Sovietų lyderio Brežnevo meilužės: kokias dovanas generalinis sekretorius dovanojo savo mėgstamiausioms moterims

Tačiau po pergalės jie ir toliau susitikinėjo. Tačiau su prašymu į Leonidą Šalfejevą kreipėsi tik praėjus keleriems metams po išsiskyrimo.

Mielas „moldavas“

Remiantis amžininkų prisiminimais, Leonidas Brežnevas savo laiku buvo labai meilus žmogus. 

Be to, moterys atsakydavo į Leonido Brežnevo meilę net tada, kai jis dar nebuvo generalinis sekretorius. 

Kaip savo knygoje „Brežnevas“ rašo Leonidas Mlečinas, remdamasis moterų, kurios pažinojo Brežnevą, pasakojimais, jis pasižymėjo žavesiu, buvo linksmas, vėjavaikiškas, mokėjo užkalbinti damas, sakyti komplimentus. 

Be to, daugelis pažymėjo ir išorinį Leonido Brežnevo patrauklumą. 

Net Stalinas, jį pamatęs, sušuko: „Koks gražus moldavas!“ 

Tačiau Brežnevas neturėjo nieko bendra su moldavais, o iš tikrųjų dirbo Moldovos SSR komunistų partijos centriniame komitete.

Po pergalės Leonidas Brežnevas buvo išsiųstas į Moldovą. 

O per Didįjį Tėvynės karą Brežnevas buvo fronte. 

Tada jis jau buvo vedęs Viktoriją Petrovną Denisovą, šeimoje augo du vaikai: dukra Galina ir sūnus Jurijus. 

Dukra Galina ir sūnus Jurijus

Tačiau šios aplinkybės nesutrukdė Brežnevui užmegzti romaną iš šono. 

Jei tikėsite knygos „Kitas Brežnevas“ autoriumi Aleksandru Maisurjanu, būsimojo šalies vadovo išrinktoji buvo fronto gydytoja Tamara Laverčenko. 

Tada Leonidas Iljičius net norėjo išsiskirti su Viktorija Petrovna, bet ji neketino atiduoti vyro be kovos. Denisova sakė neištikimam sutuoktiniui, kad sužlugdys jo karjerą. 

Brežnevas buvo priverstas paklusti ir išsiskyrė su Tamara Nikolajevna.

Dainininkė iš Sočio

Tačiau Viktorijos Petrovnos pateiktas ultimatumas nesustabdė Leonido Brežnevo nuo tolesnių nuotykių.

Reikia pažymėti, kad Denisovai, žinojusiai apie vyro meilužių buvimą, matyt, viskas tiko: ji norėjo išsaugoti bent jau tokią santuoką.

Todėl nenuostabu, kad į Leonido Iljičiaus biografijos priešakinį laikotarpį patenka jo santykiai su Sočio filharmonijos soliste Ana Šalfejeva. 

Bent jau taip tvirtina leidinio „Aliarmo varpai“ autorius Anatolijus Tereščenka. 

Karo metais Šalfejeva važinėjo po šalį kaip koncertinės brigados narė. 

Po vieno iš tokių pasirodymų deputato Brežnevo įsakymu kareiviai uždarė Aną valgykloje. Tačiau mergina pabėgo pro langą.

Toks atlikėjos elgesys tik erzino Leonidą Iljičių. 

O pati Šalfejeva, artimiau susipažinusi su Brežnevu, nuo pykčio perėjo prie gailestingumo. Jie toliau susitikinėjo ir po karo. 

Pasimatymai vykdavo per būsimojo generalinio sekretoriaus atostogas Sočyje, kur jis kartais atvykdavo be žmonos ir vaikų. 

Palaipsniui santykiai nusibodo, ir įsimylėjėliai išsiskyrė. 

Jei tikėti Viktoru Piatnickiu, leidinio „Rusijos imperijos ir SSRS valdovų meilės istorijos“ autoriumi. Ana Šalfejeva vėliau ištekėjo už generolo, tačiau santuoka greitai iširo: net vaikų sutuoktiniai nespėjo susilaukti.

Sovietų Sąjungos komunistų partijos cnetro komiteto generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas ir suvažiavimo delegatė, Lietuvos SSR melžėja Marytė Šaulienė. Trečiasis Visasąjunginis kolūkiečių suvažiavimas. 26.11.1969.

Dovanos meilužėms

Sąjunga su karo vadu nepagerino Anos Šalfejevos gyvenimo sąlygų. 

Daugelį metų ji gyveno komunaliniame bute. A. Šalfejeva dažnai draugams skųsdavosi dėl triukšmingų kaimynų, kurie piktnaudžiavo alkoholiu.

Vieną dieną, pasak knygos „Pasaulinė karo tiesa“ autoriaus Olego Smyslovo, vienas iš Šalfejevos draugų pastarosios nuotraukų albume pamatė Leonido Brežnevo nuotrauką su savo Sočio meile. 

Draugas patarė Anai kreiptis į Leonidą Brežnevą su prašymu skirti naujų kvadratinių metrų.

Šalfejeva taip ir padarė. 

Ji nepriminė Brežnevui apie jų romaną, o tiesiog įdėjo į voką pačią nuotrauką. Po kelių dienų Ana Šalfejeva gavo dviejų kambarių butą Sočyje.

Tačiau Ana Šalfejeva nebuvo vienintelė generalinio sekretoriaus aistruolė, gavusi tokią dovaną. 

Nežinia, ar Brežnevas prašė ko nors panašaus minėtajai Tamarai Laverčenko, tačiau buvusio meilužio dėka ji taip pat tapo buto savininke, tik sostinėje.

Apie tai savo knygoje „Generalinio sekretoriaus dukterėčia“ rašo Liubov Brežneva. 

Pasak jos, Viktorija Petrovna sužinojo apie butą ir sukėlė vyrui skandalą. 

Leonidas Iljičius, ilgai negalvojęs, visą kaltę suvertė savo broliui: esą, tai Jakovas Tamarai padėjo. 

Bet tik Denisova nei vyras, nei svainis nepatikėjo. 

Tačiau netrukus „Vitia“, kaip Brežnevas vadino Viktoriją Petrovną, nusiramino, ir gyvenimas ėjo įprasta vaga.

Su dukra Galina

Ir kol Brežnevas mezgė vis naujus meilės romanus, medžiojo, keliavo, kėlė tostus įvairiuose banketuose, žmona per dienas kepė jo mėgstamus kotletus, virė uogienes, prireikus prisiūdavo   vyro marškinių sagą.

Viktorija niekada neprašė vyro dovanoti brangių dovanų, niekada nelindo jam į akis, nesirodė viešumoje. Bet ir nesijautė nelaiminga būdama jo šešėlyje. 

Priešingai – ji jautėsi pilnateisė savo namų šeimininkė.

Bet kaip sakė išminčius Saliamonas: viskas gyvenime praeina. Praėjo ir Brežnevui: potencija nebe ta, aistros išblėso, bet Viktorijos dėka buvo išsaugota šeima: vaikai turėjo tėvą, anūkai senelį. Ko daugiau reikia?

Leonidas Brežnevas  vis dėlto retsykiais parodydavo visuomenei savo žmoną. 

Bet labai retai. Kai neįmanoma būdavo apeiti protokolo. Viktorija paprastai turėdavo dalyvauti, kai į Sovietų šalį atvykdavo aukšto rango užsienio šalių svečiai.

Vienas jų – JAV prezidento Richardo Niksono vizitas Maskvoje ir Kremliuje. 

Bet nepaisant to, kad tada Viktorijos Brežnevos aprangos stilių kūrė pats Viačeslavas Zaicevas, atrodė ji labai provincialiai. 

Tos kaimietiškos išvaizdos ir laikysenos ne vienai Kremliaus žmonai taip ir nepavyko atsikratyti. 

Juk jos labai mėgo gardžiai ir daug pavalgyti, ir tai atsispindėjo ne tik jų figūrose, bet ir ant veidų. Jos tada ir nežinojo, kas yra sveikas gyvenimo būdas.

Parengta pagal užsienio spaudą