Kodėl vyras neskuba palikti žmonos, su kuria nesutaria?

Kodėl vyras neskuba palikti žmonos, su kuria nesutaria?

Psichologai savo praktikoje dažnai susiduria su situacijomis, kai vyras jaučiasi nelaimingas santuokoje, skundžiasi savo nesugyvenama, isteriška žmona, tačiau neskuba jos iškeisti į rūpestingą ir supratingą meilužę .

Kodėl vyras nepameta savo žmonos, nors santykiuose su ja jaučiasi blogai?

1. Mes branginame tai, į ką investuojame.

Savo geriausius metus santykiams paaukoja ne tik moterys, bet ir vyrai, tik moterys kartais to neįvertina. Į šeimą, ypač kurioje yra vaikų, vyras investuoja savo pinigus, laiką, pastangas, emocijas. Su antrąja puse jį sieja daugybė prisiminimų, kartu išgyventų įvykių ir ištisas gyvenimo segmentas.

Žmogaus psichika sukurta taip, kad investuodamas jis tikisi ką nors gauti mainais. Vyksta tas pats kaip su lošimo automatais: žmonės išleidžia pinigus, įsiskolina, tikėdamiesi išlošti.

Žmogus negali sustoti ir susitaikyti su tuo, kad jo pastangos buvo bergždžios, labai skaudu tai suvokti ir gelbsti psichologinė gynyba, kuri išstumia realybę. Ir jis vis dar investuoja, tikėdamasis šviesesnės ateities.

2. Sukauptas bendras turtas.

Po skyrybų vyro pragyvenimo lygis gali smarkiai nukristi, viską, kas bendrai įgyta, padalys teismas. Iš erdvaus trijų kambarių buto teks kraustytis į vieno kambario, parduoti prabangų automobilį. Ne kiekvienas vyras yra pasirengęs taip pabloginti savo gyvenimo kokybę.

Kai kurios poros turi bendrų paskolų, kurios kelia rimtų problemų.

Kai kurių vyrų žmonos uždirba daug daugiau, dėl to jų pragyvenimo lygis yra tapęs daug geresnis.

Visa tai apsvarstę, dauguma vyrų pasiryžta verčiau kentėti santykius su sunkaus charakterio žmona, negu gyventi blogesnėmis materialinėmis sąlygomis.

3. Bendri šeimos ryšiai ir aplinka.

Daugybę gyvenimo metų vyrą ir žmoną sieja aplinka, susidedanti iš abiejų pusių giminių, draugų ir pažįstamų.

Ginčai ir skandalai gali tapti šios aplinkos dalimi, o jei įvyks skyrybos, kai šeimoje yra vaikų, tai vyras gali būti aplinkinių pasmerktas ir net emociškai skriaudžiamas. Pavyzdžiui, „koks tu vyras, nes palieki šeimą?!“. Šioje situacijoje gali būti sunku, o gal net neįmanoma ką nors paaiškinti, o gyventu su primestais kaltės ir gėdos jausmais bus nepakeliama.

4. Gelbėjimo instinktas.

Daugelis vyrų įsitikinę, kad moteris be jų neišgyvens, ji bejėgė ir priklausoma, o jo pareiga spręsti jos ir šeimos klausimus, tada jis jaučiasi reikšmingas ir reikalingas.

Viena vertus, ji gali būti bjauraus charakterio ir dėl to tapti našta vyrui, kita vertus, pareigos jausmas, kurį jis prisiėmė kaip atsakingas žmogus, siekdamas paslėptos naudos, neleidžia jam trauktis. Šie prieštaravimai sukelia vidinį vyro konfliktą, kurį dažnai būna sunku išspręsti savarankiškai.

5. Neigiami įsitikinimai.

Egzistuoja stereotipai, kad vedęs vyras yra vertingesnis nei vienišas, nes kažkokia moteris jį pasirinko, brangindama jo vyriškas savybes, vadinasi, jis yra paklausus.

Atvirkščiai, vienišas vyras laikomas nenaudingu, nevykusiu, su trūkumais.

Dažnas vyras bijo būti atstumtas. Žmona savotiškai stiprina jo savivertę. Jei žmonai jo reikia, vadinasi, jis yra geras, reikalingas, reikšmingas, todėl jis stengiasi išlaikyti santykius, nepaisydamas to, kad juose jaučiasi nelaimingas.

Archyvų nuotr.

Šeima. Unsplash

alfa.lt

Sidebar placeholder