ir dabar gyvena Klaipėdoje. Nors yra vyresnio amžiaus, bet dar labai aktyvi: ir dainuoja, ir šoka, ir į trečiojo amžiaus universitetą nueina. Kartais abi mamas kartu sveikiname, kartais - ne. Šiais metais turbūt bandysime abi kartu susodinti.

Žmonos pasveikinti visuomet atvyksta ir dukra, ir žentas, ir aš prisidedu. Tai svarbi šventė - motinos mums labai brangios.

Dabar mums visiems ir mamoms reikia taikaus pasaulio, taikaus dangaus. Norisi palinkėti ramybės ir vilties, kad viskas bus gerai. Aš visada vertinu situacijas optimistiškai. Mamoms linkiu kiek galima ilgiau išbūti sveikesnėms.

Zigmas JUZUMAS, gydytojas, ortopedas, traumatologas

Ypatingų Motinos dienos šventimo tradicijų neturime. Mūsų su žmona mamos jau mirusios, aplankome jų kapus. Kitas mamas visą laiką pagerbiame paprastai šventiniais pusryčiais, susirenkame pietų, suvažiuoja anūkai pasveikinti močiutės, mes sveikiname mamas.

Mano mama buvo labai griežta, senojo, vadinamojo smetoninio, auklėjimo - kai privalu buvo būti pareigingam, sąžiningam, gerbti aplinkinius, mylėti Lietuvą. Ji buvo įžymi mokytoja, tad daug reikalavo ir iš savo vaikų, mūsų su broliu.

Mes manome, kad ji buvo labai teisinga, kūrybinga ir išradinga. Išėjusi į pensiją iš Klaipėdos persikraustė gyventi į Mosėdį, įkūrė ten folklorinį ansamblį, kuris išgarsėjo. Visi dalyvaudavome jo šventėse, dainuodavome, šokdavome. 

Mama buvo pririnkusi daug folklorinių dalykų. Yra likę užrašai, knygos, kur ji rašė senovinius pasakojimus, dainas. Pas ją atvažiuodavo žmonės iš Vilniaus universiteto ir amžinatilsį Zita Kelmickaitė lankėsi.

Jeigu lyginčiausi su mama, kūrybingumo ir drausmingumo man užtenka, valios tikrai turiu.

Visoms mamoms noriu palinkėti taikos, ramybės, sveikatos, kad vaikai pateisintų visas jų viltis, kad šeimos visada būtų kartu, kad išvažiavę vaikai prisimintų mamas ir sugrįžtų jų aplankyti. Labai džiaugiuosi, kad pas mus vaikai noriai važiuoja. To linkiu visoms šeimoms.

Kornelija KUPŠYTĖ, Klaipėdos kamerinio orkestro violončelininkė

Mama gyvena Klaipėdos rajone. Tikriausiai šiemet kaip įprasta važiuosime su sese dviese pas ją su gėlėmis, su kava. 

Pasibūsime, praleisime laiką kartu. Kartais važiuojame ir su vyrais, bet per Motinos dieną norisi prisiminti mūsų vaikystę ir vienoms pabūti su mama.

Ypatingai nešvenčiame. Matyt, patys gražiausi dalykai yra paprasti - tokie, kaip buvimas kartu, pasidžiaugimas vieni kitais. Tokią dieną prisimeni daug dalykų iš vaikystės, pasidžiaugi, tarsi pasijunti vaiku.

Mano mama muzikantė, groja smuiku ir dirba pedagoginį darbą, kurį labai myli kaip ir muziką. 

Ji labai pavyzdinga moteris, darbšti. Tikriausiai ji ir mane užkrėtė meile muzikai, nors aš labiau panašesnė į tėtį. Iš mamos, ko gero, aš perėmiau jautrumą aplinkai, empatiją.

Pati dar nesu mama, kada nors, tikiuosi, būsiu. Noriu palinkėti visoms mamoms, kurios dažnai save pamiršta, meilės sau ir tokiu pavyzdžiu įkvėpti savo vaikus. Jeigu vaikas matys mamą laimingą ir jis bus laimingas, jo meilė bus didesnė ir džiaugsmas stipresnis.

Vilma LOCAITIENĖ, uostininkė, trijų vaikų mama

Motinos diena - viena gražiausių pavasario švenčių. Vaikai mane sveikina, o vyras labiau savo mamą nei mane (juokiasi) - juk tai Motinos diena, o ne žmonos.

Mano mama labai serganti. Nuvažiuojame iš pat ryto su gėlių puokšte, nedideliu pyragėliu. Norisi su ja pakalbėti, pajusti bendrystę. 

Ji buvo įmonės vadovė, gana griežta, bet, jeigu reikėdavo pagalbos man, visuomet rasdavo laiko: ir pasėdavome, ir pakalbėdavome, ir paverkdavome kartu. 

Iš mamos išmokau padaryti darbą iki pabaigos, suprasti, kad darbuotojai yra ne žmogiškieji ištekliai, o žmonės, dirbantys kartu su tavimi, kad reikia būti kartu su žmonėmis, o ne tik su darbuotojais.

Vyras juokiasi, kad visos moterys yra moterys ir panašios į mamas, o vyrai - į vyrus. Mano brolis labiau panašus į mamą, o aš turbūt panašesnė į tėtį, bet balsas su metais darosi vis panašesnis į mamos.

Visoms mamoms linkiu net ir sunkiausiu laikotarpiu atrasti meilę vaikui ir sau. Būna visokių dienų, kai atrodo, kad negauni atsako, kol mažytį vaikelį nuo 62 centimetrų užaugini iki metro devyniasdešimt dviejų centimetrų, bet turi prisiminti, kad tai tas vaikas, kuriam visada būsi mama. Besidalindamos meile su vaikais ir savo mamomis nepamirškite truputį dėmesio skirti ir sau.

Marius JUNOKAS, klaipėdietis

Mano mama mirusi, turiu tik uošvę. Ta proga sveikinu ne tik ją, bet ir savo žmoną - moterims sveikinimų per daug nebūna. Gal tai ir nėra didžiausia metų šventė, bet atsimename ir pagerbiame mamas. Būna ir Tėvo diena, mane vaikai ir žmona sveikina, būtų nemandagu ir jos nepasveikinti.

Mane mama pagimdė būdama 45 metų, labai lepino, nes buvau vienintelis vaikas šeimoje. Visada gaudavau tai, ko noriu. Aš savo vaikams buvau griežtesnis nei mano mama man. Manau, esu toks pat geras kaip ir ji (juokiasi).

Aš įsivaizduoju, kad mamoms labiausiai reikia linkėti kantrybės bendraujant su vaikais, su vyrais, nes joms šeimose tenka didžiausias krūvis, ir kad iš visų jos sulauktų meilės.

Vytautas STAUGAS, mokytojas

Prieš porą metų netekau mamos, tad tos dienos jau nešvenčiu. Tebejaučiu skausmą praradęs tą brangų žmogų.

Anksčiau tą dieną visi - mano sesuo su šeima, aš - susirinkdavome pas mamą, apipildavome ją gėlėmis, pasidarydavome šventinius pietus. Jeigu būdavo geras oras, išeidavome kažkur pasivaikščioti ar nueidavome į kokią nors kavinę.

Mama buvo griežta, bet kartu ir šilta, taip sakant, vienoje rankoje bizūnas, kitoje meduolis (juokiasi). Ji buvo pedagogė, jai visur rūpėjo tvarka - ir namuose, ir darbe. Visada buvo labai rūpestinga, labai empatiška, gyveno dėl kitų. Ji turėjo didelę širdį kaip ir visos mamos.

Kažką iš jos esu perėmęs ir aš: stengiuosi matyti kitą žmogų, rūpintis kitais, irgi dirbu pedagoginį darbą. Kažką panašaus su ja turime (juokiasi).

Visoms mamoms linkiu, kad jų meilė, kurią jos atiduoda savo augantiems, bręstantiems vaikams, grįžtų su kaupu, kai jos pradeda po truputėlį senti, tampa senjorėmis, kai reikia jomis pasirūpinti. Kad jomis būtų rūpinamasi taip pat, kaip jos rūpinosi vaikais, kad jos gautų grąžą.