Smiltynės kurhauzas

Smiltynės kurhauzas velkasi naują rūbą (2)

Po kone pusę amžiaus trukusio letargo miego pamažu žadinamas vienas svarbiausių Smiltynės kurortinės epochos simbolių - kurhauzas. Neseniai prasidėjo jo tvarkybos darbai, pastatas jau uždengtas pastoliais, teritorijoje pluša darbininkai.

Šį paveldosauginį objektą kartu su investiciniu projektu pernai įsigijo nekilnojamojo turto vystytojai iš Kauno, kurie istorinį kurhauzą naujam gyvenimui planuoja prikelti per dvejetą metų.

„Vykdomi rekonstrukcijos darbai. Bus renovuotas pagrindinis kurhauzo pastatas, svečių namas, sutvarkyta teritorija su teniso kortais. Šiemet bus tvarkomas pagrindinis pastatas: stogas, langai, fasadas, vidus.

Pagrindinio pastato rekonstrukcijos pabaiga numatoma iki šių metų lapkričio, viso projekto pabaiga - iki kitų metų lapkričio. Bendra investicija viršys 7 mln. eurų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė vienas iš naujųjų kurhauzo savininkų, Kauno verslininkas Paulius Tamošiūnas.

Savo ruožtu paveldosaugininkai pabrėžė, kad vykdant darbus privaloma laikytis kultūros vertybei taikomų reikalavimų ir išsaugoti autentiškas detales, įvardytas vertingųjų savybių apraše.

Planų - daug

 

Šveicariškų vilų ir Jugendo stiliaus Smiltynės kurhauzas - pagrindinis vasarvietės simbolis, pastatas, kurio fasadas matyti iš kito kranto.

Šis XX a. pr. statytas objektas jau keletą dešimtmečių stovėjo apleistas, prižiūrimas sargo ir tik kosmetiškai patvarkytas.

2006-aisiais kurhauzą, kaip įdomų investicinį projektą vystymui, įsigijo Kaune registruota bendrovė TVB. Verslininkai įdėjo nemažai pastangų, siekdami atgaivinti šią istorinę erdvę: buvo atlikti archeologiniai tyrimai, užsakyta ir parašyta istorikų mokslinė apybraiža, iš kolekcininkų pirkti net senieji atvirukai su kurhauzo vaizdais.

Taip pat parengtas ir nekilnojamojo turto investicinis, techninis projektai, detalusis planas, gautas statybos leidimas paveldo tvarkybai.

Pagal verslininkų planus 1,34 ha žemės sklype (jis priklauso valstybei) galima modernizuoti pagrindinį pastatą, kuriame yra 25 apartamentai, rekonstruoti svečių namus su 6 apartamentais.

Taip pat numatyta galimybė atnaujinti restorano patalpas, įrengti teniso kortus, 25 vietų automobilių stovėjimo aikštelę ir kt. Kurhauzo plotas - 1143 kv. metrai, greta numatytų įrengti svečių namų (buvusios katilinės) - 111 kv. metrų.

Tačiau dėl įvairių aplinkybių patys kurhauzo atgaivinimo darbai fiziškai nevyko, o 2019-aisiais objektas kartu su investiciniu projektu jau atsirado rinkoje bei buvo parduodamas už 1,6 mln. eurų.

Už neskelbiamą sumą kurhauzą kartu su investiciniu projektu pernai įsigijo taip pat kauniečiai verslininkai, vienas kurių „Vakarų ekspresui“ papasakojo apie dabar pradėtus vykdyti darbus, ateities planus.

Paklaustas, ar po restauravimo, tvarkybos darbų kurhauze galėtų duris atverti prieškariu itin populiarus buvęs restoranas, P. Tamošiūnas pažadais žarstytis neskubėjo.

"Klausimas atviras. Labai norėtume restorano, nežinome, ar atsiras norintis ten veiklą vykdyti maitinimo operatorius. Investicija - labai didelė, patalpos brangios, maitinimo rentabilumas mažas. Be to, sezoniškumas, realiai veikla galima tik 3 ar 4 mėnesius per metus.

Kitas dalykas, viską koreguoja koronaviruso pandemija, tiesiog žlugdanti maitinimo verslą.

Tikimės, kad atsiras tinkamas operatorius tam. Laiko dar turime restorano operatoriaus paieškai", - teigė verslininkas.

Jis patvirtino, kad bus sutvarkytas bei atnaujintas, veikiančiu paverstas ir vidiniame kieme esantis baseinėlis su fontanu, atnaujintos ir dailios, medinės, eile iš vakarų į rytus stovinčios pavėsinės.

Pasiteiravus, ar yra planų atgaivinti ir tarpukario tradiciją šiltais vasaros vakarais šiaurinėje kurhauzo terasoje po atviru dangumi rengti gyvos muzikos koncertus, pokalbininkas susimąstė.

„Nežinau, ar įmanoma suderinti tokį dalyką, ten nieko neleidžia, bet svarstome toliau tęsti jau pradėtus istorinius tyrimus. Iš ikonografijos žinome, kad buvo ir lauko estrada muzikantams, tačiau įdomu, kurioje vietoje tiksliai ji buvo. Gali būti, kad prieškario terasos vieta nepatenka į mūsų žemės sklypą arba patenka į valstybinės reikšmės miško teritorijos dalį, kur nieko neleidžiama daryti. Tikrai nežinome kol kas. Čia tik spėliojimai, istoriniai tyrimai gal parodys dagiau“, - teigė kaunietis.

Vienas svarbiausių

Smiltynės seniūnaitė Inga Dailidienė džiaugėsi, kad pagaliau ilgus metus tik brėžiniuose, vizijose buvę kurhauzo tvarkybos planai pradėti įgyvendinti fiziškai.

"Visi Smiltynės gyventojai džiaugiamės, nes kuo mažiau bus apleistų vilų, pastatų, tuo gražiau šis Kuršių nerijos kampelis atrodys. Matome, kad jau tvarkomas kurhauzo stogas, pastatyti pastoliai, zuja statybininkai, kuopiamas vidus, tad šis itin svarbus Smiltynei reliktas turi tikrus šeimininkus.

Supraskime, kad tokioje vietoje - pusiasalyje - imtis rimtų restauravimo, tvarkybos darbų ir dar pavedosauginiame objekte nėra lengva, iškyla aibė sunkumų, derinimų, logistinių problemų, todėl naujiesiems pastato savininkams linkime tik sėkmės.

Ne kiekvienas ryžtųsi investuoti į tokio dydžio objektą, kuris tiesiog griuvo, puvo akyse.

Sakyčiau, pačiu laiku imtasi tvarkybos„, - “Vakarų ekspresui" sakė seniūnaitė.

Ji pažymėjo, kad itin reikšmingi bus ne tik pastatų restauravimo darbai, bet ir aplinkos sutvarkymas.

„Tengi baisiausi šabakštynai, stovi pavojų keliantys medžiai, kurie bet kada per audrą gali užvirsti“, - teigė ji.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas pabrėžė, kad po Nerijos forto Kopgalyje Smiltynės kurhauzas yra svarbiausias šiaurinės Kuršių nerijos dalies kultūros paveldo objektas.

"Tad mes įdėmiai prižiūrėsime darbus, kurių metu negali nukentėti kurhauzo autentiškosios detalės, turi būti išsaugotos vertingosios savybės. Daugiausiai jų - fasade, viduje - nepalyginti mažiau: ten, deja, autentiški liko tik laiptai su ranktūriais, didelės, profiliuotos durys.

Daugybė autento buvo trumparegiškai ir nedovanotinai sunaikinta sovietmečiu.

Restauravus kurhauzą, net neabejoju, Smiltynė sulauks dar daugiau svečių, joje virs intensyvesnis kurortinis gyvenimas, o atgaivinus tradiciją kurhauze rengti gyvos muzikos vakarus sugrįžtų ir aukštosios kultūros mada. Būtų itin svarbu ir prasminga ją atgaivinti„, - “Vakarų ekspresui" sakė L. Kavaliauskas.

Smiltynės kurhauzas 1900-1944 metais tarnavo kaip prabangus viešbutis (buvo 60 kambarių), kuriame tuo metu buvo naujovės - karšto vandens vonios ir apšvietimas, taip pat veikė telefonas. Po Pirmojo pasaulinio karo, prancūzų valdymo metu, nuo 1920 m. iki 1923 m., veikė lošimo namai.

Labiausiai kurhauzas suklestėjo Lietuvai prisijungus Klaipėdos kraštą.

Jis buvo tapęs pagrindiniu vasaros kultūrinių renginių flagmanu, garsėjo savo virtuve, sodo restoranu, lauko kavine. Kurhauze koncertavo tokie estrados grandai, kaip operos solistas Kipras Petrauskas, violončelininkas iš Vokietijos Kurtas Engertas, pasirodymus rengė to meto fenomenas, valstybinis Radiofono orkestras ir kt.

Per Antrąjį pasaulinį karą, 1944 m., kurhauze buvo apsistoję pabėgėliai, pokariu - klaipėdiečių šeimos. 1979 m. atliktas kapitalinis remontas (jo metu sunaikinta nemažai autento), o baigus rekonstrukciją kurhauze įsikūrė „Klaipėdos“ viešbučio filialas su kavine ,,Smiltynė". Kurhauzo papėdėje pastatyta Algirdo Boso skulptūra.

Sidebar placeholder