Ar galime vaikams pasakoti apie Kalėdų Senelį?

Kodėl pasakos svarbios?

Galiausiai sprendimas atskleisti tiesą vaikams yra asmeninis pasirinkimas. Kai kuriems šios fantazijos yra mylimas būdas švęsti, kitiems jis gali nesutapti su jų požiūriu į vaikų auklėjimą ar šventes. Kultūrinės ar asmeninės vertybės gali prieštarauti idėjai pasakoti išgalvotas istorijas. 

Tėvai gali nerimauti dėl klaidingų lūkesčių ar materializmo skatinimo. Svarbu rasti pusiausvyrą tarp vaizduotės ugdymo ir realių vertybių, tokių kaip dėkingumas ir empatija, mokymo.

Kadangi vaizduotės žaidimai yra labai svarbūs vaiko vystymuisi, pasakos gali padėti išmokyti vaikus empatijos, atsparumo ir problemų sprendimo, kartu suteikdamos jiems džiaugsmo, nuostabos ir kūrybiškumo. Pasakos įžiebia jaudulį ir įkvepia vaikus panaudoti savo vaizduotę. 

Mano atsakymas draugui buvo: „Kodėl sustabdyti fantaziją? Vaikai nėra maži amžinai, o pasakos gali padėti jiems suprasti tikrąjį pasaulį. Pavyzdžiui, sutelkiant dėmesį į Kalėdų Senelio dovanojimo ir gerumo dvasios svarbą. Tai nukreipia dėmesį nuo fantastinių elementų prie taikomų gyvenimo pamokų ir teigiamai veikia vaikus.

Vaikai užauga ir pradeda abejoti šių pasakų tikrove nuo penkerių iki septynerių metų. Kai kurie teigia, kad leidimas vaikams patikėti fantazijomis gali pakenkti pasitikėjimui, kai jie sužinos vis tiesą. Tačiau tyrimai rodo, kad dauguma vaikų pereina nuo tikėjimo prie supratimo su smalsumu, o ne kančios. 

Anderson ir Prentice (1994) tyrimas, kurio metu grupė vaikų buvo apklausta apie tai, kaip jie sužinojo tiesą apie Kalėdų Senelį. Daugelis vaikų pranešė apie laimę ir palengvėjimą, neigiamos emocijos buvo minimalios.

Strategijos, kaip padėti vaikams atskirti fantaziją nuo tikrovės

Jei nerimaujate dėl šio perėjimo, žiūrėkite į taip kaip į būdą mokytis. Pasinaudokite ja kaip galimybe paaiškinti, ką Kalėdų Senelis reiškia jūsų šeimai (t. y. perkelkite dėmesį nuo dovanų į prasmingą patirtį). Padarykite savo pagrindimą teigiama patirtimi, kad padėtumėte savo vaikams priimti šią idėją, o ne jaustis suklaidintiems.

Pripažinkite vaizduotės galią. Skatinkite vaikus mėgautis pasakų magija pripažįstant, kad tai- pasakos. Šie įgūdžiai skatina kūrybiškumą ir problemų sprendimą.

Švelniai pristatykite kritinį mąstymą. Kai vaikai bręsta, pakvieskite juos ištirti pasakojimų logiką. Pavyzdžiui, užduokite tokius klausimus: „Kaip manote, kaip Kalėdų Senelis skraido su elniais? Ar realiame gyvenime rogės skraido? Šios diskusijos padeda jiems kritiškai mąstyti, nesumažinant jų mėgavimosi istorija.

Skatinkite atvirus pokalbius. Kai vaikai išreiškia abejones ar klausimus apie pasakas, išklausykite ir patvirtinkite jų smalsumą. Pripažinkite jų pastebėjimus ir pateikite paprastus paaiškinimus, kad sumažintumėte atotrūkį tarp fantazijos ir realybės.

Subalansuokite pasakas su tikrove pagrįstomis istorijomis. Supažindinkite vaikus su knygomis ir istorijomis, pagrįstomis tikrais įvykiais ar personažais. Fantazijos ir tikrovės balansas padeda geriau suprasti pasaulį, kartu švenčiant vaizduotę.

Vaidmenų žaidimas ir tyrinėjimas. Įsitraukite į vaidmenų žaidimus, kuriuose vaikai gali suvaidinti mėgstamų pasakų dalis. Vykdydami šią veiklą, įtraukite realaus gyvenimo elementus, kad švelniai nukreiptumėte juos į skirtumus tarp fantazijos ir tikrovės.

Naudokite amžių atitinkančią kalbą. Pritaikykite paaiškinimus pagal vaiko raidos etapą. Jaunesniems vaikams gali prireikti paprastesnių terminų, o vyresni vaikai gali bendrauti su niuansais apie pasakojimo ir simbolikos prigimtį.

Ar pasakos turi įtakos vaikų psichinei sveikatai?

Pasakos yra daugiau nei tik linksmos istorijos – jos vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį emociniame, socialiniame ir psichologiniame vaiko vystymesi. Šie pasakojimai, dažnai užpildyti moralinėmis pamokomis ir magiškais elementais, daro didelį poveikį vaikų psichinei sveikatai, ugdydami kūrybiškumą, emocinį atsparumą ir socialinį supratimą. 

Fantazijos ir tikrovės atskyrimas paaštrina kritinį mąstymą ir samprotavimo įgūdžius. Vaikai pradės suprasti, kad ne visos istorijos yra tikros, o tai ugdo emocinį atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti.

Psichikos sveikatos požiūriu fantazijų, tokių kaip Kalėdų Senelis, poveikis labai priklauso nuo to, kaip jos yra įrėmintos ir kaip šeima palaiko vaiko emocinį supratimą. 

Pateiktos kaip džiaugsmingos tradicijos dalis, šios istorijos gali sustiprinti šeimos ryšį, suteikti komforto ir suteikti vaikams nuostabos jausmą. Jei vaikai jaučia spaudimą elgtis „tobulai“ norėdami užsidirbti dovanų arba jei pasakojime per daug dėmesio bus skiriama materializmui, tai gali sukelti nereikalingą stresą ar savigarbos problemas. 

Būdami jautrūs ir palaikantys, kai vaikai pradeda kvestionuoti istoriją, užtikrina, kad patirtis išliks teigiama. Labai svarbu atviras bendravimas ir jausmų patvirtinimas. Terapeutai ir pedagogai dažnai naudoja pasakas kaip vaiko vystymosi ir terapijos įrankius. Pasakodami pasakojimus, vaikai gali projektuoti savo baimes, viltis ir konfliktus ant veikėjų, suteikdami saugų būdą tyrinėti ir išreikšti savo emocijas.

Svarbiausias veiksnys yra užtikrinti, kad vaikai jaustųsi mylimi, palaikomi ir įtraukiami į šeimos tradicijas, nesvarbu, ar tai susiję su Kalėdų Seneliu ar kita pasaka. Pasakoti vaikams kalėdines istorijas, tokias kaip Kalėdų Senelis, ar apie kitas pasakas, nėra teisinga ar neteisinga. Šios pasakos, kai jos dalinamos apgalvotai, gali teigiamai prisidėti prie vaiko vystymosi ir patirties. 

Vaizduotės ir realių vertybių derinimas ir atviro bendravimo užtikrinimas gali padėti tėvams pereiti prie šių tradicijų taip, kad būtų skatinamas pasitikėjimas ir ryšys. Šį švenčių sezoną, nesvarbu, ar švenčiate su Kalėdų senelio istorijomis, ar sutelkite dėmesį į kitas tradicijas, atminkite, kad sezono džiaugsmas slypi prasmingų akimirkų ir ilgalaikių prisiminimų su šeima kūrime. 

Dėmesys šeimos bendrumui, dosnumui ir džiaugsmui gali padaryti istorijas prasmingas kiekvienam, nepaisant to, kaip jos pasakojamos.

Šaltinis: www.psychologytoday.com