„Tūkstantis ir viena naktis“ - nauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vizitinė kortelė

Operetė „Tūkstantis ir viena naktis“ - tai didžiulis spektaklis, kuriame dalyvauja visas teatro orkestras, choras, baleto trupė.

Jo interpretaciją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre kūrė tarptautinė komanda: muzikos vadovė ir dirigentė Adrija Čepaitė, dirigentas Giedrius Vaznys, režisierius ir choreografas Leonardas Charlas Prinsloo (Austrija), scenografas Carlos Santos Cabrera (Ispanija), kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė.

Viena pirmųjų J. Strausso operečių

Šią savaitę surengtoje premjeros spaudos konferencijoje teatro vadovo pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė pažymėjo, kad operetės „Tūkstantis ir viena naktis“ premjera skirta „Vienos valso karaliumi“ tituluojamo J. Strausso jaunesniojo (1825-1899) 200-osioms gimimo metinėms paminėti ir pretenduoja tapti nauja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vizitine kortele.

"Nors J. Straussas laikomas vienu iš svarbiausių operetės žanro kūrėjų, ypač Vokietijoje ir Austrijoje, ši viena pirmųjų jo sukurtų operečių yra mažiau žinoma.

Pirmasis šios operetės pavadinimas buvo „Indigo ir keturiasdešimt plėšikų“ (1871).

Vėliau pavadinimas ir libretas buvo daug kartų koreguojamas, perrašinėjamas, ir dėl to siužetinė linija tapo tokia paini, nelogiška, pilna prieštaravimų. O šiandien ši operetė juokais pavadinama „Indigo ir keturiasdešimt libretistų“.

1906 m., jau po kompozitoriaus mirties, visiškai naują libretą šiam kūriniui parašė patyrę dramaturgai Leo Steinas ir Karlas Lindau, o muziką iš originalios Strausso operetės perdėliojo bei aranžavo teatro dirigentas Ernstas Reitereris.

Ši „naujoji“ Strausso operetė įgijo ir naują pavadinimą - „Tūkstantis ir viena naktis“, - pasakojo veikalo peripetijas A. Juozauskaitė.

Pasakos pavidale - ironiška kritika

Spektaklio režisierius ir choreografas L. Ch. Prinsloo sakė matęs daugybę šios operetės versijų, pasakojančių vis kitokią istoriją. Vienur ji politizuota, kitur - nukelianti į senovę.

"Atkurdamas šią istoriją Klaipėdos scenoje mėginau apčiuopti jos esmę - tai pasaka.

Tad mūsų interpretacijoje „Tūkstantis ir viena naktis“ - tai fantastinė operetė, kurios veiksmas vyksta išgalvotoje Rytų šalyje, tačiau jos siužetas neturi nieko bendra su tuo pačiu pavadinimu žinomomis arabų pasakomis.

Ši operetė - ironiška kritika socialiniam imperializmui, lyčių problemoms ir socialinėms reformoms. Ji nėra istoriškai tiksli, nes tai - satyra", - sakė režisierius.

"Man labai palengvėjo, nes J. Straussas liko J. Straussu, ir tai yra nuostabu, - teigė teatro muzikos vadovė ir dirigentė A. Čepaitė. - Man buvo svarbu pajausti vienybę tarp to, kas vyksta scenoje su judesiu.

Nuostabios scenografijos, kostiumai, jie viską papildo.

Turime genialųjį J. Straussą, kuris kelia žmogų iš kasdienybės, įskiepija gyvenimo džiaugsmą. Jame nėra minoro."

Vaizdo ir muzikos harmonija

Scenografas Carlos Santos Cabrera teigė, kad norėjo sukurti erdvę, kurioje žiūrovai galėtų svajoti kartu su personažais. Sakė, kad spektaklis labai vizualus, jame dera įvairių epochų stiliai, scenovaizdžiui naudojami suabstraktinti rytietiškos architektūros motyvai.

Kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė pasakojo, kad kostiumų idėją padiktavo labai harmoninga J. Strausso muzika ir pasakiškas siužetas.

"Veiksmas vyks Rytuose, bet bus tam tikras susidūrimas su Vakarų civilizacija. Nors tai šiuolaikinis pastatymas, man nebuvo tikslo kaip nors šokiruoti ir pernelyg visko modernizuoti.

Norėjosi spalvų, rytietiškų formų, išlikti harmonijoje su muzika ir sukurti vizualiai gražų reginį, kuris leistų žiūrovui pajausti atmosferą ir pasinerti į optimistišką meilės persmelktą pasakojimą", - kalbėjo A. Kuzmickaitė.

Operetės „Tūkstantis ir viena naktis“ siužetas Sultonas Suleimanas grįžta į savo rūmus iš ilgos kelionės po Europą. Keliaudamas svečiose šalyse, jis aplankė daug skirtingų kultūrų, susipažino su naujovėmis ir nusprendė, kad ir jo šalis turi tapti civilizuota. Pirmame operetės paveiksle išvystame haremo damas. Jos nuobodžiauja, nežino, ko imtis, nes jų vyras, sultonas Suleimanas, išvykęs, ir nežinia, kada sugrįš. Staiga hareme pasirodo sultono asmeninis sekretorius Edinas (nors tai prieštarauja islamo taisyklėms, draudžiančioms svetimam vyrui įžengti į haremą). Jis praneša, kad jų laukia dideli pokyčiai, o visų pirma - poligamiją netrukus pakeis monogamija! Edinas iš Vienos parsivežė jauną žmoną, kuri sultono hareme sukelia nemažą sumaištį savo pasakojimu apie Europoje moterų turimas teises ir laisves. Ten klesti monogamija: vyrai kuria šeimą tik su viena moterimi, tačiau abu turi romantiškų nuklydimų į šoną... Tada aplankyti savo haremo ateina iš kelionės grįžęs Suleimanas. Dar prieš iškeliaudamas sultonas lankėsi Geltonuosiuose kalnuose. Čia jis įsimylėjo jauną merginą Leilą - burtininko Ormuzio dukterėčią, tačiau ji sutiktų tapti sultono žmona tik tuo atveju, jeigu jis atsisakytų visų kitų savo žmonų. Tam priešinasi didysis viziris ir haremo damos, todėl sultonas sumano surengti tariamą sukilimą. Mąstydamas, ką jam daryti, sultonas užmiega ir sapnuoja sapną, kuris parodė, kad noras pakeisti nusistovėjusias tradicijas nėra toks lengvai įgyvendinamas, o pokytis vardan pokyčio neveikia.