Šie laikinieji pinigai dar vadinami sunkmečio, arba vargo pinigais. Mat po Pirmojo pasaulinio karo (1914-1918 m.) Rytų Prūsijoje susidarė ypatinga padėtis: pirmomis karo dienomis dėl pergalingų rusų kariuomenės smūgių daug vietovių, tarp jų ir Klaipėda, buvo užimtos rusų kariuomenės.
Šios vietovės buvo atkirstos nuo pinigų gavimo šaltinių, todėl apskritys, miestai ir valsčiai griebėsi seno atradimo – notgeldų, kad bent savo rajone sutvarkytų mažo nominalo pinigų apyvartą.
Klaipėdos kraštui skirtos devynios spalvotos kupiūros su nuostabiais vaizdais. Nuo 58x90 mm dydžio (50 pfenigių, 1 markė) iki 105x185 mm formato (100 markių). Visų aversuose yra Klaipėdos (Mėmelio) herbas.
„Antrosios laidos piniginiai ženklai išsiskiria gera poligrafija, patrauklia ir spalvinga išvaizda, labiau primena spalvotus atvirukus, nei vertybinius popierius“, - rašė knygos „Klaipėdos krašto pinigai 1917-1923“ (Klaipėda, 2016 m.; leidėjas - Mindaugas Milinis) autorius Vladas Zenkevičius (1916-1985).
50 pfenigių nominale (reverse) pavaizduotos dar neapželdintos Smiltynės kopos, marios su laivais, senamiestis.
Šio banknoto kūrėjai akcentavo nuo Smiltynės seniau atsivėrusį nuostabų vaizdą, panoramą į Klaipėdą, kai šią dar puošė per Antrąjį pasaulinį karą susprogdintų bažnyčių bokštai.
Smiltynės motyvas pasirinktas ir dėl kitos priežasties: būtent čia prasideda arba baigiasi kelias Kuršių nerija.
Pastaroji nuo XVIII a. iki XIX a. pirmosios pusės buvo tapusi tarptautinės reikšmės Europos pašto kelio Paryžius – Berlynas – Karaliaučius – Mėmelis – Ryga – Sankt Peterburgas dalimi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą