Baltojo švyturio atstatymo miražas sklaidosi

Išskirtiniame interviu „Vakarų ekspresui“ jis teigė, jog pati mintis yra verta platesnių diskusijų, tačiau dabartiniame bangolaužių rekonstrukcijos etape 1884 m. šviesti pradėjusio Baltojo švyturio atstatymas jo autentiškoje vietoje būtų neįmanomas.

Savo ruožtu minėto marinistinio paveldo įamžinimo ar atstatymo klausimą artimiausiu metu planuoja svarstyti Jūrinės kultūros koordinacinė taryba.

Kaip vertinate pačią idėją atstatyti ant šiaurinio molo prieškariu buvusį Baltąjį švyturį arba kitaip įamžinti šį marinistinį paveldą?

Esame dėkingi už visuomenės domėjimąsi uosto istorija bei aktyvų dalyvavimą teikiant pasiūlymus. Visuomet esame pasiruošę bendradarbiauti savo galimybių ribose.

Šiandien molų padėtis (palyginti su prieškariu - aut. past.) yra pasikeitusi ir pagal dabartinę situaciją neaišku, ar objektą būtų įmanoma atkurti autentiškoje jo vietoje. Taip pat šis objektas nėra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Švyturio atstatymo ir jo pritaikymo visuomenės poreikiams pasiūlymas, mūsų nuomone, visų pirma turėtų būti išsamiai apsvarstytas visuomenės bei įvertintas kitų institucijų pagal kompetenciją. Reikia surasti finansavimo šaltinius ir tik tada būtų galima svarstyti galimybę rengti projektą.
 

Ar techniškai dar įmanoma Baltojo švyturio atstatymą įtraukti į šiuo metu vykdomų bangolaužių rekonstrukcijos darbų projektą? Ar yra apskritai bent teorinė galimybė šį objektą atstatyti šiame rekonstrukcijos etape?

Siekdama užtikrinti geresnes navigacines sąlygas Klaipėdos uoste, įgyvendinti aplinkosaugines priemones ir padidinti Klaipėdos uosto konkurencingumą, nuo 2020 m. KVJUD įgyvendina bangolaužių (molų) rekonstrukciją, kurią numatoma užbaigti iki 2023 m.

Dabartiniame bangolaužių rekonstrukcijos projekte pagal statinio paskirtį ir techninius reikalavimus švyturys neatitinka nustatytų kriterijų.

Švyturys kaip navigacinė priemonė šiandieniniame kontekste Klaipėdos uosto reikmėms nėra reikalingas, todėl toks švyturys galėtų atlikti tik simbolinę, estetinę paskirtį ir būtų kaip edukacinis objektas visuomenei.

Tačiau švyturio tik kaip simbolio statybai Uosto direkcija skirti lėšų negalėtų, nes to nenumato LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas.

Jame numatyta, kad uosto lėšos gali būti skiriamos laivybos saugumui užtikrinti, navigacijos ženklams ir sistemoms statyti, remontuoti ir prižiūrėti, hidrotechniniams įrenginiams statyti, bendro naudojimo inžineriniams įrenginiams statyti ir kt.

Ką manote apie variantą B: neradus galimybių fiziškai autentiškoje vietoje atstatyti Baltąjį švyturį, kitokiomis priemonėmis įamžinti šio kadaise itin populiaraus objekto istoriją ant paties šiaurinio molo?

Pavyzdžiui, įrengiant informacinį stendą, ant molo pastatant sumažintą švyturio modelį ir pan.? Ar KVJUD prisidėtų prie tokių iniciatyvų?

Mes visuomet esame pasiruošę bendradarbiauti savo galimybių ribose.

Jūsų nuomone, ar Klaipėdoje ne per mažai skiriama deramo dėmesio jūrinio paveldo objektams, jų istorijai populiarinti? Prieš keletą metų KVJUD iniciatyva ir lėšomis buvo pagaminta skulptūra pirmajam atkurtos valstybės jūrų kapitonui Liudvikui Stulpinui, kuriai vietos uostamiestyje neatsirado ir ji iškeliavo į Telšius. Gal miestui nereikia tokių simbolių?

Istorija yra mūsų dalis ir privalome ją prisiminti ne tik patys, bet ir perduoti iš kartos į kartą. Kuo daugiau jūrinio paveldo objektų Lietuvoje turėsime, tuo žinia apie Klaipėdos uostą ir jo svarbą Lietuvos ekonomikai plačiau sklis.

Bangolaužiai - ne tik uosto infrastruktūros, bet ir visuomenės traukos objektai. Ar po molų rekonstrukcijos jų lankytojams atsiras daugiau vietos grožėtis uosto panorama?

Rekonstruodama uosto vartus, įplauką, gilindama uostą, gerindama sąlygas laivams, KVJUD taip pat pertvarko ir navigacinio stebėjimo, laivų vedimo sistemas. Smiltynėje bus pastatytas laivų eismo tarnybos radiolokacinės kontrolės sistemos bokštas, įsiliesiantis į Kuršių nerijos koloritą.

Taip pat bus sutvarkyta teritorija aplink radiolokacinės kontrolės sistemos bokštą, įrengta poilsio zona su suoliukais, kur žmonės galės gėrėtis uosto vaizdais. Numatyta, kad radiolokacinės kontrolės sistemos bokšte bus įrengtas apšvietimas, kurį galima reguliuoti atsižvelgiant į valstybines šventes ar kitas progas.

Vienas iš konkurso reikalavimų buvo tas, kad radaro bokšto architektūrinė išraiška maksimaliai derėtų su Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, kitas reikalavimas - kad pati radaro bokšto konstrukcija ir architektūrinė išraiška būtų tokia, kad planuojamas statinys būtų suvokiamas kaip orientyras, žymintis UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo teritoriją.

Rekonstravus bangolaužius, miestiečiai ir jo svečiai taip pat ir toliau galės vaikščioti jau traukos objektu tapusio šiaurinio molo taku.