Kuršių neriją gins fuzilieriai

Jau devintą mėnesį besitęsiančio karo tarp agresorės Rusijos ir Ukrainos pradžioje lietuvių karo analitikai žėrė kritiką: esą pernelyg mažai dėmesio skiriama savotiškam sausumos tiltui į strategiškai itin svarbų Klaipėdos jūrų uostą - Kuršių nerijai.

Šios pastabos neliko be atsako: vasaros pabaigoje Karinių jūrų pajėgų (KJP) sudėtyje įsteigtas išskirtinis fuzilierių pavadinimą turėsiantis batalionas, į kurio operacijų rajoną patenka ir ši UNESCO pasaulio paveldo sąraše esanti bei gamtiniu, kultūrinio kraštovaizdžio požiūriais jautriausia šalyje teritorija.

„Naujo karinio dalinio steigimo tikslas - užpildyti turėtą Lietuvos kariuomenės (LK) pajėgumų spragą. Mūsų misija - rengti motyvuotus ir ryžtingus karius, nuosekliai vystyti uosto ir priekrantės gynybos pajėgumą siekiant atgrasyti, o prireikus - ginti mūsų uostą ir pakrantę.

Pagrindinės užduotys: užtikrinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcionalumą, remti jūrines operacijas bei sudaryti sąlygas sąjungininkų atėjimui per Klaipėdos uostą“, - po šią savaitę vykusių pirmųjų taktinių pratybų pusiasalyje išskirtiniame interviu „Vakarų ekspresui“ sakė KJP Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos (UPGT) kmdr. Mindaugas Andrulis.

Atskleiskite, kokios yra naujojo karinio vieneto steigimo priežastys, aplinkybės?

Dar 1932 m. plk. ltn. Antanas Michelevičius rašė: „Lietuvos jūrinės sienos yra patogios priešo karo laivų veiklai, todėl būtina turėti nuolat pasirengusią atremti puolimą pakrančių ir ypač Klaipėdos uosto apsaugą. O tam reikia rengtis taikos metu.“

Ilgą laiką šiuolaikinėje LK nebuvo formuluojama tikslinė užduotis „uosto gynyba“ ir „pakrantės gynyba“. Sausumos pajėgos vykdo sausumos puolimo ir gynybos operacijas. KJP - jūrines operacijas, uostą ir teritorinę jūrą stebi sensoriais. Vertinant grėsmes ir galimybes buvo identifikuotas pajėgumo trūkumas, todėl įsteigta UPGT.

Pagal LK nustatytą metodiką buvo parengta jos vystymo koncepcija, baigiamas ruošti planas, kuris numato, kaip šis pajėgumas bus vystomas ateinančius 10 metų.

ISTORIJOS RATAS. Parako kvapas, automatų, kulkosvaidžių kalenimas Kuršių nerijoje vėl buvo girdimas praėjus 80 metų nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Jau dabar ši tarnyba neoficialiai vadinama fuzilierių batalionu. Kodėl pasirinktas toks lietuvio ausiai egzotiškai skambantis karinio vieneto pavadinimas?

Kol kas toks mūsų pavadinimas dar nėra patvirtintas LK vadovybės, bet didelis įdirbis jau padarytas. Glaudžiai bendradarbiaujame su karybos istorikais, specialistais.

Darbo grupėje pradėjome diskutuoti, koks bus tas dalinys, į ką lygiuosimės, ar kursime naują istoriją, ar ieškosime istorinės sąsajos su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais, tarpukariu? Kiekvienas karinis dalinys turi turėti savo identitetą, viziją, tradicijas, juo turi didžiuotis kariai.

Dalinio pavadinimas taip pat parodo vieneto ambicijas, ryžą ir dvasią. Bendraujame ir su NATO sąjungininkais, todėl pradėjome domėtis, kaip užsienio šalių kariuomenėse, pirmiausia karo laivynuose yra vadinami kariai, vykdantys panašias užduotis.

Žodis „fuzilierius“ (fusilier) yra prancūziškos kilmės ir reiškia karį pėstininką, ginkluotą fuzėja (už muškietą lengvesniu ginklu su titnagine spyna) bei bajonetu (į ginklo vamzdį įstatomu durtuvu). Pirmiausiai fuzilierių daliniai apie 1670 m. pradėti formuoti Prancūzijoje.

LDK kariuomenėje 7-asis fuzilierių regimentas (pulkas) iš Gardino karališkųjų rūmų apsaugos bataliono buvo suformuotas 1790 m. kovo 2 d. Pulko pirmasis šefas, suformavęs dalinį, didele dalimi jį finansavęs asmeninėmis lėšomis, periodiškai jam vadovavęs, buvo LDK kariuomenės artilerijos generolas Kazimieras Nestoras Sapiega.

1792 m. pulkas dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kare su Rusija, tų metų liepos 23 d. efektyviai dalyvavo Brastos (dab. Bresto) miesto gynyboje, 1794 m. vykstant Tado Kosciuškos vadovaujamam Lenkijos ir Lietuvos gynėjų sukilimui ir kitose kovose.

Šiuo metu kai kuriose užsienio šalyse fuzilierių daliniai yra sausumos (Didžiojoje Britanijoje, Nyderlandų Karalystėje, Kanadoje) arba karinių jūrų pajėgų (Prancūzijoje) sudėtyje. Portugalijoje fuzilieriais yra vadinami jūrų pėstininkai.

Tad identitetas ir buvo tai, ko trūko mūsų daliniui. Mes, fuzilieriai, esame KJP kariai, gebantys vykdyti sudėtingas užduotis sausumoje ir vandenyje. Šūkis: „Fuzilierių stiprybė - Narsa ir Dorybė“. Narsa apima drąsą ir ryžtą, įpareigoja veikti. Dorybė - tai patriotiškumas, pagarba, profesionali ir sąžininga tarnyba savo šaliai.

SPECIFIKA. KJP Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos (fuzilierių) vadas kmdr. Mindaugas Andrulis: „Mūsų tarnyba tikrai labai įdomi ir nekasdieniška.“

Papasakokite, kokie kariai sudaro šį karinį dalinį? Ar egzistuoja atranka, vertinamos tam tikros individualios savybės?

Standartinį sausumos batalioną dažniausiai sudaro 3-4 pėstininkų kuopos su papildomais vienetais (sunkiųjų ginklų, paramos padaliniais).

Mūsų dalinį sudaro štabas, dvi pėstininkų kuopos (jose tarnauja nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai), povandeninių ir seklių vandenų veiksmų komandos, kranto gynybos ir ryšių būriai. Štabas atlieka vadovavimo ir valdymo funkciją. Pėstininkų kuopos pagrindinė užduotis - saugoti ir ginti kritinės infrastruktūros objektus.

Kol kas esame pradiniame pajėgumo vystymo etape. Džiugu, kad žinia apie naują dalinį pasklido labai plačiai, kariai domisi galimybėmis tarnauti pas mus. Dėl savo specifikos į kai kuriuos padalinius bus vykdomos atrankos, nes ne kiekvienas karys gali tapti naru išminuotoju ar valdyti greitaeigį katerį.

Visgi, manau, pagrindinis kriterijus tapti fuzilieriumi yra kario noras ir užsispyrimas. Mūsų tarnyba tikrai labai įdomi ir nekasdieniška. Vieną dieną galime saugoti sąjungininkų laivą uoste, kitą dieną kartu su Karo laivų flotilės laivais vykdyti išminavimo operaciją jūroje, o dar kitą - gynybos ir puolimo užduotis sausumoje.

Šią savaitę vykusios pratybos Kuršių nerijoje buvo pirmosios pusiasalyje. Koks buvo jų tikslas?

Tai - apsaugos kuopos būrių vertinamosios lauko taktikos pratybos. Vertinome, kaip gebama vykdyti puolimo ir gynybos užduotis būrio sudėtyje. Tikslas - sulaikyti priešo diversines grupes bei atlikti didesnių priešiškų pajėgų stabdymą.

Daug dėmesio skyrėme identifikuotoms pamokoms iš karo Ukrainoje. Prieš pratybas buvome pasikvietę vieną karį, kuris dalyvavo aktyviuose veiksmuose šioje šalyje. Jis pasidalijo savo patirtimi. Kariams buvo naudinga išgirsti, kas veikia, o kas - ne tikrame kare.

Kartu tai buvo labai geras būdas susipažinti ir su specifine vietove.Prieš tai vykdėme dvi užduotis saugoti sąjungininkų laivus uoste, taip pat - bendras pratybas su Viešojo saugumo tarnyba sustiprinant SGD terminalo apsaugą, sąveikos gerinimui dalyvavome KASP 3-iosios rinktinės pratybose.

VĖL REIKALINGAS. Pratyboms pasirinktas vokiečių Antrojo pasaulinio karo priešlėktuvinės baterijos „Schweinsrücken“ kompleksas ties Kiaulės Nugaros sala.

Jūsų vadovaujamai tarnybai priskirta pati jautriausia ir gamtiniu, kultūriniu, paveldosauginiu požiūriais labiausiai saugoma vieta Lietuvoje - Kuršių nerija. Kaip pavyksta suderinti karinius mokymus su griežto režimo saugomos teritorijos statusu?

Kuršių nerija yra nuostabi vieta poilsiui, tačiau čia yra būtina laikytis griežtų taisyklių, todėl mes tik išskirtiniais atvejais joje rengiame karines pratybas.

Daugiausia treniruojamės Kairių poligone, kitose Vakarų Lietuvos vietose, kur galioja ne tokios griežtos taisyklės, tačiau kariai turi susipažinti ir su jų galimu operaciniu rajonu. Savo veiksmus pusiasalyje griežtai deriname su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Pagrindinė taisyklė, kuria vadovaujamės pratybų metu, - palikti mokymų laukus tvarkingesnius negu juos radome. Kuršių nerijoje negalima kasti apkasų, pjauti medžių. Naudoti imitacines priemones taip pat galima tik tam tikrais metų periodais.

Paisome visų Nacionalinio parko direkcijos reikalavimų. Jei tuo metu galioja vienoki ar kitokie apribojimai - pratybas planuojame kitose vietose.

Siekdami prisidėti prie Kuršių nerijos puoselėjimo dalyvaujame įvairiose minėto parko direkcijos organizuojamose akcijose. Šiemet du kartus mūsų kariai vyko šalinti invazinių augalų. Ateityje taip pat prisidėsime prie panašių iniciatyvų.

TIKSLAI. Apsaugos kuopos būrių lauko taktikos pratybose vertinta, kaip gebama vykdyti puolimo ir gynybos užduotis, sulaikyti priešo diversines grupes bei atlikti didesnių priešiškų pajėgų stabdymą.

Karo analitikai Rusijos-Ukrainos karo pradžioje yra sakę, jog tie, kurie kontroliuos Kuršių neriją, praktiškai valdys ir Klaipėdą bei jūrų uostą. Kokią strateginę reikšmę tiesioginės karo grėsmės atveju turėtų dviejų vandenų skalaujamas pusiasalis?

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra svarbus tiek kariuomenei (per uostą gali atplaukti sąjungininkų laivai), tiek ir bendrai šalies gyvenimui. Šiandien 50 proc. prekių į Lietuvą atvyksta jūriniais keliais.

Uosto apsaugos operacija yra sudėtinga: jo negalima uždaryti, jis turi funkcionuoti (įplaukti ir išplaukti laivai, vykti krova, atvykti traukiniai, vilkikai, turi patekti civiliai žmonės). Todėl kyla ir tam tikros grėsmės.

Kuršių nerijos vaidmuo ne mažiau svarbus. Atstumas nėra didelis, todėl neužtikrinus kontrolės iš pusiasalio juo gali pasinaudoti priešiškų pajėgų diversinės grupės ir taip kurti nesaugią aplinką.

Ar tikėtina, kad Kuršių nerija taptų rusų armijos karinių dalinių judėjimo, dislokavimo vieta, savotišku tiltu į Lietuvą?

Mes - kariškiai, todėl visada vertiname priešiškų pajėgų galimybes bei jų galimus veiksmų eigos variantus.

Kokie galimi pusiasalio gynybos variantai?

Padaryti taip, kad priešiškoms pajėgoms būtų nesaugu ten eiti. Ir tai yra įmanoma padaryti.

Ar galimi kokie nors prevenciniai veiksmai, pasiruošimas, kurie apsunkintų priešiškų karinių dalinių judėjimą šiaurine Kuršių nerijos dalimi? Griovių kasimas, gynybinių pozicijų užėmimas?

Viskas prasideda nuo operacinio rajono supratimo, nuo vietovės išžvalgymo. Kariškiai tikrai nėra pamiršę Kuršių nerijos. Mes ruošiamės visiems galimiems scenarijams, tačiau dėl savaime suprantamų priežasčių apie detales kalbėti negaliu.

Visa Kuršių nerija yra nusėta Antrojo pasaulinio karo metu vokiečių įrengtais kariniais įtvirtinimais: vingiuoja apkasai, yra bunkeriai, buvusių baterijų likučiai, išdėstytos gynybinės pozicijos ant aukštesnių kopų. Ar šis paveldas galėtų būti panaudotas?

Visi galvoja, kad kitas karas bus kitoks, jame vyraus naujos technologijos, robotai, dirbtinis intelektas. Bet... Pavyzdžiai Ukrainoje rodo, kad apkasai, gynybinių pozicijų rengimas niekur nedingo. Jie padeda ne tik kariams išgyventi, tačiau ir įvykdyti savo užduotis.

Tad būtina mokytis iš istorijos, iš kitų klaidų, kad vėliau netektų mokytis iš savųjų, kurios gali būti labai skaudžios.

GRĖSMĖS. Neužtikrinus kontrolės iš Kuršių nerijos pusiasalio juo gali pasinaudoti priešiškų pajėgų diversinės grupės ir taip kurti nesaugią aplinką.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder