Moterų įsitraukimo indeksas: Lietuva - Europos viršūnėje

„Artefakt“ tyrimo duomenimis, tik Islandijoje moterys į visas gyvenimo sritis yra labiau įsitraukusios nei Lietuvoje. Tyrimas atliktas daugiausia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Pasaulio banko viešai pateikiamais duomenimis.

Lietuva surinko 71,7 balo iš 100 galimų ir tik 2,3 balo atsiliko nuo Islandijos, bet aplenkė tokias valstybes kaip Belgija, Lenkija, Švedija, Suomija, Norvegija, kurios rikiuojasi toliau.

Tyrime akcentuojama, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal įmonių vadovų moterų skaičių. Net 22,2 proc. įmonių vadovauja moterys. Taip pat net 72 proc. moterų Lietuvoje turi aukštąjį išsilavinimą. Pastebima, kad, moterų dalis Lietuvos valdžios institucijose nuolat auga, o 2020-2024 metais Lietuvos premjerė buvo moteris - Ingrida Šimonytė.

Tiesa, moterys mūsų šalyje atsilieka pagal gaunamą atlygį už darbą. Lietuvoje moterys vidutiniškai uždirba apie 14 proc. mažiau nei vyrai. Nors tai praktiškai atitinka Europos valstybių vidurkį, tačiau pagal šį rodiklį Lietuva nepatenka net į dešimtuką. Štai Liuksemburge moterų ir vyrų atlyginimai praktiškai yra vienodi - moterys uždirba tik 0,4 proc. mažiau.

© TYRIMAS. Pagal moterų įsitraukimą visuomenėje Lietuva užimą antrą vietą Europoje. Šaltinis: „Artefakt“

Vis aktyvesnės versle

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro pastebi moterų aktyvumą, ypač smulkiajame ir vidutiniame versle.

„Anksčiau mes nei galvojom, nei planavom, bet tikrai pas mus ir moterų vadovių daug, ir moterų verslininkių daug, kurios turi savo verslą, gal jis nėra toks jau labai ypatingas“, - sako V. Kažuro.

Anot jos, KPPAR veikia verslo moterų komitetas ir ten yra 32 moterys, turinčios savo verslą arba vadovaujančios įmonėms.

„Vyrams daryti karjerą visais laikais, tad ir dabar, yra lengviau. Jie turi mažiau įsipareigojimų dėl buities, vaikų auginimo, nors valstybė bando tą kažkiek reguliuoti, bet genetika yra stipresnė už valstybės reguliavimą“, - sako V. Kažuro.

Anot jos, Lietuvoje pavyko pasiekti, kad moteris turi ilgas motinystės ir vaiko priežiūros atostogas. Tačiau joms po to yra sunku pasivyti tą verslo ir įmonės gyvenimą, kuris nestovi vietoje. Dėl to atsiranda neatitikimai dėl atlyginimų.

„Aš manau, kad vis dėl to svarbiausia yra žmogaus kompetencija, žmogaus patirtis ir tai, kiek jisai indėlio įneša į bendrą įmonės pajamų krepšelį, kuria pridėtinę vertę, nepriklausomai nuo to, ar vyras, ar moteris“, - kad Lietuvoje nėra diskriminacijos pagal lytis, įsitikinusi V. Kažuro.

Anot jos, vyrai tiesiog sparčiau daro karjerą versle, didesniais žingsniais, greitesniu tempu ir todėl yra tos pozicijos užimamos. Versle einant vadovaujamas pareigas reikia dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, moterys ne visada turi tokią galimybę dėl įsipareigojimų šeimoje.

Tačiau Klaipėdos specifika rodo, kad nemažai moterų vadovių yra net logistikos įmonėse, kurios tradiciškai vertinamos kaip vyrų sritis.

„Ministerijose, kitose valdiškose institucijose moterys turi daug vadovaujamų postų ir tikrai užima ne paskutinę vietą“, - pažymi V. Kažuro.

Griaunami stereotipai

Moterų situaciją visuomenėje V. Kažuro pateikia per automobilio vairavimo prizmę.

„Puikiai prisimenu laikus, kai buvo klijuojamas netgi lipdukas su aukštakulniu ant automobilių. Dabar tikriausiai jau niekas šito nesuprastų, o savo laiku ir vyrai į vairuojančią moterį taip žiūrėjo“, - sako V. Kažuro.

Anot jos, ir versle, ir kitose srityse įvyksta toks pat pasikeitimas, tačiau tai šiek tiek užtruks, bet neilgai.

„Moteris yra tiek talentingos ir darbščios, kad sugebės. Reikės didesnio tempo, daugiau pastangų, laiko, bet jos tai padarys“, - V. Kažuro įsitikinusi, kad moterys gali sėkmingai spręsti buities klausimus ir kartu prilygti vyrams visose srityse.

Ji taip pat pastebi, kad jau šiuo metu moterų įtaka visuomenės gyvenime yra didesnė, nei gali įvertinti oficiali statistika.

„Kai kurių vyrų galvas valdo kaklas - moterys. To jokiuose tyrimuose nesugebės įvertinti net dirbtinis intelektas“, - sako V. Kažuro.

Anot jos, kaip gyvenime, taip ir versle formaliai gali vadovas būti vyras, tačiau faktiškai vadovauja moteris.

„Už kiekvieno stiprus vyro stovi ne mažiau stipri moteris“, - sako Vida Kažuro.

Kova iki absurdo

Tačiau V. Čepas pastebi, kad moterų ir vyrų kova už lygias teises kartais priveda iki absurdo.

„JAV kariuomenėje moterys kovojo dėl teisės pinti kasas ir dažytis skruostus. Tačiau tokių pačių teisių ėmė reikalauti ir vyrai“, - sako V. Čepas.

Anot jo, reikia tik įsivaizduoti, kaip į tokius dalykus reaguoja Ukrainos karo kovotojai.

„Ką dėl tokių dalykų gali pasakyti Ukrainos karys, mirkstantis purve, nemiegojęs, kruvinas. Žmonės pradeda nebesuvokti, kas yra karas ir kad jame nėra vietos kasoms. Man, kaip tarnavusiam kariuomenėje, ir kitiems po tokių situacijų kumščiai gniaužiasi“, - sako V. Čepas.

Jis stebisi, kad moterys šiandien užima esminius postus Europos Sąjungoje, Lietuvoje, kurie susiję su kariniais dalykais, gynyba ir reikalauja valios, agresyvumo, sentimentų nepaisymo.

„Moterys užima esminius postus. Sakykim, Europos Sąjungoje Ursula von der Leyen. Treji metai posėdžiauja, ir nieko. Lietuvoje - “generalisimus„ Dovilė Šakalienė. Norime įveikti Rusiją posėdžiaudami“, - kategoriškas V. Čepas.

Jis laikosi pozicijos, kad moteriškas ir vyriškas pradas skiriasi, todėl yra vyriškos ir moteriškos profesijos. Vien pasidairius gatvėje nesunku pastebėti, kad betoną lieja ir armatūrą lanksto vyrai, o štai grožio procedūras atlieka daugiau moterys.

„Vyrams karjeros galimybės yra didesnės. Jie greičiau padaro karjerą. Tačiau niekas neįrodė, kad, užimant visas tas pačias pareigas, vykdant tas pačias funkcijas, moteris gautų mažiau“, - sako V. Čepas.

Anot jo, ir to paties Liuksemburgo pavyzdys rodo, kad šalyje, kur 50 procentų dirbančiųjų yra bankų darbuotojai ir darbuotojų funkcijos yra panašios, praktiškai nesiskiria ir moterų bei vyrų atlyginimai.

V. Čepas teigia, kad ir Lietuvoje už tą patį darbą atlygis moterims ir vyrams yra vienodas.

Moterį reikia gerbti

„Moterį reikia gerbti, mylėti. Bet nereikia ir labai tų vyrų skriausti“, - sako V. Čepas.

Jis suskaičiavo, kad Lietuvoje veikia net 17 skirtingų organizacijų, kurios atskirai gina moterų teises, ir nė vienos organizacijos, kuri gintų išskirtinai vyrų teises.

„Vienos organizacijos moterims gal užtektų, dabar 17. Kažkas nežmoniška“, - stebisi V. Čepas.

Jis pastebi negerą tendenciją, kad mūsų visuomenėje kai kurie vyrai „tampa moterimis“, perima moteriškas savybes: pasimetęs, neryžtingas, nešioja paskalas. Karu jis sveikina JAV prezidento Donaldo Trumpo poziciją, kuris tiesiogiai pasisako, kad yra tik dvi, o ne 72 skirtingos lytys.

„Kartais būna moteris geresnė vadovė, kartais būna vyras, bet tai yra tokie visi psichologiniai dalykai. Moteris kažkodėl labiau pavydi moterims negu vyrams. Jeigu moteris vadovė, tai prasideda intrigos dažniausiai“, - pažymi V. Čepas.

Jis sako, kad kiekvienoje taisyklėje yra išimčių, tačiau, pavyzdžiui, ir švietimo įstaigose, ten kur vadovauja vyrai, yra daugiau tvarkos, nors pati švietimo sritis, kaip, tarkime, ir medicina, tai yra sritys, kur dominuoja moterys.

Vyriškos specialybės tradiciškai yra jūrinis sektorius, techninės specialybės, tačiau jų poreikis Lietuvoje mažesnis.

Didesnė empatija

Pasak V. Čepo, genetiškai gamtos jau taip yra sutverta, kad vyrai ir moterys yra skirtingi, o vyrai negali gimdyti.

Tai nereiškia, kad moterys negali būti geros vadovės. Tačiau tradiciškai vadovavimui reikia ryžtingumo, gebėjimo suvokti problemą iš karto, nebijoti rizikuoti, nesutrikti kritinėse situacijose. Tai dominuojančios vyriškos savybės.

Moterims daugiau būdinga empatija, nuojauta. Taip pat V. Čepas pastebi, kad moterys yra gabesnės kalboms, bendravimui, ypač nuotoliniu būdu. Todėl jos sėkmingai daro karjerą mokymų, IT srityse.

V. Čepas akcentuoja, kad lyčių lygybės klausimui ir net pajamoms didelės įtakos turi ir valstybės politika. Jis primena, kad, dar jam dirbant Seime, jis buvo vienas iš iniciatorių, kad vaiko priežiūros atostogos būtų prailgintos iki 3 metų, o išmokos buvo skaičiuojamos atsižvelgiant į kelis mėnesius prieš nėštumą buvusį atlyginimą.

„Galvojome, kad darome gerą darbą, bet tuomet pačios moterys, aišku, ir su vyrų pagalba, diskreditavo sistemą. Dirbtinai, fiktyviai įsidarbindavo, kad parodytų didesnius atlyginimus“, - prisimena V. Čepas.