
Gražiausi lietuviški įmonių pavadinimai pasitinkant Gimtosios kalbos dieną
Blogai pavadinsi – viską sugadinsi
Lietuvių kalbos priežodis „Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi“ skambus, tačiau gyvenime dažniau kenkia siekiantiems rezultato.
Įmonės pavadinimas – tarsi įmonės vizitinė kortelė. Savaime suprantama, kiekvienas verslininkas nori į vartotojų rinką įžengti su trenksmu.
Galvoje kyla dilema, ką pavadinime paminėti: užsiminti apie įmonės veiklą, vertybes, ieškoti skambaus pavadinimo, o kur dar verslininkus kankinantis klausimas – įmonei išrinkti lietuvišką ar vis tik anglišką pavadinimą?
Verslininkas, aiškiai suvokęs, kad siūlys savo prekes ar paslaugas vietinėje rinkoje, dažniau galvoja apie lietuvišką pavadinimą, tačiau įkliūva į fantazijų žabangas – trūksta idėjų, trūksta originalių minčių arba atrodo, kad visi originalūs pavadinimai jau „užimti“.
Tai kas gi tie originalių lietuviškų įmonių pavadinimų autoriai? Pasirodo, jie gyvena tarp mūsų, mūsų miestuose, miesteliuose ir kaimuose: Klaipėdoje, Neringoje, Girkaliuose.
Devynis kartus pamatuok – dešimtą kirpk
Būsimieji verslininkai ilgai svarsto pasirinkdami įmonės pavadinimą. O mūsų pašnekovų patirtis rodo, kad įmonės pavadinimas galvoje gali pradėti suktis dar gerokai anksčiau iki paties sprendimo įkurti verslą.
Pavadinimas „Smėlis batuose“ įmonės savininkui Valentui Kriaučiūnui galvoje sukosi jau seniai – gal penkerius ar net šešerius metus, tai yra dar tada, kol, kaip pats įmonės savininkas sako: „Buvo tik noras turėti savo verslą, bet verslo pradžiai dar buvau nepasirengęs“.
Įmonės „Stintapūkis“ pavadinimas gimė taip pat anksčiau nei pati įmonė. Įmonės direktorius Einaras Burkšas, įmonę sukūręs kartu su savo draugu Sauliumi, žvejyba Kuršių mariose užsiima jau seniai.
Tuo metu ir gimė šis įmonės pavadinimas, kuris klausantis įmonės vadovo pasakojimo, atrodo buvo tarsi nušvitimas. Taigi pats pavadinimas atsirado gerokai anksčiau nei įmonė.
Panašiai apie subrandintą ir galvoje išnešiotą pavadinimą kalba ir įmonės „Prakalbink akmenį“ vadovas Edgaras Beniušis sakydamas, kad dar keli metai iki įmonės įregistravimo pradžios tarsi kažkur ore tvyrojo pavadinimas „Prakalbink akmenį“.
Kad ir nežmoniškai – svarbu kitoniškai
Lietuviai dažnai renkasi lietuviškas prekes – tai daugeliui jau tapo norma. Tačiau daugeliui verslininkų vis dar baugu pasirinkti lietuvišką pavadinimą savo įmonei. Priežasčių yra ne viena, kodėl blaškomasi tarp lietuviško ir nelietuviško pavadinimo. Juk dažnas nujaučia, kad Lietuvos pirkėjai gana lojalūs lietuviškai produkcijai ir vietiniam lietuviškam verslui.
Tai iš dalies patvirtina ir įmonės „Prakalbink akmenį“ vadovas Edgaras Beniušis sakydamas, kad svarstė ir anglišką pavadinimą. Kaip pats įmonės savininkas mini, galutinį spendimą dėl lietuviško įmonės pavadinimo priėmė susėdę visa šeima prie stalo.
Panašiai kalbėjo ir įmonės „Stintapūkis“ direktorius Einaras Burkšas, svarstęs ir angliškus pavadinimus, kuriuose atsispindėtų įmonės veiklos sritis. Tačiau, kaip sako pats įmonės vadovas, kažkaip angliški pavadinimai nepatiko ir neįtikino.
Na, o Valentas Kriaučiūnas, kurdamas savo įmonės „Smėlis batuose“ viziją, apie anglišką pavadinimą net nesvarstė, kadangi „visas verslas orientuotas į vietinę rinką, daugiausia mūsų klientų – lietuviai“.
Visų trijų kalbintų įmonių savininkai tarsi patvirtina, kad lietuviškai kalbančiai auditorijai lietuviškas pavadinimas skamba natūraliau, yra lengviau atpažįstamas ir įsimenamas vietiniams vartotojams.
Pavadinime – įmonės savininko tapatybė
Akivaizdu, kad pavadinimai „Stintapūkis“ ir „Smėlis batuose“ suteikia įmonėms ne tik autentiškumo, išskirtinumo, bet ir kiekvieno lietuvio galvoje intuityviai siejasi su Kuršių nerija, Baltijos jūra, Neringos miestu. Vargu ar tokios įmonės ieškotume Šiaurės ar Vidurio Lietuvoje.
Valentas Kriaučiūnas, „Smėlis batuose“ direktorius pasakodamas, kodėl pasirinko būtent tokį pavadinimą, paaiškina išsamiau kaip tikras neringiškis: „Neringa – smėlio kraštas. Kai žmonės nuo jūros pareina, visada būna batuose smėlio prisisėmę. Mūsų pavadinimas orientuotas į Neringą, Kuršių neriją.“
Tačiau pasirodo, kad pavadinimuose slypi ne tik užuomina į įmonės geografinę vietą, bet ir įmonės savininko identitetas, tapatybė, jo esybė.
Apie įmonės „Stintapūkis“ pavadinimą įmonės direktorius Einaras Burkšas papasakoti gali nemažai, savo pasakojimą pradėdamas iš toliau.
Dar tais nesenais laikais, kai ant marių buvo ledas, vietiniai žvejai Einaras ir Saulius sugalvojo siūlyti pramoginę žvejybą turistams, todėl sugalvojo, kad jų elektroninei svetainei reikia pavadinimo.
Įmonės direktorius pasakoja: „Atsisėdau prie stalo, galvojau galvojau, rašiau rašiau ir staiga į galvą šast – stintapūkis.“
Kaip Einaras Burkšas pasakoja, „žvejyba, bumbinimas, ledas“ – viskas tilpo viename pavadinime. Be to, pavadinimas gana žinomas ir gerai atpažįstamas.
Klaipėdos rajone Girkalių kaime įsikūrusios įmonės savininkas Edgaras Beniušis tęsia savo šeimos ir giminės tradiciją bandydamas „prakalbinti akmenį“. Vilius Orvidas, žinomas Lietuvos menininkas ir vienas garsiausių akmentašių, buvo Edgaro Beniušio dėdė – močiutės brolis.
Taigi yra į ką lygiuotis, kieno idėjas tęsti ir iš pokalbio su įmonės savininku jauti, kad vien šeimos tradicija nebus apsiribota.
„Mes iš akmens darome tai, kas atrodo neįmanoma“, – sako įmonės savininkas Edgaras, tarsi patvirtindamas žodžius, kad įmonės pavadinimas „Prakalbink akmenį“ tarsi iš anksto siūlo savo būsimiems užsakovams, pirkėjams ne tik kalbėjimą su akmeniu, bet ir akmens užkalbėjimą, lyg įmonės meistrai būtų senieji vietiniai „šamanai“, pratęsę ir Viliaus Orvido, ir senųjų Girkalių tradiciją.
Ko gero, sunku būtų vadinti sutapimu tai, kad akmens apdirbimu užsiimanti šeima pati gyvena kaime, kurio pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio Girnkalys „tas, kuris kala girnas“.
Konkursas, skatinantis lietuvišką tapatybę
Lietuvių kalba – turtinga ir vaizdinga, o mūsų verslo įmonių pavadinimai dažnai tampa kūrybiškumo ir kalbos grožio pavyzdžiais.
Dalyvavimas Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurse – puiki galimybė įmonei atkreipti dėmesį į savo vardą, sustiprinti prekės ženklo atpažįstamumą ir parodyti požiūrį į lietuvių kalbą.
Šio konkurso tikslas – ne tik išrinkti gražiausią, originaliausią ir skambesnį lietuvišką įmonės pavadinimą, bet ir paskatinti verslus rinktis lietuviškus žodžius savo įmonių pavadinimams. Kiekvienais metais konkurse dalyvauja dešimtys įmonių, o jų pavadinimai atspindi kūrybiškumą, kalbos grožį ir unikalumą.
Konkurse gali dalyvauti visos Lietuvoje registruotos įmonės, turinčios lietuvišką pavadinimą. Šiais metais Lietuvių kalbos inspekcija rinko gražiausius lietuviškus pavadinimus iš daugiau kaip 13 tūkstančių mažųjų bendrijų ir uždarųjų akcinių bendrovių pavadinimų.
Šių metų laureatai bus apdovanoti vasario 20 dieną 14 valandą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Rašyti komentarą