Mettis yra graikų mitologinė būtybė, iš kurios vardo kilo ir bendrinis šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis kokybę, paremtą sumanumu, išradingumu bei įgūdžiais.
Ne veltui šį pavadinimą pasirinko vienas jauniausių ir tuo pat metu ryškiausių Lietuvos kvartetų, juk į jį susibūrę keturi instrumentalistai – smuikininkai Kostas Tumosa ir Bernardas Petrauskas, altininkas Tomas Petrikis bei violončelininkas Rokas Vaitkevičius – įkūnija visas šias savybes.
Kitas išskirtinis kvarteto bruožas – nuolatinis tobulėjimas, dalyvavimas tarptautiniuose meistriškumo kursuose, žinių gilinimas pas aukščiausio pasaulinio lygio profesionalus.
Tai ir, žinoma, laimėta prizinė vieta viename iš prestižiškiausių kamerinės muzikos konkursų užkėlė „Mettis“ ant vienos pakylos su geriausiais Lietuvos klasikinės muzikos kolektyvais.
Tad kiekvienas kvarteto koncertas tampa švente melomanams.
Muzikai neslepia, kad kalbos ir pasakojimai jiems nėra lengvas iššūkis. Vis dėlto, ruošdamiesi įspūdingai Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio programai, „Mettis“ atlikėjai šiek tiek papasakojo apie save.
Kaip gimė jūsų kvarteto pavadinimas?
Tik susibūrus ir pradėjus rimčiau groti supratome, kad kažkoks pavadinimas būtinas. Kiekvienas turėjome sugalvoti po 20 variantų ir tada jau rinkome visiems labiausiai patinkantį.
Daug teko ir atmesti, nes tokie kvartetai jau egzistavo. Iš pradžių dažnai sulaukdavome klausimų, kodėl būtent toks pavadinimas, tačiau su laiku „Mettis” tapo nebeatsiejama mūsų keturių dalimi.
Kiekvieno, net ir mažo kolektyvo nariai turi savo vaidmenis. Kokie esate jūs?
Mes visi labai skirtingi. Yra ir optimistų ir nelabai, ir mėgstančių saldumynus ir nelabai, ir rūkančių ir niekada gyvenime nebandžiusių užtraukti dūmo.
Tačiau, kad ir kokie skirtingi gyvenime esame, visus mus sieja noras groti kartu, meilė muzikai, profesionalus požiūris ir priklausomybė nuo kvarteto žanro.
Susikūrėte dar studijų metais. Visą šį laikotarpį koncertinis ir konkursinis gyvenimas buvo be galo intensyvus. Kaip pavyko neišsidraskyti, nepasukti skirtingais keliais?
Būta labai sunkių momentų, įvairių minčių, tačiau vis būdavo koks nors įvykis kuris vėl „suklijuodavo” visus kartu.
Kvartetą išlaikyti šitiek metų ta pačia sudėtimi yra labai sudėtinga, dešimt metų pavyko tą padaryti, tačiau gyvenimas yra gyvenimas ir prieš pustrečių metų pasikeitė altininkas – prisijungė Tomas Petrikis.
Daug laiko praleidžiate kartu – repeticijos, koncertai, kelionės. Kokie santykiai jus sieja?
Mūsų santykiai tikrai nėra vien sausi darbiniai, bendraujame labai šiltai. Dabar, aišku, jau mažiau to laiko praleidžiame kartu, nes beveik visi turime šeimas, vaikų, savų rūpesčių.
Turbūt savo duoda ir didžiulis laiko kiekis, praleistas kartu tiek repeticijose, tiek kelionėse. Tačiau mes vieningi, kaip kumštis.
Jūsų sąskaitoje – daug įspūdingų laimėjimų. Kuris yra brangiausias širdžiai?
Tai, tikriausiai, būtų Bordeaux styginių kvartetų konkursas. 2016-aisiais buvome dar labai „šviežias” kvartetas, važiavome ten labiau pasižiūrėti rimtų dėdžių ir tetų, kaip gražiai jie groja.
Tačiau gavosi taip, kad nukeliavome iki finalo, pelnėme antrą vietą ir buvome apdovanoti specialiuoju prizu. Labai įsimintina patirtis.
Ar jaučiate skirtumą grodami Lietuvos publikai ir užsienio?
Tikrai ne. Visur stengiamės muzikai atsiduoti vienodai, ar tai būtų Lietuvos provincijos kultūros centras, ar didžiulė salė Prancūzijoje. Pagrindinis mūsų principas yra būti atsakingiems patiems prieš save, o klausytojas tai greitai pajaučia.
Kokią programą ruošiate Tarptautiniam Čiurlionio muzikos festivaliui?
Šiam pasirodymui ruošiamės ypatingai – su programa, kuri sujungia prancūzišką impresijos subtilumą, britišką romantiką ir, žinoma, Čiurlionio muzikinę viziją.
Idėja koncertuoti kartu su arfa gimė festivalio vadovės, profesorės Aleksandros Žvirblytės iniciatyva – mes su malonumu sutikome priimti šį iššūkį ir atrasti naują kamerinės muzikos spalvą.
Kartu su arfininke Liucile Vilimaite pristatysime unikalią kamerinės muzikos programą: nuo Čiurlionio styginių kvarteto – lietuviškos muzikos brangakmenio – iki Debussy ir Arnoldo Baxo kūrinių arfai ir styginių kvartetui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą