„Man liko du pasirinkimai - arba ieškoti pagalbos, arba mirti“

„Per ketverius metus mačiau visko: šimtus žmonių, daugybę mirčių nuo alkoholizmo. Mirštama nuo kepenų cerozės, kartais nesuspėjusiam išgerti žmogui sustoja širdis, užspringstama skandžio sultimis, šaltu oru sušąlama, išprotėjama, pasikariama, nusižudoma ir t. t.“, - mirties atvejus, susijusius su alkoholizmu, vardino Paulius.

Kokia ta Anoniminių alkoholikų draugija, kuo ji ypatinga?

Pasaulinė draugija taip ir vadinasi - Anoniminiai alkoholikai. Ji buvo įkurta Amerikoje 1935 metais. Lietuvoje atsirado praėjus daugiau nei 50 metų - 1988-aisiais. 

Draugija skirstoma į grupes. Grupė - būrys žmonių, sergančių alkoholizmu, kurie susirenka atsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą pagal valstybes, pagal miestus ir vadovaudamiesi dvasiniais principais bando sveikti nuo alkoholizmo. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 140 anoniminių alkoholikų grupių.

Kokios grupės yra Klaipėdoje?

Jų yra penkios: „Garstyčios sėkla“, „Kablys“, „Prošvaistė“, „Išeitis yra“ ir rusakalbiams „Krantas“. Susirinkimai vyksta kiekvieną dieną. Atviri susirinkimai dviejose grupėse reguliariai vyksta du kartus per savaitę, viena grupė juos rengia kas mėnesį. Į juos mes kviečiame specialistus, žurnalistus, kad ne tik išgirstų istorijas, bet ir pamatytų tuos žmones, išsivadavusius iš siaubo, visą alkoholizmo ligos mastą.

Kiek tose grupėse yra anoniminių alkoholikų?

Sunku pasakyti. Vidutiniškai vakarais susirenka 20-30 žmonių, kartais ateina ir 40. Anoniminių alkoholikų grupėse lankosi ir žmonės, besigydantys priklausomybės ligų centruose. Išėjusiems iš centro jiems reikia susigaudyti, kaip gyventi toliau blaiviai.

Ar žmonės grupėse keičiasi? Ar daug ateina naujokų?

Taip, žmonės keičiasi. Yra patiriančių gėdos jausmą, atkrentančių, nebeeinančių į grupes. Bet nuolatos ateina naujų. Vien tik mūsų grupėje per mėnesį sulaukiame mažiausiai 15 besidominčiųjų mūsų veikla skambučių. Ir tie, kurie kreipiasi pagalbos į specialistus, į priklausomybės ligų centrą, kartais būna motyvuojami eiti į anoniminių alkoholikų draugiją.

Bet kuriuo atveju pas mus yra paskutinė stotelė. Iš visų priklausomybės, reabilitacijos centrų, iš probacijų, iš nakvynės namų - iš kur tik nori siunčia žmones pas mus, pas anoniminius alkoholikus, kur jie randa tam tikrą išeitį. Pas mus jiems būna saugu sugrįžti į gyvenimą, su anoniminiais alkoholikais jie mokosi naujo gyvenimo būdo.

Kiek Klaipėdoje galėtų būti žmonių, sergančių alkoholizmu?

Mes statistikos nevedame. Kiek aš susiduriu su tais dalykais, kiek žmonių ateina į anoniminių alkoholikų susirinkimus, kiek aš jų matau ligoninėse (anoniminiai alkoholikai bendradarbiauja su priklausomybės ligų centrais, mes ten kartais rengiame savo atvirus susirinkimus), galiu pasakyti, kad tokių ligonių yra nemažai.

Ar veiksmingas darbas grupėje? Ar daug istorijų, kai žmonės nustoja vartoti alkoholį, ar turite skaudžių patirčių, kai atkrenta?

Yra visko. Iš tikrųjų alkoholizmas - siaubinga liga, kai serga tiek kūnas, tiek protas, kai nepaisoma moralinių principų. Tuo baisiau, kad pats žmogus nėra pajėgus suprasti, kad serga. Dar svarbu požiūris. Galbūt dabar visuomenė labiau informuota apie alkoholizmą kaip apie ligą. Tačiau vis dar gana dažnas požiūris, kad alkoholikas yra bevalis žmogus, negalintis atsisakyti gėrimo.

Bet viskas yra žymiai sudėtingiau. Valia būna pašalinama, jos nebelieka. Žmogus gali ištisus mėnesius spręsti kokį nors sudėtingą uždavinį, demonstruoti nepalaužiamą tvirtybę, bet ateina beprotybės momentas, kai suveikia nežinia kokie dalykai, kalba pasisuka apie alkoholį ir visa valia pradingsta. Paprastai tariant, žmogus gali net savo gyvybę paaukoti vien tam, kad gautų išgerti. Tokie žmonės sunkiai kabinasi į gyvenimą.

Mes, anoniminiai alkoholikai, nesame specialistai. Mes esame tie patys alkoholikai, savo kailiu patyrę tas kančias ir tą siaubą ir iš viso to išsivadavę. Grupėse mes dalinamės savo patirta kančia ir išsivadavimo džiaugsmu. Mes nepropaguojame medicininio gydymo, neturime nei nakvynės namų, neteikiame paslaugų.

Anoniminiai alkoholikai siūlo dvasinių principų sveikimo programą, tuos vadinamuosius 12 žingsnių. Tiems, kurie jos laikosi, pavyksta atsistoti. Aš pats esu vienas iš jų. Prieš ketverius metus išėjęs iš psichiatrinės ligoninės pasirodžiau pas anoniminius alkoholikus. Man buvo diagnozuota sunki alkoholizmo forma. Ir jau ketverius metus alkoholio nevartoju.

Tiesą sakant, netgi metai be alkoholio mums yra kaip stebuklas. Ir per 25 metus nusigėriau tiek, kad alkoholis nustojo veikti, problemų nesprendė ir palengvėjimo nesuteikė.

Žmonės naudojasi ta sveikimo programa ir alkoholio nevartoja 10-15 metų. Kai tai daro alkoholikas, kuris anksčiau savo gyvenimo neįsivaizdavo be alkoholio, mes tai vadiname pasveikimu nuo alkoholizmo. Tiesą sakant, netgi metai be alkoholio mums yra kaip stebuklas.

Bet juk reikia turėti drąsos atsistoti prieš kitus žmones ir prisipažinti, kad esi alkoholikas.

Kai vilties nebelieka, kai žmogui tenka rinktis ar gyvenimą, pripažinus savo ligą, ar mirtį, ateina proto prašviesėjimai. Kai žmogus prisipažįsta, kad yra alkoholikas, nuo to viskas ir prasideda. Grupėje vyksta visiškas išlaisvėjimas, dingsta baimės, žmogaus mąstymas tampa sveiku. Jeigu kažkam įprasta nevartoti alkoholio, mums, alkoholikams, dėl to reikia dirbti labai smarkiai.

Kaip jūs pats tapote alkoholiku?

Aš, pirmą kartą paragavęs alkoholio, pajutau išlaisvėjimą, man iš karto patiko ta būsena, kurią suteikia alkoholis - laisvės, visagalybės pojūtį, atrodo, kad jokių problemų nebėra. Tam tikri mano asmenybės bruožai lėmė tai, kad tapau alkoholiku: mano įsivaizdavimas, kad išmanau visokius dalykus, manymas, kad esu pats teisiausias arba priešingai, kad esu iš viso nieko vertas. Ta jausmų kova ir alkoholio dėka išsilaisvinimas iš minčių chaoso, ko gero, lėmė tai, kad priėmiau sprendimą nuo 14 savo gyvenimo metų visas problemas spręsti vartodamas alkoholį.

Ir per 25 metus nusigėriau tiek, kad alkoholis nustojo veikti, problemų nesprendė ir palengvėjimo nesuteikė. Man liko du pasirinkimai - arba ieškoti pagalbos, arba tiesiog mirti, ir viskas. Alkoholizmas tokia liga, kad žmogaus protas negali padaryti adekvačių išvadų ir jis renkasi arba lėtinę savižudybę, t. y. alkoholio vartojimą, arba tiesioginius veiksmus, kurie reiškia žmogui mirtį. Man pavyko išsikapstyti iš šito.

Ar jums pavyko tai padaryti iš karto, ar buvote atkritęs?

Aš laikiausi visko, ką siūlo anoniminiai alkoholikai, ir ketverius metus be jokių pertrūkių esu blaivas. Už tai turėčiau būti dėkingas tai aukštesnei jėgai, paprastai tariant, Dievui, dėkoju jam už tai kiekvieną rytą. Vienas iš pokyčių mano gyvenime - atsirado tikėjimas kažkuo aukštesniu nei aš pats.

Ar galima sakyti, kad jūs sugrįžote į gyvenimą? Turite darbą?

Taip. Pradeda grynintis mano kažkada turėtos svajonės. Imu susivokti, apie ką aš galėjau svajoti vaikystėje. Aš buvau labiau linkęs susitaikyti: jeigu kas nors nori, kad aš būčiau toks, aš toks ir būsiu. 

Tai vienas iš asmenybės bruožų, palankių tapti alkoholiku. Iš viso to išsivadavęs galiu susipažinti su savimi ir pasižiūrėti, ko aš norėjau gyvenime. Man labai neblogai pavyko sugrįžti prie savo seno pomėgio - visą laiką mėgau kalbas. Kalbu trimis užsienio kalbomis - anglų, vokiečių, rusų. 

Šiandien aš esu vertėjas. Šiuo metu bendradarbiauju su įmone, kuri verčia filmus televizijoms, kino teatrams. Dabar atrodo, lyg visą gyvenimą to būčiau ieškojęs.

Manau, kad kol laikysiuosi to, ką man siūlo anoniminiai alkoholikai, galiu būti ramus. O jeigu nukrypsiu... Kartais sergantis protas mėgsta pavedžioti už nosies ir priimti tam tikrus ne itin gerus sprendimus.

Šiandien labai puikiai suvokiu, kad toliau turiu būti su anoniminiais alkoholikais, dalintis savo patirtimi su naujokais, su dar kenčiančiais. Paprastai tariant, turiu tarnauti anoniminių alkoholikų draugijai, taip aš mokausi būti naudingas visuomenei, grąžinti skolą jai už tai, ką pridirbau per tuos 25 metus. Jeigu šito nedarysiu, vėl atsivers kelias į savivalę, į visagalybės pojūtį ir prie butelio. Man tai būtų kelias į kapines.

P. S. Gegužės 24 d. (šeštadienį) vyks Klaipėdoje veikiančių Anoniminių alkoholikų draugijos grupių „Garstyčios sėkla“ ir „Kablys“ veiklos paminėjimo renginys. 

„Garstyčios sėkla“ jau skaičiuoja 32 veiklos metus, o „Kablys“ - 15. Renginio vieta - Kretingos g. 40, tema - „12 žingsnių: laimingi, džiugūs, laisvi“, pradžia - 12 val. Jame dalyvaus iš visos Lietuvos suvažiavę anoniminiai alkoholikai. Patys jie juokauja, kad bus galima pamatyti vienoje vietoje labai daug blaivių alkoholikų.