Namų požemiuose - rūsių dalybos be taisyklių

(8)

Oficialūs duomenys rodo, kad daugumoje senos statybos daugiabučių nesuregistruoti ir butams nepriskirti rūsiai, todėl juos gyventojai dalijasi pagal nerašytas taisykles. Dėl to kartais kyla ginčų, o betvarkės sutvarkymas reikalauja nemažai pastangų.

Teisininkai ir nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pripažįsta, kad tokie atvejai gali tapti didele problema, kurios sprendimas priklauso nuo to, ar rūsys įregistruotas kaip nuosavybė, tačiau bėda ta, kad didžiosios dalies senuose daugiabučiuose esančių rūsių dokumentai iki šiol nesutvarkyti.

Namų administratoriai sako, kad tokia netvarka yra sovietmečio palikimas - anuomet buvo vadovaujamasi nerašytomis taisyklėmis.

Betvarkės pasekmės

Registrų centro (RC) duomenimis, tik kas trečiame daugiabutyje, pastatytame iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, rūsių dokumentai yra tvarkingi.

„Iš viso Lietuvoje įregistruota 34,2 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių statybos užbaigimo metai ne vėlesni kaip 1990-ieji. Iš jų tvarkingai suregistruotus ir konkretiems butams priskirtus rūsius turi 11,2 tūkst. daugiabučių“, - „Vakarų ekspresui“ sakė RC atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus.

Vienos didžiausių Baltijos šalyse pastatų priežiūros paslaugų grupės „Civinity“ pastatų administravimo skyriaus vadovas Arūnas Armanavičius patvirtina, kad namuose, kuriuose rūsių dokumentai netvarkingi, kai kurie gyventojai patalpas yra užėmę savavališkai, dar sovietmečiu, kai nebuvo aiškios naudojimo tvarkos.

Kol ginčų dėl rūsių naudojimo nėra - viskas gerai, bet kilus konfliktui jį gali tekti spręsti ir teisme.

„Daugeliu atvejų tai atsitinka dėl istorinių priežasčių - kai sovietmečiu nebūdavo aiškiai nustatyta, kuri rūsio patalpa kam priklauso, o gyventojai juos užsiima vadovaudamiesi neformaliais kriterijais“, - „Vakarų ekspresui“ teigė A. Armanavičius.

Klaipėdos advokatų kontoros „Auctoritas“ statybos ir žemės, nekilnojamojo turto teisės žinovas advokatas Linas Kontrimas „Vakarų ekspresui“ aiškino, kad tokią situaciją galima laikyti teisiškai neįformintu susitarimu, o gyventojai jos pasekmių nejaus tol, kol nekils ginčų.

„Bendro naudojimo patalpos valdomos bendru sutarimu ir susiklostė taip, kad susitarimas teisiškai neįformintas. Jeigu ginčų nėra, tai visi sėkmingai naudosis, bet jeigu kils ginčas, kažkas pareikštų pretenzijas, tai ginčai būtų sprendžiami teisminiu keliu, o pats faktas, kad žmogus buvo užėmęs rūsio patalpas ir jas naudojo kelis dešimtmečius, nereiškia, kad jis turi didesnę teisę naudotis būtent tomis patalpomis“, - kalbėjo L. Kontrimas.

O ginčų, kaip teigia pašnekovai, dėl to pasitaiko.

Pasitaiko konfliktų

Namų administratorių atstovas A. Armanavičius sako, kad ginčai dėl rūsių naudojimo tarp gyventojų kyla neretai, kartais - kai į daugiabutį atsikrausto būstą jame įsigijęs žmogus.

"Situacijos, kai senos statybos daugiabučiuose namuose kyla kaimynų konfliktai dėl rūsio patalpų naudojimo, yra gana dažnos. Tarp ilgą laiką gyvenančių kaimynų jie kyla dėl rūsio patalpų ribų, naudojimosi teisių.

Neretai pasitaiko ir situacijų, kai nauji savininkai, nusipirkę butą su rūsiu, supranta, kad formaliai toks rūsys jiems nepriklauso", - pasakojo A. Armanavičius.

Uostamiestyje veikiančios NT agentūros „Capital West“ biuro vadovė Ivona Berezinskė teigia, kad nesusipratimų dėl rūsių perkant ar parduodant būstą senos statybos daugiabučiuose pasitaiko bene kas dešimtą kartą.

„Maždaug vienas iš dešimties. Aš pati dabar kaip tik šiuo metu turiu pardavimų objektą 12 aukštų name, kurio rūsyje gyventojai yra bet kaip susikabinę spynas, su administruojančia įmone aiškinamės - kaip naudotis?“ - „Vakarų ekspresui“ sakė brokerė.

NT agentūros „Idėjų būstas“ vadovė Rūta Užandytė irgi patvirtino, kad jos darbe su tokiais nesusipratimais tenka susidurti.

„Nuo senų laikų žmonės “privatizavo„ rūsius patys, būna, kad kai kurie turi jų ne po vieną - po tris, o žmogus, kurio rūsys įregistruotas Registrų centre, tačiau niekada rūsiu nesinaudojo ir juo nesidomėjo, gali faktiškai likti be jo - kaimynas užėmė. Anksčiau nebuvo jokių taisyklių, todėl tokia netvarka ir yra“, - patirtimi dalijosi R. Užandytė.

Brokerių teigimu, patekus į tokią situaciją pirmiausia reikėtų kreiptis į namo administratorių.

"Kai savininkas neturi rūsio dokumentų, pirmas žingsnis - kreiptis į bendriją arba administruojančią įmonę. Jeigu yra planai, galima gauti jų dublikatą, ten galima atsekti, kuris rūsys. Dėl to paties taip pat galima kreiptis į Registrų centrą.

Bet jeigu tokių dokumentų nėra, tai dažniausiai situacija išlieka nepakitusi, rūsiu toliau naudojamasi taip, kaip susiklostę", - sakė I. Berezinskė.

R. Užandytė sako, kad administratoriui išaiškinus, kas kam priklauso, ginčas būtų išspręstas.

"Nėra neįmanoma misija, tikrai galima išsiaiškinti.

Reikėtų kreiptis į namo administratorių ar bendriją, ir jeigu rūsys priklauso butui pagal Registrų centro duomenis, tai jie privalo pateikti rūsio planą, pagal kurį ir bus rastas jam priklausantis rūsys.

Jeigu rūsys užimtas kaimyno, jam administratorius turėtų išsiųsti įspėjimą apie patalpų atlaisvinimą ir atiduoti savininkui, o jeigu tai nepadaroma, prasideda teisiniai procesai„, - “Vakarų ekspresui" sakė ji.

Įregistravimo sunkumai

„Civinity“ pastatų administravimo skyriaus vadovas A. Armanavičius sako, kad panašių problemų dėl rūsių naudojimo nekiltų, jeigu būtų jų nuosavybės teisę pagrindžiantys dokumentai - kitaip tariant, jeigu naudojama rūsio patalpa būtų įregistruota kaip atskiras objektas, turintis savo atskirą unikalų numerį.

Jeigu jokių dokumentų nėra, administratorius gali padėti susitarti dėl rūsių naudojimo įteisinimo.

„Situaciją galima spręsti tarp daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų sudarant bendrojo naudojimo sutartį. Tokiais atvejais mes galime organizuoti susirinkimą ar balsavimą raštu, kurio metu priimamas sprendimas dėl rūsio patalpų paskirstymo. 

Tiesa, tokiam sprendimui priimti būtina, kad jam pritartų daugiau kaip pusė visų daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų. Sutarus dėl patalpų paskirstymo, suformuojami atskiri nekilnojamojo turto vienetai“, - aiškina A. Armanavičius.

O jeigu buto savininkas nori įsiregistruoti rūsį kaip savo nuosavybę, lauktų dar sudėtingesnės procedūros, sako advokatas L. Kontrimas.

„Jeigu norima konkrečias patalpas priskirti konkrečiam butui - kitaip sakant, dalį bendrų patalpų paverčiant asmeninėmis, tada reikalingas visų butų savininkų pritarimas. Reikėtų daryti naujus kadastrinius buto matavimus“, - kalbėjo L. Kontrimas.

Paklaustas, ar tai sudėtinga, jis atsakė: „Teisiškai įmanoma, praktiškai - labai sudėtinga.“

Teisininkas teigia žinąs mažiausiai vieną atvejį, kai procedūras sužinojęs buto savininkas tokios minties atsisakė.

„Buto savininkas nelabai norėjo pradėti visas tokias procedūras, juolab kad jeigu bent vieno buto savininko sutikimo neturės, to teisminiu keliu pakeisti nelabai pavyktų“, - kalbėjo L. Kontrimas.

Perkantiems būstą teisininkas pataria įvertinti tokią informaciją ir žinoti, kad jie prisiima tam tikrą riziką dėl rūsio naudojimo.

"Jeigu duomenys apie rūsį įregistruoti, tai buto kadastrinių matavimų byloje šie duomenys yra nurodyti: rūsio plotas, patalpų planas su indeksu. Tokiu atveju problemų nėra.

Bet jeigu prie perkamo buto nėra nurodomas rūsys, nors jis faktiškai naudojamas, tada pirkėjas tos nuosavybės neįgyja, nors naudosis patalpa bendro sutarimo pagrindu. Bet jeigu iškiltų kažkokios problemos, tai tuomet žmogui gali tekti rūsį atlaisvinti.

Pirkėjas prisiima riziką, kad galbūt ateityje gali neturėti galimybės juo naudotis", - teigė L. Kontrimas.

Rūsys - ne prioritetas

NT brokerės sako, kad šiuo metu pirkėjai pernelyg nesureikšmina rūsio būtinybės.

„Žmonės perka butą, ne rūsį, rūsys šiandien - ne prioritetas. O jeigu jis vis dėlto labai reikalingas, bet jo nėra, tokiais atvejais dažniausiai darome kažkokias nuolaidas“, - sakė „Capital West“ biuro vadovė I. Berezinskė

„Idėjų būsto“ vadovė R. Užandytė taip pat sako, kad senos statybos namuose butus perkantys žmonės dažnai nededa vilčių apie rūsių naudojimą, nes žino, kad jie gali būti netvarkingi.

"Senuose ir nerenovuotuose namuose į rūsius dažnai sunku net patekti, jie kartkartėmis apvagiami, kažkas juose apsigyvena - pats rūsys yra labai prastas, tai žmonės juo ir nesinaudoja, tiesiog pamiršta jį, nėra jo būtinybės.

Nemanau, kad rūsys yra visiškai nereikalingas, bet kai žmonės perka butus tokiuose namuose, tai rūsys jiems nėra prioritetas, nes jie supranta, kad rūsys ten nebus geros būklės.

Bet jeigu tie rūsiai būtų tvarkingi, juose būtų pakankamai vietos, tai pasidėti juose dviratį ar kitus daiktus būtų vienas malonumas", - kalbėjo R. Užandytė.

Vis dėlto jos sutinka, kad rūsių nuosavybės problemos būtų išspręstos.

„Bet kuriuo atveju visi turtiniai vienetai turi būti tvarkingai įteisinti: ir žmogui ramu, ir turto vertintojui aišku, ir pirkėjas bus apsaugotas, kad į jo rūsį niekas neužeis. Priešingai bet kas gali daryti bet ką“, - teigė I. Berezinskė.

„Rūsys yra nekilnojamojo turto priedas. Kai namą administravimui perima įmonės, jos privalo tokius dalykus sužiūrėti. Galimai ne visiems butams priklauso rūsiai, o tiems, kuriems priklauso - turi būti įregistruoti Registrų centre ir pažymėti senoje kadastro byloje“, - sakė R. Užandytė.

„Civinity“ atstovas primena, kad įregistravus rūsį kaip nuosavybę, gyventojui tenka ir papildomos atsakomybės, tarp jų - ir mokesčiai.

„Gyventojams svarbu žinoti, kad užregistravus rūsio patalpas Registrų centre, butams, kuriems yra paskirti sandėliukai, padidėja nuosavybės teise turimų patalpų bendras plotas, todėl nuo to momento dalis mokesčių skaičiuojami jau nuo didesnės patalpų dalies“, - sako A. Armanavičius.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder