Į pirmąją kelionę istoriniais Smiltynės takais klaipėdiečiai leidosi šeštadienį, gegužės 17 d., iškart po Smiltynei dedikuotos vardinės liepaitės sodinimo ceremonijos.
Minėtas paminklinis medis skirtas svarbiam faktui įamžinti: 1900 m. Klaipėda iš Vokietijos imperijos Smiltynę nusipirko, ir jau 125 metus ši nuostabi kurortinė oazė yra uostamiesčio dalis.
„Pasitvirtino taisyklė: blogo oro nebūna, jei nuoatika pakili. Į ekskursiją po cepelininiu dangumi vyko ne tik šventiškai nusiteikę klaipėdiečiai, bet ir būrys Kuršių nerijos žaliąjį rūbą prižiūrinčių miškininkų.
Visi įsitikino, kiek daug slėpinių glūdi, regis, visiems puikiai pažįstamoje, daugybę kartų lankytoje teritorijoje. Apie jos istoriją papasakoti yra tikra privilegija, nes Smiltynė – ypatinga, joje persipynę įvairiausi išsirtiniai įvykiai nuo viduramžių iki dabartinių laikų“, - pasakojo D. Nikitenka.
Anot jo, pagrindinis ekskursijų tikslas yra sudaryti progą žmonėms savo akimis ir pirštais prisiliesti prie to, kas nugrimzdę praeityje. Savo žygiuose kraštotyrininkas žmonėms rodo arti pusšimčio įvairiausių, spalvotai atspausdintų senųjų žemėlapių, atvirukų, nuotraukų, įvairių, pačioje Smiltynėje aptiktų istorinių reliktų.
„Ne visi suvokia išskirtinę Smiltynės reikšmę, kuri atsiskleidžia istorinėse atodangose. Žmonės sužino apie viduramžių karo kelią, Prūsijos valstybės laikus su europinės reišmės pašto trakto istorija. Labai svarbus yra ir marinistinis šleifas, nukeliantis mus į burlaivių epochą, uosto vystymąsi, laivų katastrofas.
Net sunku patikėti, kiek įdomybių galima papasakoti tokioje mažoje teritorijoje, kuri dažnam asocijuojasi tik su puikiais paplūdimiais, palinkusių pušų miškais ir Lietuvos jūrų muziejumi, delfinariumu“, - pastebėjo jis.
Kaip pavyzdys pateikta istorinė Smėlio karčemos kopa, kurioje ir prasideda ekskursija.
„Suskaičiavau, kad nuo XVI a. Smiltynėje, vokiškai vadintoje Sandkrug, buvusi smuklė išgyveno net šešias generacijas: buvo sudeginta, atstatyta, perkelta į kitą vietą, užpustyta, vėl atstatyta...
Ant dabartinės kopos yra XIX a. pirmojoje pusėje pastatytos ir nuo XX a. puikiu restoranu tapusios smuklės pamatai. Auga tie patys kaštonai, žydi tos pačios alyvos, kuriuos parodau šimtametėse atvirutėse“, - pasakojo D. Nikitenka.
Smiltynės smuklėje yra pabuvojusios ir taip žinią pasauliui apie šį mažai, kam žinomą buvusių Rytprūsių kampelį paskleidusios tokios žymios asmenybės, kaip prancūzų filosofas, rašytojas Denis Diderot, buvęs Prūsijos švietimo ministras Wilhelmas von Humboldtas, jo brolis, garsus keliautojas Aleksandras von Humboldtas, poetas Augustas Kotzebue ir kt.
Smiltynėje mažiausiai tris kartus (1802 m, 1807 m. ir 1808 m.) lankėsi ikoninė Prūsijos karalienė Luizė su vyru, Prūsijos karaliumi Friedrichu Wilhelmu III.
Žygio maršrutas su jį lydinčiais pasakojimais toliau driekiasi kurortinės epochos žvaigžde buvusio Smiltynės kurhauzo aplinka, keliaujama po istorinio miško parko su vardiniais medžiais teritorija, o prie seniausio Smiltynėje, 1872 m. statyto, buvusio kopų prižiūrėtojo namo-girinkijos žygeivių laukia keletas siurprizų, priverčiančių pakelti antakius.
„Neišduosiu visko: Smiltynėje yra vieta, tiesiogiai susijusi su vienu ne tik klaipėdiečiams, bet ir vokiečiams puikiai žinomu poeto Simono Dacho personažu. Parodau ir visišką slapuką: turbūt vienintelį pusiasalyje išlikusį, XIX a. pabaigą menantį siaurojo geležinkelio bėgį, įaugusį į medį. Tais bėgiais buvo gabenami sodinukai kopoms apželdinti, o Antrojo pasaulinio karo metu – amunicija, galingos artilerijos sviediniai.
Tai – tik keletas epizodų, kurių yra daugybė, ir viską ekskursijų dalyviai išgirs, pamatys savo akimis. Sužinos apie raguotą tarpukario Smiltynės žvaigždę, apie kurią rašė visi laikraščiai. Ir apie legendinį tunelį po Kuršių mariomis, sprogimus uosto vartuose“, - intrigavo D. Nikitenka.
Pirmasis žygis truko apie 3 val.: žmonės keliavo nuo kurhauzo iki Nerijos forto aplankant išnykusio, išskirtinėmis aplinkybėmis XIX a. įkurto Kopgalio kaimo vietą. Pasak ekskursijų vadovo, svarstoma galimybė naudoti net keletą skirtingų maršrutų.
„Tai reiškia, kad vieną kartą keliavę su manimi smalsuoliai galės vėl leistis į žygį jau kitomis Smiltynės vietomis. Taigi, kviečiu patirti neišdildomus įspūdžius, pakeliauti, pakvėpuoti grynu, jodo prisotintu oru ir pasisemti žinių. Grįžę į Smiltynę žvelgsite visiškai kitomis akimis, ir galbūt patys papasakosite, parodysite, nustebinsite savo draugus bei artimuosius“, - tikino projekto vadovas.
Apie planuojamų ekskursijų datas bus viešai skelbiama Deniso Nikitenkos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
Rašyti komentarą