Dainuojantis žmogus yra laimingesnis

Apdovanojimas kolektyvui buvo įteiktas gegužės 21 d. nuostabaus koncerto „Diena, kai skamba muzika“ metu klausytojų sausakimšoje Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. O šiandien su choro „Cantare“ vadovu R. Baršausku kalbame apie kolektyvo sėkmę, iššūkius ir laimę dainuoti.

Dainų šventėse matome ir klausomės daug gražių chorų, ir visi nuostabiai dainuoja, bet ne visi pasiekia pripažinimo. Kokia choro „Cantare“ sėkmės paslaptis?

Choras „Cantare“ buvo įkurtas 90-aisiais ir tada į jį susibūrė universiteto Menų fakulteto studentai, pedagogai. Tas tvirtas pagrindas davė gerą toną visai kolektyvo istorijai.

Visais laikais choras siekė kuo aukštesnio lygio, ne būti eiliniu chorų, o vis kuo nors nustebinti.

Chorui vadovavo profesorius Artūras Dambrauskas, kuris dabar yra valstybinio choro „Vilnius“ vadovas. Tai aukšto lygio menininkas, kuris palaikė aukštą lygį.

Aš chorui vadovauju nuo 2023-iųjų. Keliame sau kuo aukščiausius tikslus, kiekvienais metais stengiamės dalyvauti kokiame nors aukštesnio lygio tarptautiniame chorų konkurse.

Tai labai suvienija choristus repetuoti, siekti tikslo. Kai į konkursą važiuoji, tai ir programą tenka parengti atitinkamą.

Taip su kiekvienais metais kolektyvo istorija pildosi pasiekimais, gražiais laimėjimais, ir jau nesinori nuleisti kartelės.

Kai choras laimi, automatiškai norisi dar patobulėti.

O kad laimime, tai, vadinasi, ir galime. Todėl kolektyvo nariai savo pomėgiui skiria ir savaitgalius, noriai dalyvauja chorų stovyklose, kuriose visą dieną gali dainuoti, kad tik pasiektų geresnių rezultatų.

Ar chore daugiau profesionalių muzikų, ar mėgėjų?

„Cantare“ yra mėgėjų kolektyvas. Profesionalai, kurie dirba su muzika, yra pavieniai.

O iš viso chore dalyvauja daugiau kaip 50 žmonių.

Su kokiais iššūkiais, sunkumais susiduriate, vadovaudamas chorui?

Didžiausias iššūkis man yra parinkti tinkamą programą, kurią dainininkai mėgėjai galėtų įveikti, patobulėti ir sykiu neprarastų ūpo dainuoti.

Visada norisi parinkti tokią programą, kad kolektyvui būtų įdomu, gražu ir konkurencinga konkurse, kad dainininkai norėtų siekti daugiau.

Mes tikrai daug repetuojame, bet, kadangi dainininkai - ne profesionalai, tai procesas nėra toks greitas, kaip norėčiau. Per sezoną tik vieną dvi programas parengiame.

Stengiamės kasmet ką nors naujo parengti kalėdiniam sezonui ir pavasarį pristatyti naują solinę programą.

Greta to, dar ruošiamės dainų šventėms. Konkursai taip pat įpareigoja naujus kūrinius parengti.

Koks konkursas jūsų laukia artimiausiu metu? Kam dabar ruošiatės?

Kaip tik kitą savaitę apie tai kalbėsime.

Konkursai visada yra dilema, nes choristai jiems turi aukoti savo atostogas, pinigus.

Tarkim, nuvykti savaitgaliui į konkursą Gdanske žmogui kainuoja apie 500 eurų. Tiek pat jis išleistų atostogaudamas su savo šeima. O čia dar reikia pusę metų ruoštis. Žinoma, priklauso ir kur vykstame. Lenkijoje, Čekijoje jau buvome.

Šią vasarą vyksta dainų šventė Amerikoje. Žinoma, kad visi į ją norėtų nuvykti, bet išvažiuoti 50 žmonių kolektyvui - tai kosminiai pinigai.

Kuo dainuojantis žmogus skiriasi nuo nedainuojančio?

Dainuojantis žmogus yra daug laimingesnis. Tai net moksliniais tyrimais buvo įrodyta.

Dainuojantis žmogus yra daugiau bendraujantis, daugiau besišypsantis.

Man atrodo, kad dainavimas - tai pats kokybiškiausias laisvalaikio praleidimo būdas.

Žmonės, kurie įsitraukia, tikrai „kaifuoja“ nuo tos veiklos. O ko daugiau reikia?

Susirenki su 40-50 tokių pat bendraminčių, smagiai leidi laiką, bendrauji šeimomis. Tai ir yra didžiausia laimė.

Daina visus suvienija, sujungia išvykos į šventes.

Parėjusį savaitgalį, pavyzdžiui, buvome festivalyje Pasvalyje. Na, smagu, kai važiuoja visas kolektyvas, susirenka kiti chorai, visi bendrai dainuoja, o paskui turėjome solinį pasirodymą Lygumuose.

Tai toks paprastas kaimelis Pakruojo rajone, o žmonės kuo šilčiausiai priima, stebisi, kaip mes gražiai dainuojame.

Tokie dalykai mums labai patinka.

Baigėte chorinio dirigavimo specialybę Klaipėdos universitete. Kaip, kodėl pasirinkote šį kelią?

Tiesa, vos pradėjęs studijuoti chorvedybą, atėjau dainuoti į chorą „Cantare“. Šiemet skaičiuoju jau 30 metų šiame kolektyve.

Nors buvo laikas, kai mano darbas neturėjo nieko bendro su muzika. Gyvenimas, šeima buvo privertę ieškoti specialybių, kur reikia užsidirbti, kad pragyventum, šeimą išlaikytum, bet chorą visą laiką lankiau, nenustodamas dainavau.

Kai chorui vadovavo profesorius Artūras Dambrauskas iš Vilniaus, būdavo kartais, kad jis negali atvykti.

Paprašė manęs pavaduoti, ir tapau chormeisteriu, o paskui atsirado galimybė ir kolektyvo vadovu tapti.

Tada supratau, kad muzika yra pats „fainiausias“ darbas, kai turi kur gyventi, kai visi būtiniausi poreikiai patenkinti, vaikai paaugę.

Dabar visas mano gyvenimas yra tik muzika. Pradėjau dirbti Stasio Šimkaus konservatorijoje dirigavimo dėstytoju, Eduardo Balsio menų gimnazijoje, Kretingos kultūros centre su senjorų choru.

Viskas stojo į savo vietas?

Taip, tarsi apsisuko ratas ir viskas sugrįžo, kas buvo man skirta. Kad ir pasiblaškiau kažkur, bet nuo choro niekada nebuvau nutolęs.

Kokie būtų jūsų patarimai, kaip pradėti dainuoti?

Iš tikrųjų labai yra svarbu tas pradinis muzikinis patyrimas darželyje, mokykloje.

Kai aš po studijų pradėjau dirbti mokykloje 1995-aisiais, tai buvo stiprus muzikinis ugdymas, daug mokyklų turėjo chorus.

O dabar Klaipėdoje mes turime vos keletą stipresnių chorų Vydūno, E. Balsio gimnazijoje. O kitose mokyklose?

Sako, kad vaikams dabar chorai nebeįdomūs, apskritai meno būreliai nebeįdomūs.

Visi baigia savo privalomuosius dalykus, ir viskas. Kas bus ateityje iš tos kartos? Neįsivaizduoju.

Bet nepasakyčiau, kad žmonės nenori dainuoti. Tik kai jie pajunta tą norą jau suaugę, būna post factum. Jeigu pirminiai įgūdžiai ir žinios, gebėjimas skaityti natas neįgyti vaikystėje, paskui labai sudėtinga tai įdiegti.

Atkartoti Lino Adomaičio dainą yra viena. Tai gali daug kas. Bet atlikti daugiabalsę chorinę muziką nepažįstant natų - jau per sudėtinga.

Žinoma, kai chore yra žmonių, kurie muzikos raštą moka, kiti, pasitelkę kantrybę, išmoksta prisiderinti. Bet kai ateis laikai, kai tokių bus mažuma, tai chorams bus sudėtinga.

Ką jums reiškia choras „Cantare“?

Tai yra pats geriausias dalykas, kas su manimi galėjo atsitikti.

Dosjė 1990 m. vadovo Vydmanto Ruzgio suburtas Klaipėdos miesto kultūros centro Žvejų rūmų mišrus choras „Cantare“ skaičiuoja 35 veiklos metus. Nuo 2000 m. chorui vadovavo prof. Artūras Dambrauskas, 2023 m. kolektyvo vadovu tapo Ramūnas Baršauskas. Choras „Cantare“ aktyviai dalyvauja šalies bei tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose, Dainų šventėse, TV projektuose ir šalies kultūros renginiuose. 2016 m. ir 2018 m. kolektyvas apdovanotas aukščiausio - I laipsnio diplomu tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse Lietuvoje ir sidabro bei aukso diplomais tarptautiniame „Laurea Mundi Budapest“ chorų konkurse ir festivalyje Vengrijoje bei „Musica Eterna Roma“ Italijoje. 2022 m. festivalyje „Musica Orbis Prague“ Čekijoje choras laimėjo pirmą vietą, 2023 m. Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse - antrą vietą, Juozo Naujalio festivalyje ir konkurse - geriausio choro ir dirigento apdovanojimą, o tarptautiniame chorų festivalyje ir konkurse „Per Musicam ad Astra“ Torunėje, Lenkijoje, - pirmą vietą ir Didįjį prizą. 2024 m. tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse chorui skirtas I laipsnio diplomas. Tai Vakarų Lietuvoje gerai žinomas choras, kurio koncertų ir projektų repertuaras įvairus ir spalvingas - nuo sakralinės muzikos iki liaudies, modernių ir unikalių elektroninių kūrinių. Choro „Cantare“ vadovas Ramūnas Baršauskas gimė 1977 m. spalio 17 d. Klaipėdoje. Chorinio dirigavimo mokėsi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje. Baigė dirigavimo studijas Klaipėdos universiteto Menų fakultete (2000 m. bakalauro laipsnis, Vitalijos Valeikienės dirigavimo klasė, 2002 m. - magistro laipsnis, prof. Gedimino Purlio dirigavimo klasė). Nuo 1995 m. iki 2010 m. dirbo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choro artistu, koncertmeisteriu Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos chore, Klaipėdos universiteto magistrantų choro koncertmeisteriu, buvo Klaipėdos tautinių šokių kolektyvo „Žilvinas“ vokalinio ansamblio narys. 1995 m. pradėjo dainuoti Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmų chore „Cantare“, kuriame 2011-2023 m. užėmė ir chormeisterio pareigas. Nuo 2023 m. liepos perėmė choro meno vadovo pareigas. R. Baršauskas yra Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos narys, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos dirigavimo mokytojas, mišraus choro chormeisteris. Taip pat dirba Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos dirigavimo mokytoju ir Kretingos kultūros centro senjorų choro „Polėkis“ vadovu.