Klaipėda prieš 100 metų (19)

Dienraštyje „Vakarų ekspresas“ tęsiame istorinių straipsnių ciklą „Klaipėda prieš 100 metų“. Šio ciklo tikslas - patyrinėti, kaip keitėsi mūsų miestas, kaip ir kuo gyveno klaipėdiečiai po to, kai Klaipėdos kraštas 1923 metais buvo prijungtas prie Lietuvos.

1925 m. sausio 20 d. Klaipėdos krašte vyko visuotinis gyventojų surašymas.

Memelenderiai

Praėjus savaitei po jo „Klaipėdos žinios“ rašė štai ką: "Gyventojus ir pramonės įmones šio mėn. 20 d. Klaipėdos krašte surašinėjant daug vietose pasielgta netvarkingai. Klaipėdoje kai kuriose įstaigose žmonės užrašyti visai be atsiklausimo, kokios jie tautybės ar pilietybės.

Atatinkamuose punktuose pažymėta „Memellander“ ir tiek."

„Skambučiai“

Tai prieš šimtmetį buvo pavadintos metalinės litų ir centų monetos, kurių išleidimo labai laukta.

„Patiriame, kad Lietuvos metalinius pinigus atgabens į Klaipėdą ketvirtadienį laivas „Baltanic“", - rašė 1925 d. sausio 28 d. „Klaipėdos žinios“ straipsnyje „Skambučiai“ bus Klaipėdoje ketvirtadienį“.

Sausio 30-ąją laikraštyje jau pasirodė žinia, kad pinigai sėkmingai atgabenti į Klaipėdą iš Anglijos. Buvo rašoma, kad „pinigų siuntinys supakuotas medinėse skrynutėse ir tuojau iš laivo sukrautas į vieną vagoną“.

Filme ugnis raudona

1925 m. sausio 29 d. „Klaipėdos žiniose“, be įprastų Lietuvos, Pabaltijo ir pasaulio politikos ekonomikos pranešimų, į akis krenta laisvalaikio turinys apie kiną ir futbolą.

„Filmas „Frauenfeinde“ („moterų neapkęstojai“) - tai naujas Goldvyno filmas eina dabar Klaipėdos kino teatre „Kammerlichtspiele“ ir rodo, kad užsieniai jau yra beveik pralenkę vokiečių filmų produkciją.

Nežiūrint smulkmenų, to filmo vedamoji dvasia pakyla toli nuo paprastųjų filmų slesnumos. Daugiau iš filmo kol kas ir negalima laukti.

Pažymėtina, kad šisai filmas dalinai turi natūralinių spalvų: ugnis būtent matoma raudona. Bet tokių gražiai spalvotų filmų, kaip tai nesenai šiam teatre ėjęs „Dešimts prisakymų“, kažin kada bebus matyti Klaipėdoje."

Sausio 30 d. numeriyje taip pat publikuotas skelbimas apie kiną. Tik šįkart informuota, kad „šeštadienį 12 val. Klaipėdos „Apollo“ kino teatre ūkininkams bus rodomas įdomus filmas (krutomieji paveikslai) apie „Fordsono“ traktorius ir motorus.“

Sportas. Šarūno I jun. - V. f. K. I un. 2:0

"Tasai žaidimas buvo toksai gražus, kad visi be išimties juo gėrėjosi ir galima sakyti, kad šie jaunieji kartą galės dar geriau atstovauti Klaipėdą prieš kitus miestus ir kitas žemes, kaip tai šiandien daro Klaipėdos lyga.

Šarūno mažiukai smarkiai puola į priešo vartus. Bet jo gynėjai geri, sargas dar geresnis, ir todėl lig puslaikio teįmušamas vieną kartą kamuolys. Retkarčiais ir priešas daro kokį antpuolį, bet ar gynėjas ar sargas sulaiko kamuolį.

(Autor. past. „Šarūnas“ - Klaipėdos lietuvių sporto organizacija, įkurta 1922 m. buvo vienintelė lietuvių sporto organizacija, veikusi Klaipėdoje dar iki Klaipėdos kraštui prisijungiant prie Lietuvos. Kultivavo daugiausia futbolą. 1926 m. susijungė su Klaipėdos sporto sąjunga).

Antram puslaiky eina žaidimas nedaug kitaip. Iš 20 m. Trumpjanas duoda smūgį ir kamuolys neria į vartus. Taip ir baigiasi žaidimas 2:0 Šarūno naudai.

Priešas neblogas ir kūniškai stipresnis. Šarūniečiai geriau išsilavinę. Iš jų pasižymėjo Grigaitis kaipo gynėjas ir Gunga kaipo puolėjas. 

Grigaitis retai kartą praleido kamuolį, bet tada greit jį ir vėl priešui pagavo. Gunga, rodos, mažiausias iš visų, vis buvo čia kur ir kamuolys ir taip abudu juodu ritosi ir kartą pirmam puslaiky, kamuolys tik buvo greitesnis kaip jis, paliko jį ir riedėjo į vartus.

Reikėtų ir dar kitų paminėti, bet nežinau jų pavardžių ir paliksiu tai kitam kartui. Jūs lošėte pirmą kartą viešai ir priešas nemenkas buvo. Nuveikėte! Velyjam, kad jums būtų laimė maloni ir ateity. Bet laimė tiktai su ištvermingaisiais. Būkite!".

Pirmosios pamaldos

1925 d. sausio 31 d. „Klaipėdos žiniose“ aprašytas reikšmingas įvykis - pirmosios lietuvių evangelikų kareivių pamaldos Klaipėdoje.

"Šio mėn. 29 d. Klaipėdoje įvyko gan reikšminga iškilmė. Viena - kad tai buvo pirmosios lietuvių evangelikų kareivių pamaldos Klaipėdos krašte, o antra, kad šitomis pamaldomis įvyko pirmosios lietuviškos bažnytinės pamaldos Jono bažnyčioje.

Krašto evangelikams šitomis pamaldomis prasivėrė širdies vartai į Lietuvos Kariuomenę. Tasai prasivėrimas ilgainiui juosius suriš kuo tampriausiai.

Jono bažnyčioje šitomis pamaldomis praverta durys naminės Krašto tautos kalbai. Kaip tik šita bažnyčia dar laikėsi symbolu ilgaamžės vokiečių ant šio senlietuviškojo krašto vienponystės. Dabar įimta ir ši pozicija. Ir kas gražiausia - be kovų. 

Reikia net pagirti tą faktą, kad jau patys miesto vokiečiai per p. Gregorą į tai nusileido. Tai netrukus galėsime ir šventadieniais ją evangeliškoms savo kalboje pamaldomis naudotis. 

O kokių išskaičiavimų vokiečiai ir beturėtų tam dar kliudyti, ir ypačiai, kuomet mes padarysime žygių vasario 16 dienai jose padėkos pamaldas nulaikyti už Tėvynės nepriklausomybę.

...Susirinko kareivių ir civilinių Klaipėdos lietuvių iš viso apie 200 žmonių. Taigi tiek, kiek paprastai ir vokiškose pamaldose toje bažnyčioje lankosi.

Pamaldas atlaikė evangeliškasis Kariuomenės kunigas p. Šepetys, reformatas."

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder