Su Dominyka susipažinome prieš porą metų. Tada jai buvo 16 metų ir ji jau buvo tapusi „Youtube“ sensacija, kai įkėlė savo pasirodymą eilinio koncerto Juozo Karoso muzikos mokykloje metu.
Elektrine gitara paauglės atliekamas džiazo kūrinys Wes Montgomery „D-natural blues“ (Arr. by Emily Remler (Bb blues)) per trumpą laiką sulaukė kelių šimtų tūkstančių peržiūrų (šiuo metu jį yra peržiūrėję 414 tūkst. lankytojų), džiazo muzikos autoritetų palaikymo bei komplimentų.
Daugelio muzikinių konkursų prizinių vietų laimėtoja, 2024 metais Dominyka tapo Lietuvos filosofijos olimpiados pirmos vietos ir aukso medalio nugalėtoja, atstovavo Lietuvai Tarptautinėje filosofijos olimpiadoje Helsinkyje, kur taip pat pelnė prizinę Honorable Mention vietą.
Dominyka, kaip jums sekasi derinti tokias nelengvas studijas dviejose aukštosiose mokyklose?
Kai abu dalykai patinka - tai ir sekasi. Tiek Vilniaus universitete, tiek Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuoju dieniniame skyriuje, džiaugiuosi, kad paskaitų grafikas - gana patogus.
Jaučiuosi įstojusi ten, kur norėjau, ir labai patenkinta studijomis.
Ar turite laisvo laiko?
Taip, paskaitos baigiasi apie 16 val. Be to, dar yra savaitgaliai. Per juos grįžtu į Klaipėdą, kur vis dar groju ir koncertuoju su J. Karoso muzikos mokyklos džiazo grupe „Spectrum“.
Parėjusiais metais J. Karoso muzikos mokykloje susikūrė akademinio džiazo skyrius, atėjo daug naujų gitaristų, gitarisčių ir dainininkų. Tai labai smagu su jaunais talentais kurti.
Esate daugelio muzikinių konkursų laureatė. Kaip šiuo metu vyksta jūsų koncertinė, konkursinė veikla?
Neseniai turėjau svarbiausią pasirodymą per savo gyvenimą. Vilniuje, Lofte, buvo prancūzų grupės „Nouvelle Vague“ koncertas. Aš buvau šios grupės apšildančioji atlikėja. Grojau pusę valandos. Buvo labai daug žmonių ir man - nuostabi patirtis.
Gegužę dalyvausiu gitaristų konkurse Vilniuje.
Sakėte, kad kiekvieną savaitgalį grįžtate į Klaipėdą. Kaip jums patinka Vilniuje, kokius skirtumus matote tarp sostinės ir uostamiesčio?
Iš tiesų labai skiriasi šie miestai. Vilniečiai atrodo atviresni, platesnių pažiūrų, labiau priimantys įvairius žmones. Klaipėdiečiai yra daug ramesni, nenori daug judėti, daug mąstyti, jiems gerai yra taip, kaip yra.
Įsitraukėte į studentišką gyvenimą?
Studentiškas gyvenimas man įdomi patirtis, bet jis atima per daug laiko, tai stengiuosi į tai neįsitraukti.
Man geriausias poilsis Klaipėdoje, savo kambaryje.
Laisvalaikiu mokotės užsienio kalbų. Kiek kalbų mokate, kaip, kodėl jas mokotės?
Nedaug kalbų moku: lietuvių, anglų, prancūzų, mokausi lotynų, graikų.
Viskas prasidėjo nuo užgaidos išmokti prancūzų kalbą, nes draugė mokėsi. 2022 m. parsisiunčiau programėlę „Duolingo“ ir pradėjau mokytis savarankiškai. Kiekvieną dieną po truputį.
O kai pajutau, kad jau gaudausi, susiradau korepetitorę, dar ir mokykloje atsirado galimybė pasirinkti šią kalbą 11 klasėje. Taip visoms aplinkybėms susidėjus, per metus išmokau prancūzų kalbą iki B2 kategorijos.
Dalyvavau net prancūzų olimpiadoje ir Klaipėdoje laimėjau pirmą vietą, dalyvavau respublikinėje olimpiadoje.
Dabar galiu prancūzų kalba skaityti knygas, žiūrėti filmus, klausytis muzikos. Smagu, kai viską suprantu.
Studijuojant filosofiją labai pravartu skaityti nagrinėjamų filosofų veikalus originalo kalba.
Dominyka, atrodo, kad ko tik imatės - pasiekiate aukštumų.
Imuosi tik to, kas man įdomu. Kuo daugiau dalykų pabandau, tuo labiau atsiveria keliai, kuriais dar galiu eiti. Neužsibūnu vienoje vietoje. Ateityje gal norėčiau filmą sukurti, knygą parašyti, muzikos albumą išleisti.
Ar Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jums yra ką veikti?
Yra daug kartojimo. Vis tiek randu ir naujų dalykų. Neseniai pradėjau groti bosine gitara. Taip pat groju pianinu, būgnais, gal dar dainuoti reikia pabandyti.
Filosofijos studijose - daugiau naujų dalykų. Nors yra ir nuobodžių, pavyzdžiui, Platonas, su kurio filosofija jau seniausiai susipažinau, ar politinė filosofija.
Kokios filosofijos temos, kryptys jus domina?
Man patinka logika, dirbtinės kalbos temos, Gotfrido Leibnico universalios kalbos projektas, postmoderni filosofija.
Smagu, kad Klaipėdoje I. Kanto biblioteka pakvietė padėti atgaivinti filosofų klubą, rudenį organizuosime konferenciją.
Vilniaus universiteto Filosofijos katedros dėstytojai taip pat mane jau žino. Pristačiau dėstytojai savo dar mokykloje pradėtą dirbtinės muzikos kalbos projektą.
Pabandžiau kaip XVII-XVIII amžiaus filosofai sukurti universalią kalbą, sistemą - sujungiau muziką su alfabetu, pasirėmiau krypties semantika. Kad muzika būtų kaip robotas, su kuriuo galėtum susirašinėti, kad jis suprastų tave, atpažintų, kur yra tiesa, kur klaida. Šį projektą galima naudoti ir kaip kompoziciją kurti muziką.
Projektas dar nėra baigtas.
Dėstytoja sakė, kad jo dalis gali būti mano bakalauro darbo tema, o visas projektas gali tapti pagrindu disertacijai.
Kaip jums atėjo idėja kurti tokį projektą?
Susapnavau.
Šis darbas susijęs su muzikos filosofija. Muzikos filosofija - dar labai jauna kryptis. Ji klausia, kas yra muzikos kūrinys, ar jis atsiranda kompozitoriaus galvoje, ar yra apriori sukurtas erdvėje.
Kaip jums atrodo?
Nežinau, galvoju, kad kompozitorius sukuria.
Aš savo projektu norėčiau pradėti analitinės muzikos filosofijos kryptį. Apie tai dar niekas nėra rašęs.
Atradote savo nišą?
Manau, kad taip.
Tad linkiu jums sėkmės plėtoti šią kryptį ir lauksime naujų rezultatų. Dėkoju už pokalbį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą