Sakysite, kas čia per ekspertė atsirado? Jūsų reikalas – priimti tai, ką rašau, ar ne priimti, bet jei šios mintys jūsų galvoje paliks bent kažkokį pėdsaką, tai jau bus nemažas žingsnis pokyčių link.
Pradėkime.
Nuolatinė save žeminanti ir menkinanti leksika
Turiu omeny visus „o jėzus, kokia durnė“ ir „o dieve, kokia aš višta, jau visai nieko nesuprantu, hahaha“. Aš suprantu, kad dažniausiai tokie dalykai yra sakomi juokais, greičiausiai manant, kad dabar save gana mielai pati pašiepiate. Turiu blogų žinių.
Tai nėra nei miela, nei gražu išgirsti iš šono. Visi jūsų aplinkoje turi pasąmoninius sensorius ir jie intuityviai, efektyviai ir pasąmoningai nustato jūsų savivertę. Jūs norite, kad ta savivertė bent jau atrodytų gana neblogai.
Tokie pajuokavimai neprideda taškų jūsų bendram įvaizdžiui, net jeigu aplinkiniai dėl tokio jūsų monologo ir nusijuokė. Toks pasisakymas pašnekovui siunčia pasąmoningą žinutę, kad galimai esate žemos savivertės žmogus. Tokios moterys traukia manipuliatorius, narcizus, psichopatus ir sociopatus, mizoginistus ir kitokio plauko vyrus. Nereikia net ir psichopatų.
Bet kokiai adekvačiai asmenybei toks jūsų „moteriškas pajuokavimas“ bus tarsi įspėjamasis signalas.
Lygiai taip pat nėra miela, malonu ar gražu save žeminti, tuo pateisinant savo klaidas, gremėzdiškumą ir panašiai. Suklydote? Užknisa. Pagal situaciją – arba atsiprašote (jeigu reikia), arba nusijuokiate ir gyvenimas tęsiasi toliau. Jūs jaučiate savo vertę, jums nereikia (o dar ir per negatyvą) patvirtinimo iš aplinkos juoko forma, kad jūs idiotė.
Net tada, kai jaučiatės visiška idiotė ir, greičiausiai, tokia ir atrodote, reikia tą momentą ištverti išdidžiai iškėlus galvą.
Asociatyvioji nuotr. Foto: Vida Press
Aukos sindromas
Aukos sindromo kamuojamas moteris nesunku atpažinti. Jos dažnai priekaištauja vyrui: „Aš vakarienę viriau, vaikus sužiūrėjau, namus visus sutvarkiau, šunis pavedžiojau, parduotuvėje buvau, o ką tu darei, kur vėl gastroliavai? Visiškai pagalbos negaunu“.
O ar prašėte? Įtariu, kad ne, nes svarbiausia čia yra pasidemonstruoti ir parodyti, kokios didvyrės ir aukos esate.
Darbas, paskui Mantuko būreliai, tada nupirkti maisto, nunešti rūbus į valyklą, nulėkti manikiūro, grįžus apkarpyti gyvatvorę, suruošti Jonei priešpiečių dėžutę rytojaus išvykai su mokykla, atrašyti darbinius laiškus, išlyginti visos šeimynos rūbus, pavedžioti Tobį, išrinkti ir nupirkti Jonei dažus į vaiko kambarį...
O kam? Kad aplinkiniai pagirtų, kokia šaunuolė esate?
Veiklumas yra gerai, perdėtas ir ypatingai demonstruotinas užimtumas – jau kvepia aukos sindromo demonstravimu ir dėmesio iš aplinkos prašymu, kad jus pagirtų ir jūsų pagailėtų. Stop. Tai nėra šaunu.
Adekvatūs žmonės tokių tipų stipriai privengia, nes toks elgesys yra toksinis ir jis išsunkia aplinkinius.
Baimė arba nemokėjimas prisiimti atsakomybės
Tai dažniausiai būdinga nuo vyro priklausančioms moterims. Ne jūsų atsakomybė, „tegu Tomas sutvarko“. O jei Tomas išvažiuos arba susirgs, tai taip ir sėdėsite su neatidaryta tuno skardine, nes atidarytuvu nemokate naudotis? Čia grubus pavyzdys.
Nesakau, kad dabar reikia pulti studijuoti, kaip funkcionuoja mašinos variklis, kad pati jį galėtumėte susitaisyti, jei prireiks, bet turite gebėti pati nudirbti gana nemažai dalykų viena, arba bent jau, esant reikalui, meistrą išsikviesti. Ir patikėkite, tai niekaip nesusiję su jūsų moteriškumu. Būkite moteriška. Niekas neatims iš jūsų moteriškumo.
Moteriškumas yra ne išorė ar poza, kurią kažkas turi iš išorės jums privalomuoju būdu patvirtinti ir pagirti, o atmosfera, charizma, būsena. Vyrai turi sensorius ir jie moka gana neblogai atskirti pelus nuo grūdų.
Jie geba identifikuoti jūsų moteriškumą ir jis nuo to visiškai nenukentės, jeigu be manikiūro dar gebėsite pasirūpinti savimi, vaikais, augintiniais ar nudirbti vieną kitą buities darbą.
Asociatyvi nuotr. Foto: Unsplash
Tingėjimas sportuoti arba propaguoti aktyvų gyvenimo būdą
Vieną kartą iš vienos pažįstamos Lietuvoje išgirdau tokią pastabą: „Aš nenoriu daug vaikščioti, man makiažas nubėgs“.
Rimtai? O apie vandeniui atsparų tušą pagalvojote? Juos tam ir gamina.
Nesakau, kad visoms moterims dabar reikia eiti sunkumų kilnoti. Nenorite – nekilnokite, norite – kilnokite. Fizinis aktyvumas daro įtaką jūsų išvaizdai, savijautai, hormonų balansui, veido odai, raumenims ir taip toliau. Investavus į aktyvų gyvenimo būdą, rezultatai dažnai būna pribloškiantys.
Lietuvoje aš matau patologinį ir nuolatinį sėdėjimą mašinose, privažiuojant prie parduotuvės kuo arčiau įėjimo, kad tik kuo mažiau reiktų eiti.
Kai aplinkiniams užsimenu, kad daug vaikštau, jie į mane žiūri išplėstomis akimis. „Vaikštai? Kur tu vaikštai?“ Mieste, miške, parkuose... Patikėkite, jūs irgi galite vaikščioti.
Patologinis susikoncentravimas ties svoriu ir mityba
Kaip jau minėjau, fizinis aktyvumas, sveika mityba yra sveikintina, bet nepulkime į kraštutinumus.
Nuolatinės dietos ir badavimai neša ne itin džiugius rezultatus, o moterų, kenčiančių nuo valgymo sutrikimų, kiekis, pasak mitybos specialistų, auga geometrine progresija ir ateityje dar augs.
Dalykų darymas dėl vyrų arba vaikų
Nes Jonas nori. O jūs? Kompromisų santykiuose reikia, bet, kaip ir visame kame, neperlenkite lazdos. Netapkite ta, kuri laksto paskui vyrą ir tik tenkina jo poreikius, visiškai ignoruodama savuosius. Tas pats galioja ir mamoms, kurios jokio kito tikslo, be savo vaikų, nemato, neturi ir nenori turėti.
Amžinas negebėjimas turėti laiko sau
Ir vėl tas pats liguistas: „Aš dabar tą, po to – aną, o pati pailsėsiu, kai numirsiu.“ Skamba ne kaip. Patologiškas užimtumas ir negebėjimas ilsėtis būdingas darboholikams ir neurotiškoms asmenybėms, kurios nuo kažko bėga.
Mano galva, tai nėra šaunumo ženklas, o greičiausiai rodo, kad negebate organizuotis darbų. Galimai jums trūksta įgūdžių dėliotis prioritetus, planuotis darbą ir aktyviai jį vykdyti.
Nėra adekvatu gyventi, kaip nuvaromam arkliui, kurį kas vakarą nušauna, tuo džiaugtis ir dar apie tai pranešti visam pasauliui.
Aš irgi esu buvusi tokioje būklėje ir suprantu, iš kur ji gali susiformuoti, bet niekas jums medalio neužkabins už tai, kad savo noru save nuvarinėjate iki negalėjimo. Jeigu jums taip patinka – puiku.
Bet jeigu jūs tai darote iš inercijos ir demonstravimosi, siūlyčiau permąstyti vertybes ir rasti atsipalaidavimo būdų, nes gresia fizinis ir psichinis perdegimas.
Baimė gyventi savo gyvenimą
Jūs gyvenate dėl savęs ar dėl kitų?
Gėda? Kodėl gėda? Jei nieko nenužudėte, nepavogėte, nelegalaus nepadarėte, nėra jokios gėdos. Jūsų gyvenimas – jūsų problema. Tokius pavyduolius užčiaupkite mandagiai, bet mitriai. Visus toksinius žmones savo aplinkoje reikia eliminuoti.
Moterys darbe Foto: Unsplash
Nuolankumas ir baimė įžeisti
Aš norėčiau amžiams uždrausti moterų kuklumą, nuolankumą o ypač baimę įžeisti.
Žiūrėkite, pateiksiu tokį palyginimą. Kaip manote, chirurgas, prieš prapjaudamas pacientą, ar jaučią baimę jį įžeisti, nes pacientui skaudės?
Staigiai stabdantis vairuotojas dėl kokios nors netikėtai susidariusios avarinės situacijos, dėl ko keleiviai šiek tiek pačiuožinėja savo sėdynėse, ar jis bijo keleivius įžeisti?
Pilotas, avariniu būdu tupdydamas lėktuvą, ar jis bijo įžeisti keleivius?
Ne, nes gelbsti jų gyvybes.
Jūs irgi turite gelbėti savo moralinę gyvybę, savo principus, asmenybę, turite save apsaugoti nuo toksinių žmonių ir nebijoti jų įžeisti. Kas atsitiks blogiausio? Įsižeis. Ir? Jūsų problema – jūsų kailis. To žmogaus problema – jo asmeninis kailis. Viskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą