Neringos ir Palangos merai įtūžę – įžeidimu laiko ministerijos sprendimus skirstant pinigus: ar mes nebe kurortai?

(2)

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pinigų dalybos supykdė Neringos ir Palangos savivaldybių merus. Politikai niršta, jog apvalias sumas dėl COVID-19 nukentėjusiam turizmui ministerija skyrė kol kas šioje srityje nelyderiavusiems miestams, o Neringai ir Palangai, kurie yra stiprūs turistų traukos taškai – pinigų neliko, rašo LRT.lt

Organizatorių nuotr.

priejuros.lt/ nuotr.

Neringa prašė beveik 140 tūkst., o gavo 10 tūkst. eurų

Lietuvos miestai neseniai sulaukė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimų dėl turizmui skatinti skirtų lėšų skirstymo. Su juo susipažinę Neringos ir Palangos merai neslepia – teko nemaloniai nustebti.

Neringos savivaldybė ministerijos prašė skirti beveik 140 tūkst. eurų, o gavo tik nedidelę dalį šios sumos – 10 tūkst. eurų.

„Nuo visų 4 mln. eurų liko likutis 10 tūkst. ir juos paskyrė Neringai.

10 tūkst. eurų, manyčiau, yra įžeidimas.

Jeigu bent kiek kalbant apie lygybę ir tai, ką dabar vis bandoma sakyti, kad negalima išskirti vienų ir kitų, tai vieni gauna apie 1 mln., o kiti – 10 tūkst. eurų arba kaip Palangos atveju – apskritą nulį“, – ministerijos sprendimą kritikavo Neringos meras Darius Jasaitis.

Pasak pašnekovo, į daugybę visai Lietuvai skirstomų lėšų kurortai pretenduoti negali, nes neatitinka tam tikrų kriterijų, tad šįkart sužinojus apie galimybę gauti papildomų lėšų – tikėtasi paramos.

Neringos meras aiškino, kad negavus prašytų pinigų kils sunkumų įgyvendinant tam tikrus projektus, jie bus baigti vėliau.

Organizatorių nuotr.

en.wikipedia.org/ nuotr

Palanga svarsto skųsti ministerijos sprendimą

Susiklosčiusią situaciją kritiškai vertina ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Palanga prašė skirti apie 400 tūkst. eurų Šventosios uosto projekto vykdymui, kadangi šis projektas jau yra pradėtas bei įrašytas į Vyriausybės planus.

Tvirtinama, kad šis projektas atitiko visus reikalavimus finansavimui gauti, tačiau dėl tam tikrų biurokratinių vingrybių paraiška buvo atmesta.

„Sužinojome, kad mūsų paraiška nebuvo vertinama. Komisija nevertino todėl, kad mes neatitikome kriterijaus, kad tai yra valstybinis uostas – valstybei nuosavybės teise priklausantis uostas.

Bet iš tiesų dar buvome gavę iš ministerijos užklausą ir pateikėme atsakymą, kad visas naujas turtas, kuris dabar ir yra statomas – automobilių aikštelės, angaras ir t.t. – po statybų bus įregistruotas savivaldybės vardu.

Mums labai keistai atrodo, kad ta paraiška buvo atmesta“, – dėstė Š. Vaitkus.

Pašnekovo teigimu, vertinant kitus projektus, kuriems pinigai buvo skirti, matyti, kad ne vienas objektas yra statomas naujai ant Lietuvos Respublikai priklausančių žemės sklypų.

„Koks skirtumas ant kokios žemės yra statoma? Ar tai valstybinė žemė, ar savivaldybės – tai yra vienas ir tas pats.

Ar nuo to bus mažiau turistų?

Jeigu galvojame apie turistų pritraukimą, kaip šiuo atveju, tai jeigu bus uždėta lentelė, kad valstybės sklypas, tai turistai bėgs? O jeigu bus uždėta, kad savivaldybės, tai turistai važiuos autobusais ir plauks jachtomis? Visiškai nenormalus standartas“, – kritikavo Š. Vaitkus.

Palangos meras teigė, kad tokį ministerijos sprendimą yra svarstoma skųsti. Teisininkai šiuo metu renka informaciją.

Organizatorių nuotr.

www.123rf.com/ nuotr.

Didžiausios paramos sulaukė Druskininkai ir Birštonas

Ekonomikos ir inovacijų ministerija LRT.lt paaiškino, kad ekspertai įvertino visas gautas paraiškas finansavimui gauti ir pinigus paskirstė projektams pagal jų surinktų balų skaičių.

Didžiausia parama skirta Druskininkų kultūros centro didžiosios salės rekonstrukcijai ir Birštono sporto ir sveikatingumo centro statybai.

Jiems atitinkamai skirta 739 tūkst. ir 574 tūkst. eurų.

Organizatorių nuotr.

uk.wikipedia.org/ nuotr

„Balsai projektams buvo skiriami už įtaką skatinant vietinį turizmą, įtaką aplinkos apsaugai ir darniajai plėtrai, įtaką atsparumui COVID-19 pandemijai, savivaldybės prisidėjimą nuosavomis lėšomis“, – pastebi Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

498 tūkst. eurų skirta Šilutės rajono Švėkšnos miestelio sinagogos sutvarkymui ir pritaikymui turizmui, 406 tūkst. eurų – Utenos kultūros inovacijų centro kūrimui, 332 tūkst. eurų – Zarasų krašto muziejaus plėtrai, 316 tūkst. eurų – Rokiškio rajono Salų dvaro sodybos rūmų pritaikymui turizmui, 296 tūkst. eurų – turizmo infrastruktūros gerinimui Molėtų rajone, 289 tūkst. eurų – Akmenės rajono Dabikinės dvarų sodybos rūmų pastato rekonstrukcijai, 217 tūkst. eurų – Kretingos rajono Senajam parkui. Kiti projektai gavo mažesnes sumas.

 

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder