Signetinės plytos atgims naujam gyvenimui

Klaipėdos miesto istorija bei ikikariniais jo reliktais besidominčius žmones šokiravo šią savaitę išvysti vaizdai, kaip darbininkai metras po metro nugriovė unikalią tvorą su signetinėmis plytomis Naujojoje Uosto g.

Minėtoje vos apie 50 metrų ilgio tvoroje buvo šimtametės plytos su bent penkių skirtingų Rytprūsių plytinių firminiais įspaudais: „FHILIPPINENHOF“, „SPRINDLACK“, „Potawern“,„Lifner.“ bei „F&G“. Tokio fenomeno nebuvo visame uostamiestyje.

Susisiekus su sklypo savininkais paaiškėjo, kad tvoros statybinė medžiaga nebuvo sunaikinta: atvirkščiai, visos signetinės plytos kruopščiai išrinktos, saugomos bei bus panaudotos toje pačioje teritorijoje planuojamo statyti viešbučio fasade arba interjere.

Nenumojo ranka

Šių metų pirmąjį ketvirtį „Vakarų eksprese“ buvo publikuotas aštuonių dalių straipsnių ciklas „Molyje išdegti Klaipėdos istorijos pėdsakai“. Jame aprašyti įvairūs objektai, kurių statybai prieškariu buvo panaudotos pačioje Klaipėdoje ir įvairiuose Rytprūsių regionuose išdegtos plytos, ant kurių briaunų ar plokštumų yra firminiai įspaudai.

Pasirodo, vienas iš straipsnių apie savotišką signetinių plytų muziejų po atviru dangumi primenančią tvorą Naujojoje Uosto g. 15A sudomino sklypo savininkus ir padėjo išsaugoti iki tol istorijos paraštėse buvusius reliktus.

„Kai perskaitėme, kad bendrovei “Stemma Group" priklausančioje teritorijoje esanti tvora - tokia ypatinga, patys nuvykome ją apžiūrėti. Anksčiau niekas į tą seną tvorą nekreipė dėmesio, nes ten sumūryta daugybė visokių plytų: ir vokiškų, ir sovietinių, viskas apaugę krūmais, apgriuvę.

Įmonės planuose - sklypuose Naujojoje Uosto g. 15 ir 15A statyti viešbutį, o ta tvora pateko į pačią statybos aikštelę.

Būtų buvusi tiesiog nugriauta, o plytos, ko gero, išvežtos, sumaltos. Tačiau pateikta informacija mus labai sudomino„, - “Vakarų ekspresui„ pasakojo UAB “Stemma Management" direktorius Nerijus Tilindis.

Tad verslininkai dar prieš griaunant tvorą įdėmiai ją apžiūrėjo, pakvietė statybininkus, kuriems nurodyta demontuojant objektą išsaugoti kiek įmanoma daugiau senovinių plytų.
 

RELIKTAS. Viena iš senųjų tvoros plytų, išdegta už 900 km nuo Klaipėdos.

„Ne tik tų su firminiais įspaudais, bet ir ikikarinių. Sovietinės tikrai bus sumaltos. Taigi, publikacija padėjo išsaugoti dalį miesto istorijos. Per dvejus metus teritorijoje iškils trijų žvaigždučių viešbutis su mansarda. Pagal visus paveldosauginius reikalavimus bus restauruotas ir gretimame įmonei priklausančiame sklype esantis pastatas, kuriame prieškariu veikė Matų ir saikų rūmai. Visos išsaugotos plytos niekur neiškeliaus ir liks ten pat, tik atgims naujam gyvenimui ir bus įmūrytos matomose vietose: gal viešbučo ar jo aplinkos elementų fasade, gal interjere“, - planais dalijosi bendrovės vadovas.

Anot jo, per Antrąjį pasaulinį karą ir ypač sovietmečiu nukentėjusiame uostamiestyje, kai buvo subombarduota, sugriauta ar išardyta daugybė senųjų pastatų, istorinis paveldas yra labai reikšmingas.

„Nedaug jo ir turime, todėl tokia iš pirmo žvilgsnio smulkmena kaip šimtamečių plytų išsaugojimas yra reikšminga. Tos plytos pasakoja istorijas, o kartu atspindės ir senojo miesto dvasią naujame pastate“, - teigė N. Tilindis.

Vertingos istoriškai

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas „Vakarų ekspresui“ patvirtino, kad signetinių plytų tvora nebuvo įvardyta kaip vertingoji Matų ir saikų rūmų aplinkos savybė, todėl ir nesaugoma.

„Nepasaint to, belieka tik pasidžiaugti, kad verslininkai, perskaitę publikaciją, patys susidomėjo savo turtu ir jį įvertino kaip istorinę vertybę. Sveikintinas ir sektinas požiūris, nes išties vertingos signetinės plytos išsaugotos ir bus panaudotos statybose, tad žmonės jas galės matyti“, - komentavo specialistas.

Be kita ko, N. Tilindis sutiko padovanoti dvi plytas su firminiais įrašais tokių reliktų kolekcininkui, verslininkui Valdemarui Zumarui, kuris Malūnininkų gatvėje yra įrengęs visą signetinių plytų ekspoziciją po atviru dangumi.

„Renku tik tas plytas su įrašais, kurios buvo išdegtos Rytprūsiuose prieškariu. Kraštotyrininkai jau atskleidė, kad nemažai senojo Mėmelio pastatų buvo sumūryti iš plytų, atgabentų iš įvairiausių regionų, nutolusių nuo Klaipėdos šimtus kilometrų. Malūnininkų gatvėje XIX a. pab. iškilusių buvusių Klaipėdos kareivinių pratybų pastato kieme kiekvienas norintysis gali apžiūrėti tą firminių plytų kolekciją.

Garsiojoje tvoroje buvo plytos su įrašais “FHILIPPINENHOF„ ir “Lifner.„, kurių savo kolekcijoje neturėjau. Tad ačiū Nerijui Tilindžiui, pažadėjusiam padovanoti tas plytas, kurios papildys ekspoziciją. Joje - plytos su per 30 skirtingų įspaudų, ir kiekvienas iš jų turi savo istoriją“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Zumaras.

Tvora Naujojoje Uosto g. 15A buvo sumūryta sovietmečiu panaudojant plytas iš įvairiausių sugriautų Klaipėdos namų.

Pavyzdžiui, plytos su „FHILIPPINENHOF“(liet. Filipinos kiemas) į Mėmelį atkeliavo iš net už 910 km tiesia linija nuo Klaipėdos buvusio Philippinenhof-Warteberg priemiesčio (šalia Kasselio miesto). 1895 m. Philippinenhofe buvo plytinė ir dvarelis, kuris pavadintas savininko, grafo žmonos Margravine Philippine garbei.

„SPRINDLACK“ plytos atkeliavusios taip pat iš Vokietijos, Wehlau (dabar - Karaliaučiaus srities miestas Знаменск) rajono. Plytinė buvo Sprindlacko miestelyje, ir jos ištakos siekia 1871 m. Savininkai - kelios kilmingos von Seemenų šeimos kartos. Paskutinysis jos atstovas Viktoras von Seemenas. Įdomu tai, kad jis buvo karininkas, papulkininkis, kuris 1870-1891 m. tarnavo Tilžės lietuvių dragūnų pulke Nr. 1, apdovanotas geležiniu kryžiumi.

Tad kiekvienas įspaudas plytoje - tikra istorinė gija, vedanti į įvairiausias vietas, dvarus, miestus, plytines bei leidžianti suprasti, kokius prekybinius ryšius Klaipėda turėjo prieš šimtus metų.

Sidebar placeholder