Klaipėda prieš 100 metų (20)

Dienraštyje „Vakarų ekspresas“ tęsiame istorinių straipsnių ciklą „Klaipėda prieš 100 metų“. Šio ciklo tikslas - patyrinėti, kaip keitėsi mūsų miestas, kaip ir kuo gyveno klaipėdiečiai po to, kai Klaipėdos kraštas 1923 metais buvo prijungtas prie Lietuvos.

Žvilgsnis iš šalies

1925 m. sausio 30 d. „Klaipėdos žinių“ pirmame puslapyje perspausdintas anglų rašytojo Mac Callum Scott įspūdis apie Klaipėdą iš mėnesinio žurnalo „The Fortnightly Review“.

Rašytojas lankė visus Pabaltės mietus ir Klaipėdą vertino Revelio (Talino), Rygos kontekste.

Jo žodžiais tariant, "Klaipėdos kraštas yra siauras šmotas žemės, išsikišęs žiemių linkui, užu Nemuno. Apielinkės kaimiečiai savo kalba ir kilme yra lietuviai.

Klaipėdos gi miesto gyventojai, taip sava kalba, taip ir sentimentais, yra vokiečiai."

"Klaipėda yra nedidelis vokiečių miestas, - sako p. Mac Callum Scott, - švarus, gerai grįstas, gerai suorganizuotas. Dėka tam, kad jis buvo atkirstas nuo savo natūralaus hinterlando, jis niekados negalėjo išaugti į didelį uostą, kai kiti Pabaltės uostai.

Jame nėra Hansos sąjungos miestų pobūdžio. Jo krautuvės yra nedidelės, provincinės, su pažymėtinu išėmimu Robert'o Schmidt'o knygų krautuvės, kuri yra taip gerai įrengta, kad iš jos galima spręsti, kad Klaipėdoje yra gana daug inteligentinės ir skaitančios publikos.

Tačiau Klaipėda yra geriau įrengta už tolimą ir sunkiai teprieinamą Lietuvos sostinę Kauną. Nuo to laiko, kai lenkai užgrobė Vilnių, Klaipėda yra gražiausias Lietuvos miestas, kuriuo ji gali didžiuotis ir kaipo vienintelis jos uostas, ji turi didelių galimybių plėstis ir augti."

Apie lietuvius Klaipėdoje p. Mac Callum Scott nelabai prielankiai teišsireiškia. Jo nuomone, lietuviai nesą taktingi, nors Klaipėdos interesai kaip tik yra svarbus faktorius lietuvių naudon. 

Jis randa, buk lietuviai pažeidžią vietos gyventojų tautinius jausmus kad ir tokiais dalykais, kaip pakeitimas „Mėmelio“ į Klaipėdą, prašalinimas vokiečius primenančių paminklų, kišimasis į grynai vietos reikalus ir t.t.

Jo nuomone, Klaipėda yra tai Lietuvos Gibraltaras, ar Malta, ar Honkogas, kitaip sakant miestas, laikomas dėl strateginių ir ekonominių išskaičiavimų“, - buvo rašoma straipsnyje „Anglas rašytojas apie Klaipėdą".

Klaipėda yra tai Lietuvos Gibraltaras, ar Malta, ar Honkogas, kitaip sakant miestas, laikomas dėl strateginių ir ekonominių išskaičiavimų.

Misionieriai lankė prostitutes

Iš 1925 m. vasario 1 d. „Klaipėdos žinių“ sužinome, kad Klaipėdoje prieš 100 metų legaliai veikė prostitučių namas ir buvo jis Ferdinando gatvėje.

Laikraštyje aprašyta "Klaipėdos prisėdų teisme svarstyta byla dviejų misionierių dėl asmens įžeidimo prieš tūlą virėją, kuri kitiems žmonėms buvo išpasakojusi, kad tuodu misionieriu pereitą vasarą lankėsi prostitučių name Ferdinando gatvėje.

Buvo taip: pereitą vasarą į Klaipėdą atvyko su didžiu automobiliu du „Šėtros misijų“ (Zeltmission) pastoriu pp. Gehrmann ir Matzik ir vienoje miesto aikštėje pasistatę dideles būdas čia kurį laiką laikė tikybines evangelizacijos prakalbas su Biblijos dėstymu ir t.t.

Žmonių atsilankydavo į tas prakalbas labai daug ir daugis stebėjosi kalbėtojų dvasinėmis dovanomis.

Vėliau misionieriai išvažiavo Šilutėn. Iš ten juodu vienai dienai grįžo į Klaipėdą ir nuėję į vieną prostitučių namą.

Čia tarnavo p-lė S., kuri stačiai išsigando, kada atėjo į tą namą tuodu misionieriu, mat ir ji buvo religinga ir niekaip negalėjusi suprasti, kad prostitutes lanko lygiai tie dvasiškiai, kurie savo prakalbose aiškiai pasmerkdavo visas nedorybes.

Galop jau buvus skaudu, kad Gehrmann ją siuntęs už 18 litų parnešti vyno, ką ji ir dariusi.

Tuo tarpu misionieris Matzik gulėjęs vienos prostitutės kambary ant divano ir užsidengęs veidą, kada tarnaitė įėjusi į kambarį.

Visus šiuo savo pareiškimus kaltinamoji tarnaitė p-le S. padavė po priesaika.

Ir liudininkėmis kviestosios prostitutės tą patį pareiškė.

Tam prieš tuodu misijonieriu taip gi po priesaika pareiškė, kad juodu atėjusiu į prostitučių namą tik šoferių ieškoti..."

Pasikeitė prezidentas

1925 m. vasario 7 d. „Klaipėdos žinių“ pirmame puslapyje - svarbus pranešimas apie Krašto direktorijos prezidento kaitą.

Jame Klaipėdos krašto direktorijos prezidentas p. Gailius skaitytojus informuoja apie savo atsistatydinimo priežastis.

"Gegužės mėn. pereitais metais aš nuo pasekmių kare ištiktos krūtinės sužeidimo susirgau. Jau tuomet man būtų reikėję, kadangi čionai pas mus tinkamų specialistų-gydytojų nėra, išvykti užsienin gydymuisi.

Bet kai kurie ypač svarbūs Krašto klausimai mane čionai sulaikė ir neišleido. Tiktai lapkričio mėn. pasitaikė proga aplankyti chirurgą Berlyne.

Aš tikėjaus operaciją pergalėti kokiose dviejose savaitėse, bet iš dviejų savaičių pasidarė du mėnesiu, o visgi mano sveikata ir dabar dar tokia, kad vien pietinis klimatas ją tegalėtų atitaisyti. Aš esu taigi priverstas apleisti Klaipėdą ilgesniam laikui."

Naujasis krašto prezidentas P. Bochertas tame pačiame straipsnyje „Naujosios Krašto direktorijos įvedimas“ pasižada, kad „Naujosios krašto direktorijos darbai bus visai realūs ir eis ribose Klaipėdos Konvencijos ir Lietuvos Konstitucijos“.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder