Baras uostamiestyje nustebino maistu ir kainomis. Pietus gadino tik padavėjos elgesys

Bet šiandien aš turiu pripažinti, jog tuometiniai nuogąstavimai dėl jo sveikatos buvo nereikalingi, ir dabar aš juo net didžiuojuosi.

Džiaugiuosi už jį ne dėl to, kad atsisakė mėsos, jūros gėrybių ar pieno produktų. Didžiuojuosi juo, nes būdamas 21 metų, jis ne tik rūpinasi mityba ar sportuoja, bet ir vengia alkoholio bei tabako.

Žodžiu, merginos, ieškančios rimto vaikino, galiu prasitarti: šiuo metu jis vienišas...

Paminėjęs šios apžvalgos kaltininką, noriu jus pakviesti užsukti į Klaipėdos senamiestyje įsikūrusį barą „Urzaa“, į kurį mane patį pakvietė sūnus, sakydamas, kad ten yra didesnis veganiškų patiekalų pasirinkimas.

Žinodamas, kad veganiškais patiekalais vargiai mane sugundys, baigdamas trumpą „Urzaa“ baro pristatymą jis paminėjo, kad ten – ir gausybė uzbekiškų patiekalų.

Baras Urzaa. Nuotr. iš „Riebus katinas“.

Baro interjeras – labiau tinkantis vakariniam pasisėdėjimui nei papietavimui. Minkšti baldai noro prisėsti nesukėlė, nes minkštoji jų dalis greičiausiai nevaloma tam, kad atėję galėtų paspėlioti, iš kur dėmės ant audinio. Gal tai padažas, o gal...?

Pietums pasirenkame vieną iš staliukų terasoje. Prieš vizitą pasakodamas apie „Urzaa“ sūnus pamiršo paminėti vieną svarbią detalę – kainas. Lyginant su Klaipėdos senamiestyje įsikūrusių kitų maitinimo įstaigų kainomis, šios draugiškesnės kliento kišenei.

Nežinau, kaip sūnus, pasirinkęs veganiškus patiekalus, bet aš, valgydamas sriubą, vadinamą „Šurpa“ bei avienos plovą, trumpai persikėliau į Aziją.

Pitos, kuri puikiai tiko prie sriubos, teko užsisakyti pačiam, nes padavėja nesusiprato man jos pasiūlyti. Ir jei būčiau buvęs tylenis, tai šiltutės pitos ir nebūčiau pamirkęs šurpoje.

Baras „Urzaa“, Klaipėda. Šurpa – 5,60 euro. Nuotr. iš „Riebus katinas“.

Jei sriuba dar bandė išlaikyti azijietiškus pojūčius, tai plovas vis gražindavo į Lietuvą. Tiesa, jis neplaukė pomidorų padaže, kaip tradiciškai mėgsta lietuviai. Jokių pretenzijų ir plovo pagaminimui: birūs ryžiai, minkštutė sultinga aviena. Buvo ir avinžirnių, ir geltonų morkų.

Vienintelis, ko trūko – tai aitrumo, būdingo azijietiškiems patiekalams. Gal aš kažko nesupratau, ir paprika su česnakais, kurie puikavosi ant plovo viršaus, turėjo būti ne papuošimo detalė, o jais man reikėjo prisikąst kiekvieną plovo kąsnį?

Iki tobulybės plovui pritrūko tik aitrumo. Tiesą sakant, jo ten iš viso nebuvo. Toks jausmas, kad būtent tądien aitriosios paprikos ir česnakas nesudalyvavo plovo gamybos procese.

Baras „Urzaa“, Klaipėda. Avienos plovas, maža porcija – 7,90 euro.
Nuotr. iš „Riebus katinas“.

Gal jie pamanė, kad aš alergiškas aitriajai paprikai ar česnakams, ir mano porciją praplovė po tekančiu vandeniu, kad aitrumas manęs nekankintų?

Gal šių priedų jie nededa, kad įtiktų kitiems klientams, kurie vengia česnako ir aitrių poskonių, bet aš plovo be aitrumo ar česnakų neįsivaizduoju. O jei dar perskaitome meniu, kad plovas uzbekiškas, tai jokių nukrypimų nuo tradicijų net būti negali.

Sūnus valgė ir gyrė japoniškus „Udon“ makaronus su daržovėmis. Aš asmeniškai tarp daržovių mielai būčiau priglaudęs mėsos ar krevečių.

Baras „Urzaa“, Klaipėda. Japoniški „Udon“ makaronai su daržovėmis – 6,90 euro.
Nuotr. iš „Riebus katinas“.

Sakote, kur po sriubos, plovo, man dar šonkauliai tilpo? Manau, tokie skanūs ir sultingi šonkauliai būtų tilpę bet kam. Net sūnus, stebėdamas, kaip skaniai aš valgau, pasikvietęs padavėją užsimanė dar ką nors užsisakyti.

Sulaukę jo užsakytų gruzdintų bulvyčių, tofu bei avinžirnių užtepėlės, prisiminėm sūnaus pokalbį su padavėja. Tarsi nujausdamas jis padavėjos paklausė, ar viską įsimins ir ar nereikėtų atsinešti užrašų knygelės. Patikinusi, kad viską įsimins, vėliau, jau atnešusi užsakytus patiekalus visą kaltę dėl ne tų padažų suvertė virtuvei.

Mums, kaip klientams, ne taip svarbu, kas konkrečioje situacijoje kaltas: virėjai ar padavėja. Mintyse mes vis tiek nuleidžiame bendrą baro vertinimo kartelę.

Baras „Urzaa“, Klaipėda. Lietiniai su bananais – 4,40 euro. Nuotr. iš „Riebus katinas“.
 

Ar turėjome dar užsisakyti lietinių su bananais? Sprendžiant iš to, kad jau po šonkaulių mano kalorijų atsargų kiekis buvo sukauptas ilgam, o sūnus nesugebėjo įveikti tofu ir bulvyčių, bet...

Bet ko nepadarysi dėl skaitytojų, kurie nėra abejingi desertams. Tad norėdamas pagražinti šios maitinimo įstaigos nuotraukų galeriją, į užsakymą įtraukiau ir blynelius.

Ir, žinokit, lietiniai buvo tokie skanūs, kad mirkydamas juos į šokoladinį padažą aš visai nesigailėjau dar labiau didinantis kalorijų dozę.

Reziumuojame. Vertinu „Urzaa“ silpnu 4/5. Gal kas nežino, bet vertindamas maitinimo įstaigą, vadovaujuosi 4 kriterijais: švara, interjeras, aptarnavimas ir maistas.

Pirma – akis bado nešvarūs minkšti baldai. Antra – padavėjos aptarnavimas buvo šaltas ir su klaidomis. Trečia – plovas uzbekiškame bare turėtų būti tobulas.

Bendrai galiu šį barą rekomenduoti ne tik veganams, bet ir mėgstantiems azijietišką virtuvę, nes sprendžiant iš aplinkinių atsiliepimų, su plovu man tą dieną tiesiog nepasisekė.

„Riebus katinas“