Kandidatai į Klaipėdos mero postą biudžetą mato skirtingai (1)

Šį ketvirtadienį Klaipėdos miesto taryba svarstys 2023 metų uostamiesčio biudžeto projektą. Prognozuojama, kad šiemet jis augs apie 20 procentų ir bus rekordinis. Planuojamos biudžeto pajamos - 292 milijonai eurų, o kartu su apyvartinių lėšų likučiu - net 319 mln. eurų.

„Vakarų ekspresas“ pasiteiravo visų 12 pretendentų į Klaipėdos merus būsimuose Klaipėdos mero rinkimuose, kaip jie vertina šių metų biudžetą. Kam, jų nuomone, skiriama pinigų per daug, o kam per mažai.

Aiškėja, kad dalis politikų biudžetą mato kaip priemonę kritikuoti esamą valdžią. Kiti išskiria labai konkrečius projektus ir sritis, į kuriuos siūlo koncentruotis.

Yra pastebinčiųjų, kad formuojant miesto biudžetą gali būti taikoma taktika, kaip gauti politikų pritarimą finansuoti sudėtingus, diskusijas keliančius projektus.

Tokie projektai skaidomi kelerių metų laikotarpiui. Pirminiam etapui numatomos nereikšmingos projektui sumos, o vėlesniai metais jos žymiai auga.

Neretai pradiniame etape dar net nebūna aiški ir viso projekto kaina ar vertė. Tačiau, nepaisant to, pradėtą projektą vėlesniais metais reikia tęsti, o pinigai tuomet tampa nepagrindiniu kriterijumi.

Pretendentai į merus, kurie šiuo metu tiesiogiai nedalyvauja miesto politiniame gyvenime, pasigenda daugiau viešumo ir ragina į miesto biudžeto svarstymą aktyviau įtraukti pačius klaipėdiečius.

Išskirtinis siūlymas - palaukti kelis mėnesius ir leisti miesto biudžetą priimti jau naujai išrinktai valdžiai.

Pateikiame 10 (2 kandidatai neatsakė) biudžeto vertinimus, kuriuos „Vakarų ekspresui“ atsiuntė kandidatai.

Birutė Andruškaitė, Laisvės partija

Klaipėda yra viena turtingiausių savivaldybių Lietuvoje, nestokodama ambicingo požiūrio į bendrą miesto pajamų augimą, pagaili ambicingų tikslų.
Džiugina numatytos augančios investicijos į švietimą, tačiau reikėtų nepamiršti, kad švietimas nėra reikmės, švietimas yra žmonės ir jų kompetencija bei įgalinimas. Tokį pat požiūrį taikyčiau ir investuojant į infrastruktūrą, kai į miesto gyventojų komfortą pažvelgiama ne tik per trinkeles, tačiau ir per suprastruktūrą, be kurios, pavyzdžiui, dviračių naudojimas taip ir nepasieks norimų rodiklių.

Turime sugrąžinti jaunas šeimas į miestą ir ieškoti biudžeto lėšų pagalbai įsigyjant pirmą būstą. Lygiagrečiai privalu nepamiršti jaunimo, kuriam reikia atvirų ir kūrybai laisvų erdvių, tad reikia ne tik aikščių, bet ir konversijos būdu dabartinius miesto vaiduoklius paversti kūrybos, menų inkubatoriais.
Didinčiau šiuo metu mažinamas investicijas į aplinkosaugą, pradedant nuo numatyto taršos monitoringo ir aiškaus tikslo: Klaipėda turi tapti jūrinių inovacijų centru Baltijos šalyse ir tam reikia tvirto apsisprendimo.

Giedrius Bindza, Darbo partija

Giedrius Bindza

Mano nuomone, 2023 metų biudžetą kokybiškai įvertinti nėra galimybės. Patogiai rasti Klaipėdos miesto biudžeto nepavyko.

Savivaldybės informacijoje pateikti procentai parodo tik išlaidų pasiskirstymą bendrais bruožais, tačiau kokios tiksliai išlaidos yra patiriamos ir koks šių išlaidų tikslas - nėra pateikta.

Kalbant apie procentus, tai 2,6 proc. sveikatos apsaugai atrodo maža suma, palyginti su 4,1 proc. bendrosioms valstybės paslaugoms.

Taip pat 40,7 mln. eurų investicijų suma - didelė, tačiau klausimas, ar pakankamai efektyviai ją panaudosime.

Nurodyti investavimo tikslai - visi svarbūs ir reikalingi, todėl gal šios sumos vis dar nepakanka? O gal kaip tik dalis investicijų bus panaudota bereikalingai? Toli pavyzdžių ieškoti nereikia - mūsų garsioji Klaipėdos miesto mokyklos statyba ant šlaito...

Artūras Bogdanovas, demokratai „Vardan Lietuvos“

Artūras Bogdanovas

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto 2023 metams projektas yra neatsiejamas nuo to paties periodo Strateginio veiklos plano. Aktualu aptarti Savivaldybės savarankiškas funkcijas (212,3 mln. eurų), kur sprendimus priima vietos politikai.

Biudžete nepakankamas dėmesys ekonominės plėtros skatinimui. Investicijų pritraukimui į miestą reikia paruoštos investicijoms aplinkos, t. y. parengtų teritorijų planavimo dokumentų, išsamaus urbanistinio vertinimo.

Biudžeto projekte numatoma tik 1,2 mln. eurų miesto urbanistinio planavimo programoje. Nors mieste vis dar laukiama detaliųjų ir specialiųjų planų, investuotojai arba neturi išsamios informacijos ir pasirinkimo laisvės, arba yra priversti susitaikyti su labai ilgai trunkančiomis investicinių projektų rengimo ir derinimo procedūromis.

Ekonominės plėtros programoje numatomas 1,6 mln. eurų finansavimas, iš kurių 0,78 mln. eurų turizmui skatinti ir 0,83 mln. eurų verslo ir investicinės aplinkos gerinimui.

Jaunimo politikos plėtrai numatoma tik 0,34 mln. eurų. Socialinės gerovės užtikrinimas yra būtinas sprendžiant esamas problemas, o investicinės aplinkos gerinimas yra ateities socialinės padėties reguliavimo priemonė.

Nepakankamai investuojant į miesto ekonominę plėtrą, mažėja gyventojų skaičius, traukiasi verslas, sensta visuomenė ir didėja socialinė atskirtis, kasmet reikalaujanti vis didesnio finansavimo socialinei gerovei užtikrinti.

Esu šalininkas subalansuoto požiūrio į miesto raidą, ir, mano tvirtu įsitikinimu, finansavimas ekonomiką skatinančioms programoms (urbanistinio planavimo, ekonominės plėtros ir turizmo, jaunimo politikos) nuo dabar esamų 1,49 proc. visų Savivaldybės savarankiškoms funkcijos skirtų biudžeto lėšų turi didėti iki 5 proc.

Saulius Budinas, Liberalų sąjūdis

Saulius Budinas

Net 27 mln. eurų liko nepanaudoti ir perkelti į 2023 metus. Tokią padėtį vertinu labai blogai. Tai yra neatsakingo strateginio planavimo bei prasto darbo rezultatas, už ką atsakomybę turėtų prisiimti miesto vadovai ir visų pirma miesto meras.

Klaipėdos vystymosi tempai labai sulėtėjo, o miesto vadovai pagrindine priežastimi dėl vėluojančių darbų nurodo lėšų stygių, tačiau skaičiai rodo visiškai ką kita.

Šių metų biudžete neva dėl nepakankamo lėšų poreikio vėl nukeliami į ateitį arba ne visa apimtimi finansuojami miestui svarbūs projektai ir darbai: Atgimimo aikštės sutvarkymas, dviračių takų plėtra, žvyruotų gatvių, kurių mieste dar yra per 60 km, asfaltavimas, daugiabučių kiemų sutvarkymas įrengiant papildomas parkavimo vietas, naujos bibliotekos statyba pietinėje miesto dalyje, mokyklų sporto salių bei sporto aikštynų modernizavimas, naujos sporto salės statyba, kurios projektas patvirtintas dar 2018 metais, ir dar daugelis kitų.

Ligita Girskienė, Lietuvos žaliųjų ir valstiečių partija

Ligita Girskienė

Kyla pagrįstų abejonių dėl biudžete planuojamų per daug optimistinių pajamų. Žinant, kad nemažai verslų bankrutuoja, abejoju dėl gyventojų pajamų mokesčio surinkimo, kuris yra pagrindinis Savivaldybės pajamų šaltinis ir sudaro didžiausią dalį surenkamų mokesčių dalyje.

Kalbant apie planuojamas išlaidas, matau, kad numatyta ženkliai daugiau lėšų įvairiems jau pradėtiems vykdyti statybos, remonto projektams įgyvendinti. Galbūt dėl planuojamo darbų pabrangimo. Didinamas Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervas iki 312,9 tūkst. eurų. Gal tai susiję su pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu?

Gaila, kad Savivaldybė vėl nerado lėšų vientisos aplinkos kokybės stebėjimo sistemos įsigijimui (elektroninių „nosių“ ir stacionarių taršos matavimo stotelių).

Mažinamos lėšos Klaipėdos miesto verslo paramos ir investicinės aplinkos gerinimui, atvykstamojo ir vietinio turizmo skatinimui, socialinėms paslaugoms.

Per mažai lėšų numatyta kultūros paveldo objektų tvarkybai, civilinei saugai, asmens priežiūros specialistų pritraukimui. Esu nustebusi, kad eilinį kartą dalis kiemų infrastruktūros gerinimui skirtų lėšų yra panaudojama kitoms reikmėms, paaiškinant, kad beveik 500 tūkst. eurų suma yra perkeliama į kitą eilutę. Pažymėsiu, kad į kitą eilutę perkeliama beveik 100 tūkst. eurų mažesnė suma.

Matau, kad planuojama ženkliai daugiau pajamų gauti iš automobilių parkavimo rinkliavos. Matyt, bus plečiamos zonos ir kt.

Vytautas Grubliauskas, Lietuvos socialdemokratų partija

Vytautas Grubliauskas

Didžiausia lėšų dalis, daugiau nei 55 proc. biudžeto, atitenka švietimo funkcijai, šios lėšos skiriamos mokyklų, darželių išlaikymui, sąlygų ugdymo procesui užtikrinimui, švietimo darbuotojų atlyginimams, neformaliojo švietimo organizavimui ir kitoms su ugdymu susijusioms reikmėms.

Antroje vietoje - socialinė apsauga. Šiai sričiai numatyta 34,9 mln. arba 12 proc. biudžeto lėšų. Toliau rikiuojasi kultūra, ekonomika, aplinkosauga ir kitos miestui svarbios sritys. Investicijoms numatoma skirti 40,7 mln. eurų.

Šios lėšos bus naudojamos daugiabučių namų kiemų infrastruktūrai gerinti, gatvėms, pėsčiųjų takams, skverams, parkams atnaujinti, švietimo įstaigų pastatams, sporto aikštynams tvarkyti.

Tarp numatomų projektų - naujo pastato Jūrininkų poliklinikai statyba, paslaugų vaikams su negalia ir jų šeimoms plėtra, Baltijos pr. žiedinės sankryžos, senamiesčio gatvių rekonstravimo darbų tęsimas, darbų pabaiga Sakurų, Skulptūrų parke, naujos mokyklos statybų finišas, pilies didžiojo bokšto atkūrimas, naujų aikštelių automobiliams įrengimas, dviračių takų atnaujinimas, naujų elektrinių autobusų įsigijimas, naujo vandens maršruto Danės upėje startas.

Skirstant Savivaldybės biudžetą siekiama kiek tik įmanoma objektyviau įvertinti poreikius ir juos subalansuoti su savivaldos galimybėmis. Turbūt daugeliu atvejų galime sakyti, kad lėšų galėtų būti skiriama daugiau, tačiau biudžetas, nors ir nuolat augantis, nėra beribis, pridėdami vienai sričiai turėsime atimti iš kitos. Savivaldybė siekia ir, tikiu, visada sieks, kad būtų užtikrinti miesto gyventojų poreikiai.

Audrius Petrošius, Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai

Audrius Petrošius

Biudžetas koreliuoja su valstybėje vykstančiais procesais ir keliamais tikslais. Džiugu, kad planuojamas rekordinis savivaldybės biudžeto augimas pirmiausia yra skiriamas antiinfliacinėms priemonėms - maždaug 28 mln. iš planuojamo 48 mln. eurų prieaugio tenka darbo užmokesčio fondo augimui, taip sudarant prielaidas dirbantiems asmenims atlaikyti infliacijos pasiutpolkės keliamus iššūkius.

Klaipėdos universiteto ligoninę ir Greitosios medicinos pagalbos stotį, taip pat su šiomis įstaigomis susijusias savivaldai nebūdingas funkcijas, jų finansavimą perleidus valstybei, Savivaldybė pagaliau skiria deramą dėmesį savo savarankiškai funkcijai – pirminei sveikatos priežiūrai. Jau šiemet suplanuotos Jūrininkų poliklinikos statybos, kurioms, manau, gali būti skirta net ir 17 mln. eurų suma.

Savivaldybė, vykdydama savo funkcijas, praėjusiais metais pasiekė puikius rodiklius įgyvendindama projektus ir panaudodama biudžeto lėšas, vadinasi, įvairių projektų administravimas buvo vykdomas atsakingai ir savalaikiai, už ką norisi pagirti administracijos darbuotojus.

Kiek daugiau dėmesio skirčiau daugiabučių namų kiemų tvarkymo daliai. Reikia atsikratyti šioje srityje taikomo fragmentiškumo ir, pasinaudojant Rumpiškės kvartalo patirtimi, darbus atlikti kompleksiškai, apimant visą kvartalą, sutvarkant stovėjimo vietas, apšvietimą, takus, vaikų laisvalaikio erdves. Vėliau imtis kito kvartalo. Resursų koncentravimas leistų taupyti lėšas, panaudoti jas didesniam skaičiui kiemų sutvarkyti.

Gintarė Sakalauskaitė, Lietuvos regionų partija

Gintarė Sakalauskaitė

2023 metų biudžeto tvirtinimą reikėtų patikėti naujos sudėties Tarybai, o asignavimus skirstyti taip, kaip elgiamasi nepriėmus įstatymo dėl šalies biudžeto, t. y. pagal praėjusių metų sausio 1 d.

Taip būtų sudarytos sąlygos naujos sudėties Tarybai pradėti naują uostamiesčio gyvenimo puslapį ir geriau atliepti poreikius.

Norint didesnio biudžeto reikia mažinti mokesčius. Taip pavyktų sumažinti finansinį „šešėlį“ ir padidinti biudžetą.

Finansiniame „šešėlyje“ vis dar slepiama didelė dalis lėšų, kurios, patekusios į miesto biudžetą, padėtų miestiečiams jaustis oriau ir artintų prie gerovės valstybės.

Dar vienas šaltinis - didinti biudžeto pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio (vietoje 50,2 proc. - 60 proc.).

Norint gerinti biudžetą reikia gerinti gyventojų ekonominį raštingumą. Esu tikra, kad gatvėje sustabdę klaipėdietį ir paklausę jo nuomonės apie biudžeto formavimą, kompetentingų atsakymų beveik neišgirstumėte.

Neabejoju, kad Savivaldybėje rengiami vieši būsimo biudžeto formavimo klausimai prisidėtų prie miestiečių finansinio raštingumo ir skaidraus lėšų skirstymo.

Būtų puiku, jeigu pavyktų daugiau lėšų skirti kultūrai, socialinei sferai ir aplinkos apsaugai.

Arvydas Vaikus, politinis komitetas „Ištikimi Klaipėdai“

Arvydas Vaikus

Biudžete nematyti socialinio atsakingumo faktorių - nėra pakankamai numatoma lėšų mokykloms, kurios nėra apšiltintos ir pro sienas besiskverbiantis šaltis ir drėgmė augina ant vidinių sienų pelėsius.

Nėra numatyta pakankamai lėšų daugiabučių kiemų parkavimo vietoms įrengti. Palyginti menka ekologijos gerinimo programa. Prieš rinkimus mero dalinti pažadai įrengti penkias stacionarias oro kokybės matavimo stoteles taip ir liko tuščiu ir eiliniu neįvykdytu pažadu.

Tačiau numatomos šimtatūkstantinės sumos BRT (greitųjų autobusų) projektui. Kurios vėlesniais metais virs dešimtis ar šimtais milijonų išlaidų. Ar galima pritarti projektui, jei miesto architektai teigia, kad bus pažeistas miesto bendrasis planas ir net keletas detaliųjų planų?

Kultūros paveldo departamento laiške miesto vadovams nurodoma kokie pažeidžiami įstatymai, ir tai, kad jie tokio projekto nederins.

Mano iniciatyva svarstant šio projekto aplinkybes miesto Tarybos Kontrolės komitete, nebuvo atsakyta net į klausimą, kokia šio projekto galutinė kaina ir kokia nauda bus klaipėdiečiams.

Remigijus Žemaitaitis, „Laisvė ir teisingumas“

Remigijus Žemaitaitis

Klaipėdos miesto biudžetas yra labai didelis, tačiau išlaidos dar didesnės ir didžioji dalis skiriama administravimui.

Daug abejonių kelia sporto finansavimas. Ar sportui skiriami pinigai pasiekia pačius sportininkus, trenerius?

Švietimo sistemoje mokyklose būtina kurti inovatyvias klases. Chemijos, fizikos laboratorijos jau 5-8 klasėse sudomintų mokinius rinktis tiksliuosius mokslus, inžineriją.

Klaipėda yra pramonės miestas, yra tikimybė, kad dalis tokių mokinių liktų dirbti mieste.

Savivaldybė nesurenka mokesčių. Specialios skatinimo deklaruoti gyvenamąją vietą Klaipėdoje programos leistų papildomai per metus į biudžetą surinkti 20 milijonų eurų gyventojų pajamų mokesčio.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder