Irano moterys protestuoja prieš nekaltybės testus

Kai kurie vyrai reikalauja, kad nuotaka prieš santuoką pateiktų medicininę nekaltybės pažymą - Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šią praktiką laiko žmogaus teisių pažeidimu.

Tačiau pastaruoju metu vis daugiau gyventojų atvirai prieštarauja tokiems patikrinimams.

"Tu apgaule privertei mane už tavęs ištekėti, nuslėpdama nuo manęs, kad nesi mergelė!

Niekas tavęs nevestų, jei žinotų tiesą", - šaukė Mariam vyras po pirmosios vestuvių nakties, kai ant paklodžių nebuvo rasta kraujo pėdsakų.

Mariam bandė patikinti vyrą, kad jis buvo jos pirmasis vyras ir kad ji niekada anksčiau neturėjo lytinių santykių, tačiau jis ja nepatikėjo ir pareikalavo medicininės pažymos, įrodančios jos nekaltybę.

Tai įprasta istorija Irane.

Daugelis merginų po sužadėtuvių eina pas gydytoją, kad oficialiai patvirtintų, jog dar nepradėjo lytinio gyvenimo.

Tai daroma nepaisant to, kad, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, "nekaltybės sertifikatas" neturi jokio mokslinio medicininio pagrindo.

Pavyzdžiui, Mariam pažymoje nurodyta, kad jos mergystės plėvė yra "elastinio tipo", t. y. ji tik išsitempia, bet neplyšta, kai į ją įsiskverbiama, todėl kraujo gali ir nebūti.

"Tai žeidžia mano pasididžiavimą", - su kartėliu sako Mariam. - Nebuvau niekuo kalta, bet vyras mane vis įžeidinėjo.

Kažkuriuo metu tiesiog nebegalėjau to pakęsti, todėl išgėriau tablečių, kad nusižudyčiau.

Mariam buvo laiku nuvežta į ligoninę ir išgelbėta.

"Niekada nepamiršiu tų tamsių dienų. Tuo metu numečiau beveik 20 kilogramų", - pasakoja Mariam.

Protestai prieš nekaltybės testus

Tokios istorijos, kokią papasakojo Mariam, daugeliui Irano moterų kelia siaubą, nes jų šeimos rūpinasi, kad mergaitė iki santuokos išsaugotų nekaltybę.

Tai vertybė, giliai įsišaknijusi konservatyvioje kultūroje.

Tačiau pastaruoju metu padėtis ėmė keistis. Ne tik moterys, bet ir vyrai Irane vis dažniau pasisako prieš "nekaltybės patvirtinimo" praktiką.

Praėjusių metų lapkritį paskelbtą peticiją per pirmąjį mėnesį pasirašė apie 25 000 žmonių. Apie nekaltybės testus Irane dar niekada nebuvo taip plačiai ir atvirai kalbama.

"Tai šiurkštus asmens ribų pažeidimas ir žeminanti praktika", - įsitikinusi Neda.

Ji sako, kad nekaltybę prarado būdama 17 metų, būdama studentė, po to, kai pasimylėjo su savo tuometiniu vaikinu.

Supanikavau", - sako Neda. - Mane gąsdino vien mintis, kad apie tai sužinos mano šeima.

Neda nusprendė, kad jos nekaltybę atkurs plastikos chirurgas.

Techniškai ši procedūra Irane yra teisėta, tačiau dėl jos kyla pavojus, kad gali būti smarkiai supriešinta visuomenės nuomonė, o ligoninės nėra pasirengusios rizikuoti.

Todėl Nedai teko vykti į privačią ligoninę, kur už operaciją buvo paprašyta sumokėti didelę sumą.

"[Procedūrai apmokėti] išleidau visas savo santaupas", - prisimena ji. - Pardaviau savo nešiojamąjį kompiuterį, telefoną, auksinius papuošalus.

Ji turėjo pasirašyti dokumentą, kuriame nurodė, kad bus visiškai atsakinga už operacijos pasekmes arba jei proceso metu kas nors nutiktų ne taip.

Pati procedūra užtruko apie 40 minučių, tačiau Neda atsigavo kelias savaites, per kurias jai taip skaudėjo pilvo apačią, kad ji vos galėjo pajudinti kojas.

Tėvams ji nepasakė nė žodžio.

"Jaučiausi labai vieniša. Manau, kad tėvų baimė man labai padėjo susidoroti su skausmu", - priduria Neda.

Tačiau visos mergaitės kančios pasirodė esančios veltui. Po metų ji sutiko vyrą, kuris norėjo ją vesti, tačiau po vestuvių nakties ant paklodžių nebuvo kraujo.

Tik tada mergina suprato, kad plastinė operacija nepavyko.

"Mano vyras pareiškė, kad ištekėjau už jo apgaulės būdu, apkaltino jį melu ir paliko mane", - pasakoja Neda.

Šeimos spaudimas

PSO "nekaltybės sertifikatus" laiko neetiška ir moksliškai nepagrįsta praktika, tačiau ji vis dar plačiai paplitusi ne tik Irane, bet ir kai kuriose kitose daugiausia musulmoniškose šalyse, pavyzdžiui, Indonezijoje, Turkijoje ar Irake.

Irano medicinos institucijos užtikrina, kad nekaltybės testai atliekami tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, tiriant įtarimus dėl išžaginimo.

Vis dėlto daugiausia prašymų atlikti nekaltybės tyrimą vis dar sulaukiama iš porų, planuojančių tuoktis. Todėl jaunuoliai kreipiasi į privačias klinikas - dažnai kartu su savo motinomis.

Ginekologas arba akušeris apžiūri moterį ir išduoda jai oficialų medicininį dokumentą, kuriame nurodomas jos vardas ir pavardė, tėvo vardas ir pavardė, paso numeris ir kartais nuotrauka.

Apžiūros metu apžiūrėjęs pacientės mergystės plėvę, gydytojas daro išvadą: "Ši mergina greičiausiai yra mergelė".

Konservatyvesnėse šeimose liudijimą pasirašo dar du liudininkai - dažniausiai nuotakos ir jaunikio motinos.

Dr. Fariba tokius pažymėjimus išduoda jau daugelį metų. Ji pripažįsta, kad tai yra žeminanti praktika, tačiau tiki, kad ji iš tiesų padeda daugeliui moterų.

"Šeima jiems daro didelį spaudimą. Kartais iš tikrųjų padirbinėju: kai matau lytiškai aktyvią ir besiruošiančią tuoktis porą, jaunavedžių prašymu jų šeimoms sakau, kad mergina yra mergelė", - prisipažįsta gydytojas.

Daugeliui Irano vyrų santuoka su nekalta mergina vis dar yra principo reikalas.

"Jei mergina prarado nekaltybę prieš santuoką, ja negalima pasitikėti. Ji gali palikti savo vyrą dėl kito vyro", - mano 34 metų Ali, elektrikas iš Širazo.

Jis pats prisipažįsta turėjęs lytinių santykių su 10 merginų, nes "negalėjo atsispirti".

Ali pripažįsta, kad Irano visuomenėje egzistuoja dvigubi standartai, tačiau nemato priežasties atsisakyti tradicijų.

"Socialinės normos nustato, kad vyras turi daugiau laisvės nei moteris", - aiškina jis.

Daugiausia prašymų išduoti nekaltybės sertifikatus pateikia poros, planuojančios susituokti.

Ali nuomonei pritaria daugelis iraniečių, ypač kaimo vietovėse.

Nepaisant didėjančių protestų prieš nekaltybės tikrinimą, daugelis iraniečių mano, kad ši praktika yra giliai įsišaknijusi kultūroje, todėl nereikėtų tikėtis, kad valdžios institucijos artimiausiu metu ją uždraus.

Viltis ateičiai

Prieš keletą savaičių, praėjus ketveriems metams po bandymo nusižudyti, Mariam pagaliau pavyko išsiskirti. Tačiau mažai tikėtina, kad artimiausiu metu ji vėl ištekės.

"Man bus labai sunku vėl pasitikėti vyru", - aiškina ji. - Nemanau, kad artimiausiu metu ištekėsiu.

Kartu su dešimtimis tūkstančių kitų moterų Mariam pasirašo įvairias peticijas, reikalaujančias nutraukti nekaltybės patvirtinimo praktiką. Ji nesitiki greitų pokyčių - sako, kad tai gali įvykti ne per jos gyvenimą, tačiau tiki, kad vieną dieną Irano moterys pasieks savo.

"Esu įsitikinusi, kad vieną dieną tai įvyks. Tikiuosi, kad nė vienai mergaitei ateityje nereikės patirti to, ką išgyvenau aš", - užbaigia Mariam.

Visi pašnekovų vardai ir pavardės pakeisti.

Nekaltybės sertifikatai Pietų Afrikoje