Burine jachta - aplink Maljorką

Pagaliau ir aš sužinojau, ką reiškia iki koktumo daugeliui įgrisęs pasakymas „išeik iš komforto zonos“. Paprastai žadama, kad šitaip pasielgus įvyks netikėtai malonūs atradimai. Taip ir nutiko pirmą kartą visą savaitę keliaujant burine jachta aplink įspūdingą Maljorkos salą.

Ko gero, reikėtų atvirai pasakyti, kad toks poilsio būdas nebūtinai tinka kiekvienam. Nors jachta, kurią išsinuomavome 8 lietuvaičių kompanija, buvo didelė - 52 pėdų ilgio ir sąlyginai nauja - 2018-ųjų metų statybos - sąlygos joje gyventi gana spartietiškos.

Pavyzdžiui, kai kurie dviviečiai miegamieji atrodė tinkami tik vienam žmogui. Laimei, mums su vyru burtai lėmė miegoti viename iš didesnių miegamųjų. Visgi miegas nuolatos supantis ant vandens vis prabundant nuo pačios jachtos braškėjimo ir įsitempiančių virvių cypimo nė iš tolo neprilygo jaukiam poilsiui savo namuose.

„Jei anksti ryte išgirstate užvestą jachtos variklį - nieko daryti nereikia. Tiesiog sukitės ant kito šono ir miegokite toliau“, - nuramino mūsų kapitonas.

Keista, nors užvestas variklis, atrodydavo, burzgia tiesiai į ausį, kaip tyčia, pavykdavo įmigti kaip reikiant, nes nebesigirdėdavo kitų pašalinių garsų...

Užtat puikiai žinojome, kad, nutilus varikliui, verta keltis ir lysti lauk, nes tikėtina, kad vėl stabtelėjome nenusakomo grožio įlankoje. Aukštos uolos, smaragdinis vanduo (deja, gegužės pradžioje maudynėms dar nelabai tinkamas) palikdavo be žado. Kaipmat užsimiršdavo prastas miegas ar kiti nepatogumai.

Jachtoje viskas įrengta taip, kad galima ir maistą gamintis, ir po dušu išsimaudyti. Žinoma, abi procedūras atliekant, kai jachta supasi banguojančioje jūroje, reikia nemenkų akrobatinių sugebėjimų.

Visgi pastangos gaminti maistą patiems atsipirkdavo su kaupu - taip gerokai pigiau, nei valgyti vietiniuose restoranuose, be to, jachtoje viskas atrodo labai gardu.

Beje, ne tik maisto, bet ir drabužių, avalynės kainos Maljorkoje kartais atrodydavo kur kas mažesnės nei Lietuvoje. Iš viso ši kelionė dviem atsiėjo per 1 700 eurų, didžiąją dalį pinigų - 900 eurų kainavo jachtos nuoma. Tiesa, mums pasisekė, nes mūsų kompanijoje buvo patyręs kapitonas, tad nereikėjo papildomai nuomotis kapitono paslaugų.

Nors metas pasitaikė gana vėjuotas, laimei, rimtai jūros liga nė vienas nesusirgome, tačiau nemalonių pojūčių patyrėme ne vienas. Kai užsupdavo ir imdavo pykinti, gelbėdavo patyrusių buriuotojų turėti specialūs vaistai.

Kompanijoje buvo net 5 patyrę buriuotojai, tad jiems didelį malonumą kėlė galimybė paburiuoti. Žinoma, išskleistos burės romantiškai nuteikdavo ir tuos, kurie nelaiko savęs buriavimo aistruoliais.

Keista, nors užvestas variklis, atrodydavo, burzgia tiesiai į ausį, kaip tyčia, pavykdavo įmigti kaip reikiant, nes nebesigirdėdavo kitų pašalinių garsų... Aukštos uolos, smaragdinis vanduo palikdavo be žado. Kaipmat užsimiršdavo prastas miegas ar kiti nepatogumai.

Visgi buvo džiugu, kad šioje kelionėje buvo ne tik buriavimas. Plaukdamas jachta gali prisišvartuoti ne tik uosteliuose, bet ir tokiose vietose, kur iš žemyno nelabai pateksi. Nuleidę inkarą ir persėdę į mažesnę valtelę galėdavome įplaukti į uolas, apžiūrėti negyvenamas salas ar nusikelti į mažytį tarp uolų įsispraudusį smėlio paplūdimį. Ypač įspūdingai atrodė šiaurinė ir vakarinė salos dalys. Keliaudami tarpekliais juokavome, kad vienu metu būsime aplankę ne tik Maljorką, bet ir Norvegijos fiordus, ir dar Naująją Zelandiją. Gamtos grožis - užburiantis.

Kadangi vieną dieną buvo prognozuojamas stipresnis vėjas, nusprendėme išsinuomoti automobilius ir pasivažinėti po žemyninę salos dalį. Aplankėme ne vieną įspūdingo grožio ir architektūros miestelį.

Kai baigiantis kelionei vyras paklausė, ar dar kartą norėčiau pakartoti, nė nemirktelėjusi atsakiau, kad taip. Nors tokia kelionė ir nekvepia komfortu, kokį paprastai tikimės rasti prabangiuose viešbučiuose, tačiau patirti įspūdžiai - neįkainojami.

Sidebar placeholder