Nerimas neužvaldo - virsta pasipriešinimu

Sakoma, kad tokiose situacijose, kaip dabartinė, būtina veikti - domėtis ir mokytis, kaip kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti prie atsparumo galimoms grėsmėms, kad, esant reikalui, būtų galima imtis atsakomybės, nesitikint iniciatyvos iš kitur.

Tačiau žmonės nebūtinai reaguoja taip, nors matoma ir akivaizdžių ženklų dėl padidėjusios finansinės paramos kovos už laisvę simboliu tapusiai Ukrainai, taip pat išaugęs noras žinoti, kaip prisidėti prie Lietuvos gynybos nebūtinai ginklu.

© REAKCIJA. Geopolitiniai procesai paskatino žmones rinktis atsparumo hibridinėms grėsmėms ir pilietinio pasipriešinimo mokymus. Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas / „Facebook“ nuotr.

Nerimo šaltinis

Paskutinę žiemos dieną Vašingtone įvykęs Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio ir Amerikos prezidento Donaldo Trumpo bei viceprezidento JD Vance'o susitikimas baigėsi istorijoje dar nematytu kivirču prieš kameras, o planuotas susitarimas, kuris turėjo bent kiek sustiprinti ukrainiečių pozicijas kare su Rusija, nepasirašytas.

Vėliau amerikiečiai nusprendė sustabdyti karinę paramą ukrainiečiams.

Tad nerimaujama ne tik dėl to, kaip toliau seksis Rusijos puolamai Ukrainai, bet ir dėl aštuonis dešimtmečius trunkančio JAV ir Europos bendradarbiavimo perspektyvų, o Lietuvoje jautriai sureaguota ir į tai, kad praėjusį savaitgalį dėl ateities Londone tartis susirinkę sąjungininkai Baltijos šalių prisijungti į tokį pokalbį nepakvietė.

Kaip gyventojai reaguoja į pastarąsias geopolitines permainas, buvo galima atsakyti ir naujienų portale VE.lt paskelbtoje apklausoje.

Remiantis jos rezultatais, daugiausiai dalyvių (45 proc.) atsakė tikintys, kad nieko blogo neįvyks, 20 proc. respondentų rinkosi realių permainų laukimą ir tik tada reaguoti ir gal net emigruoti siekiant išvengti galimos grėsmės, 17 proc. atsakiusiųjų nurodė, jog jie į aktualijas niekaip nereaguoja - jiems tai nesvarbu, 11 proc. dalyvių teigė pradėję ruoštis grėsmėms Lietuvai ir jos gynybai, o 7 proc. pradėjo remti Ukrainą arba padidino ligšiolinę paramą Rusijos užpultai šaliai.

Apklausoje savo atsakymus pateikė apie 600 lankytojų.

Parama Ukrainai šovė aukštyn, susidomėjo mokymais

Ilgiau nei dešimtmetį Ukrainos karius ir savanorius būtiniausiomis atsargomis aprūpinanti ir kovoti su Rusijos agresija padedanti Lietuvos nevyriausybinė organizacija „Blue Yellow“ patvirtino jaučianti, kad dviejų prezidentų ginčas Vašingtone sukėlė atgarsį mūsų šalyje - žmonės aukoja aktyviau.

„Per pastarąją savaitę nuo prezidentų Zelenskio ir Trumpo susitikimo Vašingtone tikrai jaučiame stipriai išaugusį norą remti Ukrainos kovą. Prieš keletą mėnesių sukūrėme įrankį reguliariai paramai - Ukrainos rėmėjai per mūsų svetainę gali “prenumeruoti" pasirinktos sumos nuskaitymą kas mėnesį. 

Ir būtent šis paramos būdas šovė į viršų pastarosiomis dienomis - vos per vieną savaitę nuo prezidentų susitikimo sulaukė daugiau naujų rėmėjų nei per du ankstesnius mėnesius kartu sudėjus.

Akivaizdu, kad tai susiję su geopolitine situacija, kai Ukrainai gresia netekti didžiųjų valstybių paramos, lietuviai renkasi priešingą kelią - stiprinti paramą kovojantiems ukrainiečiams. Mes galime tik perduoti ukrainiečių padėką ir susižavėjimą dėl tokio lietuvių elgesio„, - teigiama organizacijos komentare “Vakarų ekspresui".

Švietimas orientuotas į gyventojų atsparumą, kad suprastų - nebūtinai jiems su šakėmis ar ginklu eiti pasitikti okupanto. Tie darbai nepaverčia piliečio taikiniu.

Lietuvos gyventojus atsparumo ir neginkluotos pilietinės kovos mokantis Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vilkelis „Vakarų ekspresui“ sakė, jog vienareikšmiškai apie įvykių įtaką žmonių elgsenai atsakyti negalima, nors sąsajų įžvelgti galima.

"Gyventojų susidomėjimą mes juntame bangomis - kaip tik koks geopolitinis šurmulys, iš karto seka natūralus gyventojų veiksmas.

Lygiagrečiai jaučiame ir tai, kad pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos mokymai tapo privalomi viešojo sektoriaus darbuotojams, tai per paskutinį mėnesį fiksavome 100 tūkstančių apsilankymų, kursų išklausymų, toks didelis pliūpsnis buvo, jis sutapo su tais geopolitiniais įvykiais.

Geopolitika galima paaiškinti ir dabar padidėjusį skaičių gyventojų, kurie registruojasi į mūsų „Svarbias pamokas“ - kontaktinius mokymus, atsparumo hibridinėms grėsmėms kursus, taip pat pilietinio pasipriešinimo kursus", - pasakojo V. Vilkelis.

Departamentas siekia, kad Lietuvos gyventojai nesutriktų grėsmės atveju ir žinotų, kaip elgtis ištikus bėdai, galėtų padėti aplinkiniams.

"Mes orientuoti į tą didžiąją visuomenės dalį, kurie turi fobijas, kurie nenori būti taikiniais, mes sprendžiame klausimą apie jų įsitraukimą į tą visuotinės gynybos filosofiją per kitokį dalyvavimą, apmokyti juos.

Žmogus turėtų būti pilietiškas, nepaskęsti manipuliacijų jūroje, smalsus - informacijos šiandien yra labai daug, kad gebėtų mokėti atsirinkti tą informaciją, netikėti paskalomis socialiniuose tinkluose: matome, kad jose pasiklysta labai daug žmonių. Norisi, kad žmonės mokėtų įjungti galvą, o ne laukti, kol kažkas kažką pasakys", - pilietiško ir pasiruošusio gyventojo portretą apibūdino V. Vilkelis.

Jo vertinimu, pilietinis pasipriešinimas Lietuvoje tikrai matyti.

Skolina mažai, aukoja dar mažiau

Nuo praėjusių metų spalio Lietuvoje veikia specialus gynybos fondas, į kurį kiekvienas norintis gali aukoti pinigų, o lėšos būtų naudojamos ginkluotės, technikos ir amunicijos įsigijimui, įvairios karinės infrastruktūros vystymui.

Per penkis mėnesius į valstybės gynybai skirtą fondą surinkta 91,1 tūkst. eurų arba maždaug po 3 centus nuo kiekvieno šalies piliečio.

Vyriausybė taip pat platina gynybos obligacijas, kiekvienos iš jų vertė siekia 100 eurų, o už metams paskolintą pinigų sumą yra įsipareigojusi mokėti 2 proc. palūkanas. Taip valstybė siekia iš piliečių pasiskolinti pigiau, nei skolina finansų rinkos.

Iki šiol išleistos šešios obligacijų emisijos, taupymo lakštų įsigyta už beveik 18,3 mln. eurų. Dar viena emisija pradėta platinti šią savaitę, vėliau planuojamos dar dvi.

Tokie rezultatai patvirtina nerašytą taisyklę, kad Seimas - tautos atspindys, mat nacionalinis transliuotojas LRT pirmadienį paskelbė išsiaiškinęs, jog tik 11 parlamentarų iš 141 yra investavę į gynybos obligacijas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Ignas Vėgėlė teigė neinvestavę, nes už obligacijas mokamos per mažos palūkanos, o konservatorius Žygimantas Povilionis sakė, jog neturi atliekamų santaupų tokioms investicijoms.

Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas sakė, kad obligacijų įsigijo ne siekdamas uždirbti.

„Investavau tikrai ne per daug, nes tai tikrai grįsta ne investicine logika, tai yra daugiau tam tikras simbolinis, patriotinis gestas“, - televizijai sakė jis.

Liberalų sąjūdžio atstovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen motyvai yra panašūs: „Kol kas įsigijau jų simboliškai, bet manau, kad tai yra svarbu, tai yra dar vienas solidarumo žingsnis. Gynybos obligacijos tai yra dar vienas dalykas, kurį gali padaryti tam, kad prisidėtum prie šalies gynybos.“

Tarp gynybos obligacijų įsigijusių parlamentarų taip pat yra buvęs Klaipėdos meras socialdemokratas Vytautas Grubliauskas. Jo teigimu, toks veiksmas šiandien yra ne tik simbolinis, bet ir racionalus žingsnis.

„Geriausias pavyzdys - asmeninis pavyzdys, kitas dalykas - aš manau, kad tokiu laiku tai ne tik pilietiškas ir patriotiškas, bet ir racionalus žingsnis, toks derinys turėtų būti vertinamas ir kitų Lietuvos žmonių“, - sakė jis „Vakarų ekspresui“.

Taip pat yra Seimo narių, kurie aukoja gynybos fondui, keli jų pinigus perveda periodiškai.

Penktoji kolona, arba „vata“

Tačiau egzistuoja ir dar viena gyventojų grupė, kuri nei apie Lietuvos, nei juo labiau apie Ukrainos gynybą negalvoja.

Netrukus Valstybės saugumo departamentas (VSD) turėtų pristatyti naujausią pagal žvalgybos surinktus duomenis parengtą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame apžvelgiami įvykiai ir procesai, darantys didžiausią įtaką Lietuvos saugumo situacijai ir jai galinčių kilti grėsmių rizikos.

Juose ir atkreipiamas dėmesys į Rusijai palankius pavienius žmones ar judėjimus, jų pozicijas bei politinius tikslus Lietuvoje.

Pernykščiame vertinime teigiama, kad Rusijai palankių judėjimų ar pavienių asmenų didžioji Lietuvos visuomenės dalis nepalaiko, potencialus jų elektoratas yra nedidelis ir pasyvus.

„Keletas Lietuvoje veikiančių aktyvių prorusiškų visuomenės veikėjų siekia kurti prorusiškas politines jėgas, tačiau tokios iniciatyvos žlunga, nes šiam tikslui pavyksta pritraukti daugiausia keletą šimtų šalininkų. Šie visuomenės veikėjai yra suinteresuoti stiprinti savo įtaką, todėl siekia užmegzti bendradarbiavimo ryšius Rusijoje ir Baltarusijoje“, - skelbiama apie žmones, kurie liaudyje priešiškos ir kenkėjiškos veiklos valstybės viduje dar vadinama penktąja kolona, arba „vata“.

"Kai kurios prorusiškos iniciatyvos sulaukia dėmesio viešojoje erdvėje ir palaikymo socialiniuose tinkluose, tačiau pavienių socialinių tinklų burbulų egzistavimas nerodo reikšmingesnės visuomenės paramos prorusiškoms idėjoms.

Siekdami plėsti savo įtaką Lietuvos socialiniams ir politiniams procesams, prorusiški visuomenininkai nesėkmingai bando pasinaudoti dalies visuomenės reiškiamu nepasitenkinimu", - aiškinami metodai vertinime.

Anot dokumento, tokie judėjimai Lietuvoje ir jų lyderiai pagrindiniu politiniu tikslu įvardija taiką su Rusija ir Lietuvos neutralumą, skleidžia melą apie neva neteisėtą Lietuvos įstojimą į NATO, nori neigiamai paveikti ryžtą remti Ukrainą.