Saugo nuo trombozių, vėžio, depresijos, o kvapą panaikinti padės kelios gudrybės

Svogūnai gali apsaugoti nuo depresijos, skrandžio opų, vėžio, taip pat sumažinti aukštą kraujospūdį ir užkirsti kelią trombozėms – tai įrodyta moksliniais tyrimais. Mokslininkai taip pat džiaugiasi pagaliau atradę priežastį, kodėl pjaustant svogūną ima ašaroti akys - skelbia portalas LRT.lt

Laimei, yra gudrybių, kaip apsisaugoti ir nuo ašarų, ir nuo blogo svogūno kvapo.

Portalo LRT.lt kalbinta Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros lektorė dr. Milda Pukalskienė atkreipia dėmesį, kad svogūnai itin naudingi žmogaus sveikatai – tai patvirtinta moksliniais tyrimais.

Saugo nuo vėžio, trombozių, depresijos

100 g svogūnų yra vos 35 kcal, tačiau apstu mineralinių medžiagų: kalcio, geležies, magnio, kalio, atsakingo už vandens ir druskų koncentracijos pusiausvyrą organizme, fosforo, seleno, mangano, pasižyminčio antioksidaciniu poveikiu ir saugančio odą nuo žalingos UV spinduliuotės.

Svogūnuose taip pat gausu B grupės vitaminų, folio rūgšties, o 100 g svogūnų randama net 12 procentų (8 mg) rekomenduojamos vitamino C paros normos.

Beje, svogūnai – ir puikus antioksidantų šaltinis.

Mokslininkė pažymi, kad antioksidantai itin svarbūs norint palaikyti gerą sveikatą, mat padeda atitolinti arba sulėtinti oksidacinius ląstelių ir audinių pažeidimus.

Reguliariai vartojant svogūnus, jie gali sumažinti aukštą kraujospūdį, o dėl juose esančių fitocheminių medžiagų ir ypač didelės flavonoido kvercetino koncentracijos netgi gali pavykti apsisaugoti nuo vėžio, sako dr. M. Pukalskienė.

Archyvų nuotr.

Milda Pukalskienė / KTU nuotr.

„Tyrimai parodė, kad svogūnų sudėtyje esantis kvercetinas padeda sujungti laisvuosius radikalus organizme, slopina mažo tankio lipoproteinų oksidaciją, kas svarbu sergant ateroskleroze.

Padedančiomis kovoti su vėžiu ir antimikrobinėmis savybėmis pasižymi ir svogūnuose esantys organiniai sieros turintys junginiai: disulfidai, tiosulfatai ir kt.

Beje, reguliarus svogūnų vartojimas gali sumažinti kaulų ligos osteoporozės riziką.

Beje, ilgalaikis svogūnų vartojimas gali apsaugoti nuo skrandžio opų atsiradimo, mat užkerta kelią opą formuojančio mikroorganizmo Heliobacter pylori augimui.

„Svogūnuose taip pat randama fruktooligosacharidų, t. y. junginių, kurie veikia kaip prebiotikai.

Fruktooligosacharidai pereina per plonąją žarną nesuvirškinti ir storojoje žarnoje tampa gerųjų bakterijų maistu.

Kaip žinoma, tai svarbu storosios žarnos vėžio ir depresijos prevencijai – tyrimais nustatyta, kad šie susirgimai susiję su gerųjų žarnyno bakterijų trūkumu“, – nurodo dr. M. Pukalskienė.

Daugiausia antioksidantų – raudonuosiuose svogūnuose

Parduotuvių lentynose dažniausiai galima rinktis iš baltųjų, raudonųjų, geltonųjų svogūnų.

Jie skiriasi ne tik skonio savybėmis.

Pavyzdžiui, raudonasis svogūnas iš minėtųjų yra švelniausias ir turi salstelėjusį skonį, be to, jame randama daugiausia antioksidantų.

„Raudonųjų svogūnų viršutiniame sluoksnyje randama biologiškai vertingų junginių antocianinų.

Tai augalų pigmentai, pasižymintys stipriomis antioksidacinėmis savybėmis.

Antocianinai apsaugo nuo laisvųjų radikalų susidarymo, lėtina senėjimo procesus organizme.

Raudonuosiuose svogūnuose taip pat yra daugiau flavonoidų nei baltuosiuose svogūnuose, o geltonieji svogūnai užima tarpinę padėtį tarp baltųjų ir raudonųjų“, – nurodo dr. M. Pukalskienė.

Ne mažiau naudingi ir svogūnų laiškai, pasižymintys panašia sudėtimi kaip špinatai, lapiniai burokėliai.

„Turbūt galima drąsiai teigti, kad svogūnų laiškų išskirtinumas tas, jog jie yra puikus vitamino K šaltinis.

100 g svogūnų laiškų yra 206 μg vitamino K, o tai yra net 170 procentų rekomenduojamo paros kiekio.

Taip pat yra mokslinių tyrimų duomenų, kuriais pagrindžiamas teigiamas svogūnų laiškų poveikis kovojant su hipertenzija“, – nurodo dr. M. Pukalskienė.

Archyvų nuotr.

Šaldytuvas svogūnams nėra tinkama vieta

Norint, kad organizmas gautų maksimalią naudą ir įsisavintų visas svogūnuose esančias biologiškai vertingas medžiagas, rekomenduojama svogūnus valgyti šviežius ir termiškai neapdorotus, sako mokslininkė.

Taip yra todėl, kad termiškai apdorojant svogūnus keičiasi jų cheminė sudėtis, prarandama dalis teigiamų savybių.

Kad duotų daugiausia naudos, svogūnus rekomenduojama valgyti neapdorotus, juos derinant su kitomis daržovėmis.

Tiesa, kad ir kokie sveikatai palankūs būtų svogūnai, persistengti nereikėtų – per didelis reguliariai suvartojamas svogūnų kiekis organizmui gali pridaryti daugiau žalos nei naudos, įspėja mokslininkė.

Sveiki, nesiskundžiantys jokiais negalavimais žmonės gali suvartoti iki 100 g svogūnų per dieną.

Beje, svogūnų maistinei vertei įtakos turi sandėliavimas.

Pasak mokslininkės, namų sąlygomis svogūnus rekomenduojama laikyti vėsioje (4–10 °C), sausoje, tamsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje, pavyzdžiui, sandėliuke ar garaže.

Šaldytuvas šiai daržovei nėra tinkamiausia vieta.

Mėgsta ne visi, bet ir valgyti gali ne visi, ypač pavojinga šunims

Nepaisant svogūnų naudos sveikatai, santykis su šia pikantiška daržove paprastai būna dvejopas: ją arba mėgsta, arba nekenčia.

Tiesa, kaip ir mėgsta svogūnus ne visi, taip ir valgyti gali ne visi.

Svogūnus ypač rekomenduojama saikingai vartoti žmonėms, turintiems virškinamojo trakto ligų, kenčiantiems nuo didelio skrandžio rūgštingumo, taip pat sergantiems kepenų ir inkstų ligomis, akmenlige.

Beje, svogūnų nerekomenduojama valgyti alergiškiems žmonėms, mat juose esama disulfidų, kurie gali sukelti tokius alergijos simptomus kaip astma, sloga, nosies užgulimas, akių paraudimas, kontaktinis dermatitas, kuriam būdingas raudonas, niežtintis bėrimas.

Alerginė reakcija gali kilti ne tik valgant, bet ir tiesiog pjaustant ar kitokiu būdu apdorojant svogūnus.

Įdomu tai, kad svogūnų visiškai netoleruoja keturkojai augintiniai.

„Pavyzdžiui, šunims tai yra nevirškinamas produktas.

Svogūnuose yra tiosulfatų, kurie keturkojui gali tapti kenksminga medžiaga, mat šuns organizmas nesugeba suskaidyti šių junginių.

Nurijus svogūną, šuns organizme tiosulfatai gali suketi raudonųjų kraujo kūnelių hemolizę“, – įspėja dr. M. Pukalskienė.

Kaip panaikinti svogūno kvapą ir neapsiašaroti pjaustant

Kad ir kokie būtų naudingi, svogūnai turi keletą buitinių trūkumų – skleidžia aitrų kvapą, o juos pjaustant net tvirčiausiųjų veidu neretai rieda ašaros.

Iš praktikos žinoma, kad svogūnų kvapas gali įsigerti į virtuvės paviršius ar net rankas, o pavalgius – ir sklisti iš burnos ertmės.

Laimei, mokslininkė turi keletą kasdienybėje praversiančių patarimų.

„Supjaustę svogūnus nusiplaukite rankas šaltu vandeniu, įtrinkite druska ir nuskalaukite, o tada nusiplaukite muilu ir šiltu vandeniu.

Norėdami pašalinti svogūno kvapą, sklindantį iš burnos, suvalgykite keletą šakelių petražolių ar skiltelę obuolio.

Nemalonų kvapą taip pat sumažinsite gerdami vandenį – jis po valgio gali nuplauti svogūnų likučius nuo liežuvio arba iš tarpdančių“, – pataria dr. M. Pukalskienė.

Pjaustant svogūną, iš jo ląstelių į orą išsiskiria sieros turintis junginys propantialio S oksidas.

Šis lakus cheminis junginys greitai garuoja ir patenka į mūsų akis.

Ten ištirpsta akių paviršių dengiančioje vandeninėje terpėje.

Kad svogūnų pjaustymas netaptų nemalonia patirtimi, mokslininkė siūlo pasinaudoti šiomis gudrybėmis:

„Kadangi ašarojimą sukelia svogūnų sudėtyje esantys fermentai, reakcijos greitį ir dirginančių cheminių medžiagų kiekį galima sumažinti sustabdžius arba sulėtinus fermentų veiklą.

Vienas iš būdų – svogūnų nuplikymas verdančiu vandeniu ir įmerkimas į šaltą vandenį.

Tokiu būdu inaktyvuojami fermentai, tad galima užkirsti kelią ašarojimui.

Kitas būdas – prieš pjaustant svogūnus 10 minučių palikti juos šaldymo kameroje.

Šis metodas gali būti nepraktiškas, nes svogūnai sušlampa, suminkštėja, praranda skonį.

Pjaustydami svogūnus taip pat galite naudoti gartraukį ar atsukti tekantį vandenį – taip atitrauksite lakias chemines medžiagas ir jos nepateks arba mažiau pateks į akis“, – aiškina dr. M. Pukalskienė.

Archyvų nuotr.

Svogūnai / BNS nuotr.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder