Pirmosios mamuto durklo tyrimų išvados prieš mėnesį buvo pristatytos konferencijoje „Jūros ir krantų tyrimai 2025“.
Tyrimų metu nustatyta, kad mamutas, kurio durklo fragmentas buvo surastas, gyveno maždaug prieš 29-42 tūkst. metų.
„Ten, kur dabar tyvuliuoja Baltijos jūra, prieš 40 tūkst. metų jos nebuvo. Čia buvo duburys, gal ir ežerynas. Klimatas buvo šaltas, sausas. Kaip ir visoje Lietuvos teritorijoje, sąlygos buvo palankios gyventi mamutams, gauruotiems raganosiams, kitiems gyvūnams. Paskui ledynas viską sunaikino“, - pasakojo prof. A. Bitinas.
Moksliniame pranešime teigiama, kad „mamuto durklo fragmentas, sprendžiant iš bendrų radavietės aplinkos geologinių sąlygų, galėjo būti įtrauktas į ledyną ir transportuojamas jo pade, o tam tikru momentu, prieš pat stabilizuojantis ledyno slinkimui, buvo tiesiog įspraustas į apačioje slūgsančias nuosėdas“.
Mamuto kaulo amžius, pasak A. Bitino, patikslino Olando Kepurės klife atsidengiančių moreninių sluoksnių amžių. „Nustatyta, kad jos susiformavo paskutiniojo ledynmečio metu, maždaug prieš 22-18 tūkst. metų, o ne anksčiau, prieš 60 tūkst. metų, kaip buvo manoma“, - paaiškino geologas.
Priminsime, kad 60 cm ilgio mamuto durklo fragmentą prieš metus rado pajūriu vaikščiojęs klaipėdietis. Jis apie radinį informavo Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, kuriame jis ir bus eksponuojamas.
Pajūrio regioninio parko lankytojų centre eksponuojamas taip pat prie Olando Kepurės anksčiau rastas dubenkaulis.
Anot prof. A. Bitino, mamuto kaulai nėra dažnas radinys. Visoje Lietuvoje jų rasta keliolika ir saugomi jie skirtinguose muziejuose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą