Vakarėlyje užmigęs vaikinas neįtarė, ką su jo draugu darė mylimoji

Viskas prasidėjo prieš 6 metus, kai susipažinau su vienu vaikinu. Tuo metu man labai trūko santykių.

Užteko, kad jis mane prajuokindavo, bet niekada aš jo nemylėjau, sakykime, buvome kaip geri draugai ir tai truko tol, kol vieną dieną jis man pasakė, jog grįžo jo draugas ir turime pasiimti jį iš oro uosto.

Aš, žinoma, sutikau važiuoti kartu, o ir visad smagu susipažinti su naujais žmonėmis.

Kai jis įlipo į mašiną ir atsisuko pasisveikinti, kažką pamačiau jo akyse, bet dar nesusivokiau ir nelabai supratau, ką.

Po to, kai grįžome, jis vis ateidavo pas mus pasikalbėti, pavakaroti, vykdavome kartu ir į išvykas.

Po kurio laiko pradėjau suprasti, kad tai yra tas žmogus, kurį visada piešiau savo vaizduotėje...

Vis labiau norėjau jo apsikabinimo, kvapo, pradėjau eiti iš proto, nes jo žodžiuose ir sakiniuose būdavo tai, apie ką aš galvoju ir mąstau.

Tačiau po mūsų gilių pokalbių jis dingo, neatsiliepdavo į mūsų su draugu skambučius, vengdavo susitikimų, kol vieną dieną pats paskambino mano draugui ir pasiūlė išgerti ir smagiai pavakaroti.

Jis atvyko, mes leidome smagiai laiką, kol mano draugas užmigo, o mes likome vieni du...

Pradėjome vienas kitą liesti, glausti arčiau savęs.

Po kokių 15 minučių pratrūkom ir pasibučiavom, bet tas bučinys nunešė ir aš supratau, jog jis mano gyvenimo vyras.

Po to bučinio supratome, jog negerai bus.

Jis pradėjo eiti link durų, išsikvietė taksi aš, žinoma, ėjau jį palydėti.

Kol priėjome prie kelio, jis čiupo mane už rankos ir pradėjome bėgti per kiemus.

Nežinau, kur – tiesiog bėgome kartu viena kryptimi.

Galiausiai sustojome, atsisėdome ant suoliuko.

Tada buvo ypatingai žvaigždėtas dangus ir jis man pasakė: „Aš noriu tavęs, kaip savo žmonos, vaikų mamos.

Būtent tokią žmoną, kaip tu, aš įsivaizdavau.

Nebegaliu daugiau slėpti savo jausmų, negaliu daugiau su jumis susitikti, nes man be proto skaudu matyti tave ne su manimi.“

Tada aš išsakiau savo jausmus, kad jaučiuosi lygiai taip pat.

Grįžus pas draugą pasakiau, kad turime išsiskirti.

Daug neaiškinusi kodėl, susirinkau daiktus ir po kelių mėnesių tapau sužadėtine.

Dar po kelių mėnesių – žmona.

Ištekėjau už to vyro, apie kurį visada svajojau.

Šiuo metu mes auginame vaikelį ir esame beprotiškai laimingi vienas kitą suradę.

Organizatorių nuotr.

lrytas.lt

Raktažodžiai
Sidebar placeholder