Nori įžiebti Ventės rago švyturį

Pamarys bei pajūris pastaruoju metu išgyvena tikrą švyturių renesansą: pradėti dėti pirmieji žingsniai siekiant įžiebti ir patį seniausią Lietuvoje išlikusį bei senokai nebemirksintį Ventės rago švyturį.

Iniciatyvos ėmęsis inžinerius, VILNIUS TECH (buv. Vilniaus Gedimino technikos universiteto) lektorius Tomas Jačionis „Vakarų ekspresui“ teigė, kad navigacijai tinkamas žibintas yra, tereikia jį pajungti.

„Žinoma, visa tai turi būti suderinta su Lietuvos transporto saugos administracija bei Vidaus vandens kelių direkcija. Tai po truputį ir daroma. Šiuo metu Ventės rago švyturio viršuje liko tik tuščias žibinto montavimo stalas, tačiau yra perduotas jūrinis, Frenelio lęšių žibintas, kurį galima panaudoti, įjungti ir integruoti į sistemą taip, kad jis veiktų darbinio režimu bei netrukdytų laivybai“, - teigė T. Jačionis.

Sena svajonė

Iš visų Lietuvoje esančių švyturių (Šventojoje, Klaipėdoje, Juodkrantėje, Pervalkoje, Nidoje, Uostadvaryje) Ventės rago yra pats seniausias: statytas jis 1860-1862 m., o šviesti pradėjo 1863 m. Vienuolikos metrų aukščio bokštas, sujungtas su švyturininko namu, turi senus metalinius laiptus, išdabintus šlyžiniais ornamentais ir tarnauja, kaip apžvalgos aikštelė.

Nuo 1993 m. šis kompleksas yra įrašytas į Kultūros paveldo departamento (KPD) Kultūros vertybių registrą bei saugomas valstybės. Objektas priklauso nuo 1929 m. žymaus Lietuvos gamtininko, ornitologo Tado Ivanausko iniciatyva įkurtai Ventės rago ornitologinei stočiai.

Anot jos vedėjo Vytauto Jusio, dabar prie švyturio, kieme ant aukšto, metalinio strypo yra įrengta spingsulė.

„O Ventės rage švyturys nustojo veikti gal prieš 15 metų. Nežinau priežasčių, kodėl. Neaišku ir kur dingo senoji švyturio lempa. Pamenu, buvo ir akumuliatorius kambarėlyje. Prieš septynetą metų vienas rusakalbis vyriškis iš Klaipėdos mums atvežė tokį nemažą, apie 20 kg sveriantį sovietinį žibintą. Ant jo parašyta „V“ raidė, kuri reiškia kažkokį mirksėjimo dažnį. Seniai mano svajonė buvo vėl „užkurti“ Ventės rago švyturį, tačiau šiaip to negalima daryti, reikia viską suderinti su atitinkamomis institucijomis“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ornitologas.

Juokais paklaustas, ar švyturio lempa netrukdys, neblaškys migruojančių paukščių, šikšnosparnių, gamtininkas atsakė, jog neturėtų.

„Gal priešingai – net vilios. Pusantro šimto metų švyturys veikė ir netrukdė paukščiams. Žinoma, tas švyturys dabar atliktų nebent simbolinę funkciją, nes laivai turi modernią navigaciją, tačiau labai pagyvintų aplinką. Jo šviesa, kiek pamenu, būdavo matoma palyginti netoli, už 3-3,5 km mariose“, - teigė V. Jusys.

Išties Ventės rago švyturys, kaip ir įrengti Nidoje, Pervalkoje, signalizuoja, jog čia uosto nėra ir nurodo laivams pavojingą vietą, kurią reikėtų lenkti. Tačiau Ventėje įrengtas navigacinis prietaisas būdavo geras orientyras žiemą, ant ledo žūklaujantiems žvejams, kurie sutemus grįždavo į krantą, ir švyturys jiems padėdavo nepasiklysti.

Švyturių sąšauka

Inžinerius T. Jačionis tikino, jog V. Jusiui buvo perduota jūrinė, apie 1965-1980 m. gaminta, sovietinė lempa, kuri puikiai tiktų Ventės rago švyturiui.

„Reikės nuvykti ir apžiūrėti, kokie valdymo mechanizmai yra likę, nes V. Jusys minėjo, kad buvo atskirame kambarėlyje akumuliatorius. Lempa turi būti pajungta pagal visus reikalavimus, kad skleistų jūrlapiuose atpažįstamą signalą. Jau teko kalbėtis su Vidaus vandens kelių direkcija, kuri neprieštaravo iniciatyvai. Dabar reikės suderinti idėjos įgyvendinimą su Lietuvos transporto saugos administarcija“, - tikino pokalbininkas.

Ne autentiškos, kitos lempos sumontavimui Ventės rago švyturyje neprieštaravo ir KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.

„Kodėl gi ne? Būtų gražu ir prasminga“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Be kita ko, T. Jačionio galvoje bręsta ir dar vienas sumanymas, kuris pareikalaus gerokai didesnių pastangų, nei Ventės rago švyturio įžiebimas, tačiau idėja verta dėmesio.

„Pagalvojau, jog galima būtų tam tikromis progomis organizuoti ir savotišką trijų švyturių sąšauką. Tokį šviesų trikampį sukurti, kai vienu metu „susikalbėtų“ Nidos, Pervalkos ir Ventės rago švyturiai. Žinoma, tokius dalykus reikia suderinti technologiškai, o tai nebus lengva“, - tikino inžinerius.

Dar viena idėja: užprogramuoti Ventės rago švyturio lempą taip, kad ji galėtų mirksėti atitinkamomis Morzės abėcėlės raidėmis.

„Įsivaizduojate, Ventės rago švyturys siunčia linkėjimus Nidos švyturiui, sumirksėdamas Morzės abėcėlės raides. Būtų galima iššifruoti ir sakinį. Galima eiti dar tokiau: pavyzdžiui, nusiuntus SMS žinutę Ventės švyturys atkartoja tekstą Morzės abėcėlės mirksniukais. Tokiu būdu jaunuolis iš Nidos galėtų pasveiktinti savo mylimąją ir panašiai. Idėjų yra, reikia tik jų palaikymo, tad kibsiu į darbus“, - teigė T. Jačionis.

Renginys Nidoje

Švyturių tema bus kaip niekada aktuali ir artėjančią Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Ypatingą svarbą įgaus Nidos padangę po šešerių metų pertraukos nušviesiantis Nidos švyturio senojo žibinto besisukantis spindulys. Jis bus įjungtas ne be „Vakarų ekspreso“ publikacijų šai tema įtakos.

Neringos miesto savivaldybė pranešė, kad Vasario 16-ąją nuo 19 val., kai bus įžiebta švyturio lempa, jos spindulio link lydės netradicinės šviesų instaliacijos, kurios puoš istorinius Nidos pastatus.

„Šių metų Vasario 16-osios minėjimo renginiai mūsų mieste turi išskirtinai didelę istorinę, kultūrinę ir visuomeninę svarbą. Pirmiausia tai švyturio blykstės atgaivinimas, kurį sunkiai įsivaizduotume be bendruomenės susitelkimo ir pagalbos. Greta tradicinių minėjimo renginių norisi išskirti ir šventinį neringiškiams svarbių istorinių statinių apšvietimą, kuris papuoš miestelį trispalve žinute mums visiems. Nuoširdžiai kviečiame visus galinčius apsilankyti Neringoje ir kartu pasidžiaugti švente“, – teigė Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.

Tad Valstybės gimtadienį žmonės kviečiami švęsti Nidoje ir nuo 19 val. prisiminti ir pajusti senojo Nidos švyturio žibinto magiją keliaujant šviesos maršrutu nuo svarbaus istorinio objekto – buvusios švyturio administracijos pastato (Taikos g. 10A) – iki Nidos švyturio, kuriame bus įžiebta autentiška krištolinių Frenelio lęšių sistemos skleidžiama šviesa. Maršrutą užbaigs dar vienas šventiškai apšviestas istorinis statinys – Kopų prižiūrėtojo namas (G. D. Kuverto g. 14). 

Šviesų instaliacijas ant istorinių pastatų įrengs šviesų dailininkų Manto Frolenko ir Naurimo

Michailiuk kūrybinė grupė. Šviesų mirksėjimais, kurių seką sudaro atsitiktiniai dariniai, imituojantys Morzės abėcėlę, pastatai siųs signalą žmonėms. Kiekvieną žiūrovą kūrėjai kviečia įsižiūrėti į mirksėjimus ir interpretuoti juos savaip. Šviesos instaliacijos veiks tamsiuoju paros metu, vasario 16-19 dienomis.

„Naudodami šviesas siekiame subtiliai pabrėžti fundamentalias architektūros dalis. Kiekvieno pastato apšvietimo sprendinius pasufleravo savita architektūros ritmika,“ – sakė grafinius vaizdus kuriantis M. Frolenko.

„Kaip kad Kuvertai ragino sustoti pustomos kopos judėjimą, taip ir mes šviesomis žiūrovus kviesime sustoti ir ilgėliau pabūti prie kopų prižiūrėtojo namo, o šviesa, sklindančia iš švyturio administracinio pastato, atkursime gyvybės efektą“, – idėjos ir darbo bendraautorių papildė N. Michailiuk.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder