Klaipėda prieš 100 metų (30)

Atidėjo neribotam laikui

"Klaipėdos krašto direktorija neseniai kreipėsi į Vyriausybę, siūlydama pastatyti geležinkelį tarp Girulių ir Palangos.

Ministerių kabinetas, apsvarstęs pasiūlymą, nutarė jį atidėti neribotam laikui„, - rašė “Klaipėdos žinios" 1925 m. balandžio 15 d.

Vasaros ženklai

Prieš šimtą metų paplūdimiai vasaros sezonui ruoštis pradėdavo anksčiau.

Tame pačiame balandžio 15 d. „Klaipėdos žinių“ numeryje buvo rašoma, kad „jūros vandenyse Klaipėdos pakrašty, Kuršių marių šiaurės dalyje iki Birštvino ir ties Pervalkos, Grabšto ir Bulvikio ragais jau išstatyti vasaros jūrų ženklai“.

Prastas gyvenimas Lietuvoje

1925 m. balandžio 16 d. „Klaipėdos žinios“ perspausdino Amerikos lietuvių laikraščio „Draugas“ straipsnį apie tai, su kokiais sunkumais tuo metu susidurdavo iš emigracijos į gimtinę sugrįžusieji lietuviai.

"Jau nuo 1919 m. rudens pirmieji didesni būreliai Amerikos lietuvių pradėjo grįžti Lietuvon.

1920 m. ir 1921 m. jie žymiai padidėjo. Nuo 1921 m. iki 1922 m. daugelis tų amerikiečių pradėjo smukti atgal Amerikon.

Žodžiu ir laiškais jie skundėsi dėl prasto gyvenimo Lietuvoje: valdžios biurokratizmas ir betvarkė, kyšiai, valdininkų savivalė, rusų kalbos viešpatavimas kai kuriose valdžios įstaigose, ekonominė suirutė, amerikiečių nuopelnų ir valstybinio darbo neįvertinimas, visa tai it kokie troškūs dūmai graužė grįžusių amerikiečių akis."

Smeltiškiai reikalauja tramvajaus

1925 m. balandžio 17 d. „Klaipėdos žiniose“ atspausdinta daug daugiau nei įprastai įdomių pranešimų iš Klaipėdos miesto ir jo apylinkių.

Žinutėje „Teisėtas Smeltiškių pareiškimas“ pateikiama rezoliucija, kurią susirinkime priėmė Smeltės gyventojai.

O joje Smeltės piliečiai reikalauja, kad pasiliktų susisiekimas tramvajumi ir protestuojama prieš pastangas vietoje jo įvesti autoomnibusus.

„Autoomnibusais mūsų gatvių grindimais ilgai nevažiuosi“, - argumentavo smeltiškiai.

Taip pat smeltiškiai prašė kas savaitę po kelis kartus palaistyti Malūnų gatvę, kuri „nebepakenčiamai apiberta žyzdrais. Pravažiuoją vežimai, automobiliai sukelia debesis dulkių, kurios ir į butus įsiveržia.“

Priminsime, kad elektrinis tramvajus Klaipėdoje buvo atidarytas 1904 m. Jis Klaipėdos jūrų uostą ir su siaurojo geležinkelio stotį jungė su centru bei priemiesčiais.

1910 m. mieste veikė trys tramvajaus linijos: Geležinkelio stotis-Smeltė, Birža-Strandvilla, žiedinė jungtis.

1922 m. keleivių pervežimas tramvajumi buvo nutrūkęs, o Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Klaipėdos tramvajų buvo bandoma gaivinti.

Kairiai

Kita žinutė laikraštyje piešia Kasirių kaimo vaizdą.

"Ankstybasis pavasaris pasiekė ir mūsų kaimą. Laukininkai skubinasi apdirbti dirvą ir sėti paskutiniuosius grūdus, kurie per žiemą išliko nesušerti.

Pasėtą sėklą prižiūri varnos, kad neišdygtų. Daug jos pridirba pavasario metu laukininkui apmaudų ir žalos.

Artimoje Lūžijos girioje, pamaryje yra jų tėvynė. Atsiginti tegalima jų vien parako smarve.

Nors pašaro pereitą žiemą ir netrūko, Velykoms jau buvo matyti ganykloje avys, ožkos ir veršiai, kurie stropiai pešė trumputę, vos išdygusią, bet užtat skaniausią žolę."

Krašto muziejus

Tame pat laikraštyje pateikiama ir informacija iš Krašto muziejaus draugijos visuotinio susirinkimo.

Pranešama, kad draugija turinti 70 narių, tarp jų septynios „savivaldybinios“ organizacijos.

Draugijos valdyba turinti tris naujus narius: konsulą Jahną, pramonininką A. Braks, profesorių daktarą Regehrą.

"Valdybos narys majoras Tarasenka sukonservavo žalvarines iškasenas iš Dėglių kaimo (Klaipėdos apskrities) senovės kapinyno ir užtaisydino jas ant lenteliųm jeib būtų deponuojamos Muziejaus rūmuose. Šios iškasenos buvo iki šiol žinioje Krašto Direktorijos; ji perdavė jas Muziejaus draugijai.

Šiaip draugijai sudovanota šiek tiek senovės liekanų, ypač monetų.

Kadangi dabar Muziejui atatinkami rūmai duodami didžiajame valdiškame name šalia Kanto aikštės, todėl pageidaujama, kad daugel visokių svarbių senovės daiktų, ypač iš Klaipėdos krašto, būtų draugijai dovanojama arba parduodama.

Cigarų fabrikas

Iš žinutės 1925 balandžio 18 d. „Klaipėdos žiniose“ sužinome, kad prieš šimtą metų Klaipėdoje sėkmingai veikė brolių Heyo cigarų fabrikas, kuris "gamino cigarus, tabaką ir machorką.

Darbininkų turi 50.

Dabartiniu laiku pagamina per mėnesį 150 000 cigarų.

Iki šiol, esant Klaipėdoj dar iš seniau cigarų ištekliui, šio fabriko dirbiniai mažai teeidavo.

Dabar jau porą mėnesių fabrikas dirba intensyviai.

Daug dirbinių parduoda į Didžiąją Lietuvą.

Sulig rūmų ir mašinų, fabriko gamyba galėtų pasiekti per mėnesį iki 600 000 cigarų.

Ketina pavyzdžius siųsti į Londono parodą".