„Nerijoje paaugus želdiniams, Smiltynė vis gražėjo ir darėsi vis populiaresne poilsiaviete ir tinkamiausia vieta vilų statybai visai šalia miesto.
Įsitikinęs, kad jos, kaip jūros kurorto ir vilų rajono, vystymasis būtų geriausiai koordinuojamas miesto, jau 1897 m. gruodžio mėn. miestas pradėjo derybas su vyriausybe dėl Smiltynės pirkimo ir 1900 m. rugpjūčio 1 d. nusipirko vietovę už 32 371 markę kartu su jai priklausančia teise statyti paplūdimio namelius, taip pat (liepos 12 d. pirkimo sutartimi) keletą kopų iždui priklausiusių sklypų pamaryje į pietus nuo Smiltynės, iš viso 3 ha 15 arų 69 kv. m“, - 1918 m. išleistoje knygoje „Klaipėdos apskrities istorija“ (vok. Geschichte des Kreises Memel) rašė Klaipėdos istorikas Johanas Zembrickis (Johannes Sembritzki, 1856-1919).
Anot jo, pardavusi Smiltynę, vyriausybė patenkino jau nuo derybų pradžios 1897 m. girdimus prašymus perleisti sklypus privatiems asmenims viloms statyti ir pardavė vienuolika sklypų į pietus ir šiaurę nuo Smėlio karčemos (vok. Sandkrug) su sąlygą, kad vilos bus pastatytos per penkerius metus.
„Šie sklypai su privažiavimo keliais ir bendruomeniniais plotais 1901 m. kovo mėn. buvo prijungti prie miesto“, - rašė J. Zembrickis.
Šiame XX a. pradžios atviruke matyti pietinėje Smiltynės dalyje įkurtas ir iki šiol išlikęs vilų kvartalas.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
