Klaipėda prieš 100 metų (29)

Didysis penktadienis

1925-aisiais Velykos buvo švenčiamos balandžio 13 d.

Apie artėjančią šventę „Klaipėdos žiniose“ žinoti duoda pyragų ir tortų skelbimas ir didžiulis straipsnis pirmame puslapyje balandžio 10 d. numeryje, pavadintas „Didysis Penktadienis“.

Šio straipsnio tekstas vertas dėmesio ir po 100 metų, nes kalba apie amžinas vertybes.

„Klaipėdos žinios“ sulig savo užsivardijimu yra „politikos, ekonomijos ir kultūros dienraštis“. O Didysis Penktadienis, tai jog esanti grynai tikybiška diena ir dėl to jokio bendro neturinti nė su politika, nė su ekonomija.

Tačiau tą tikrinti gali tik tas, kuriam politika ir ekonomija gal nieko daugiau nereiškia kaip tik biznio.

Bet kur žmogus žvelgia giliau - o giliau žvelgti gali tik tas, kuriam ir politika bei ekonomija yra sakysime kultūros reiškinys, tas supras, kad ir Didysis Penktadienis jokiu būdu neina išskirti iš kitų mūsų gyvenimo sąryšių. Ir kad pažvelgsime giliausiai, rasime kad kaip ti Didysis Penktadienis mūsų gyvenimui turi reikšmės kuo didžiausios.

Ir tai dėl to, kad ant jo užsirašo visos žemiškosios palaimos giliausioji šaknis - kentėjimas.

Kame matome aukščiausį žemiškosios palaimos laipsnį? Žemiškai kalbant - motinos santykyje su savo kūdikiu. O kodėl? Todėl, kad jai jis gimdyti - reiškia perkentėti aukščiausį žemiškų kentėjimų laipsnį.

O visgi net savo gyvybę ji yra pasiryžusi kentėjimais aukoti ir tik už truputėlį šitos aukščiausios ir skaisčiausios žemiškos palaimos ragavimo.

Taigi pati aukščiausioji žemiškos palaimos giesmė skamba didžiausių kentėjimų balsais.

O motinos meilė ir palaima - yra tas branduolys, apie kurį sukasi net visas žemiškasis gyvenimas.

Vyro širdis nerimsta, kol ji nesusiranda meilėje namų vidaus ugnelės. Bet tą ugnelę kurena moteris savo kentėjimais ir savo džiaugsmais.

Apie visa tai galų gale sukasi ir politika, ir ekonomija ir kultūra.

/.../ Kentėjimas ir palaima, tai ir yra tarytum dvi žvaigždės, kurios - imsime patį pavienį žmogų, jį lydi per visą jo amžių..."

Primename, kad šiais metais Didysis penktadienis - kitą savaitę, balandžio 18 d.

© Velykinio atviruko „Sveiki sulaukę Šventų Velykų“ iš Kretingos muziejaus fondų reprodukcija. Atviruką 1921 m. išleido Onos Vitkauskytės knygynas Kaune.

Iš uosto

Tame pačiame 1925 balandžio 10 d. laikraštyje gyvai aprašomas Klaipėdos uosto vaizdas.

„Yra atplaukęs didysis keleivių ir prekių garlaivis “Baltara" iš Londono, kuris ir šią vasarą reguliariai plaukios tarp Londono, Klaipėdos ir Liepojos.

Juomi atkeliavo keli iš Amerikos grįžt lietuviai. Šalia „Baltaros stovi garlaivis “Arnold Koepke". Jis turi krovęs popieriams dirbti medžių.

Vidaus uoste stovi net visa eilė garlaivių, kurių vieni iškrauja kiti gi įkrauja prekių.

Garlaivis „Annaliese“ užima arklių, „Lisbeth“ iškrauja grūdų, „Reinholdas“ anglių, „Haubuss“ degintų sieros žizdrų ir t. t."

Radijo stotis - sergantiems lepra

Prieš 100 metų Klaipėdoje dar veikė leprozoriumas. Leprozė (lot. lepra), arba raupai, arba - lėtinė infekcinė, mažai užkrečiama liga, kuriai būdingas odos, matomų gleivinių, periferinės nervų sistemos ir vidaus organų pažeidimas.

Tuo metu manyta, kad raupai - neišgydoma liga. Didžioji dalis susirgusių mirdavo kančiose.

Todėl visi užsikrėtusieji raupais būdavo izoliuojami - uždaromi į gydymo įstaigą.

Mėmelyje raupsuotųjų ligoninė (Lepraheim) buvo pastatyta 1899 m. miesto parke. Tokia vieta parinkta ir todėl, kad ligoniai nesijaustų izoliuoti, būtų gamtoje, tačiau netoli miesto.

1925 m. balandžio 7 d. „Klaipėdos žiniose“ informuojama, kad "Krašto Direktorija nutarė leprozoriume įtaisyti radijo stotį. Idant sergantieji lepra galėtų nors kiek pasaulio įvykius pasekti ir idant nors valandėlei užmiršti savo sielos ir kūno skausmus.

Tam tikslui įvelyta ligi 1 500 litų."