Patikimas uostas informacijos jūroje

Nuo 1990-ųjų rugsėjo 15-osios leidžiamas „Vakarų ekspresas“ per trečdalį amžiaus pasikeitė ir prisitaikė prie kintančio laikmečio, todėl, be dienraščio, šiandien naujienas praneša į skaitomiausių Lietuvos portalų šešetuką patenkantis www.VE.lt, o „Vakarų ekspreso“ kanale platformoje „Youtube“ skelbiami vaizdo įrašai iš miesto renginių bei autorinės tinklalaidės. Didelį gerbėjų ratą subūrė ir jau šeštus metus „Vakarų ekspreso“ leidžiamas žurnalas „Vakarai“.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena - gera proga prisiminti „Vakarų ekspreso“ istoriją ir įvertinti jo svarbą Klaipėdai, skaitytojams.

Klaipėdos veidrodis

„Vakarų ekspreso“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius Gintaras Tomkus sako, kad po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo Klaipėdoje norėjosi alternatyvos tarybinei, partinių struktūrų cenzūruojamai spaudai, o naujam leidiniui mieste greitai pavyko pelnyti auditorijos simpatijas nepaisant to, kad tuo metu pasiūla ir konkurencija buvo didžiulė, nes nauji laikraščiai pasirodydavo kone kiekvieną savaitę.

„Buvo Atgimimo laikotarpis, nieko negali būti geriau, kaip kurti kažką naujo. Pradžia buvo be galo sėkminga, nors tuo metu laikraščiai dygo kaip grybai, kas savaitę - po vieną ar du naujus.

„Vakarų ekspresas“ buvo jaunatviškas, kultinis jaunimo laikraštis, alternatyva kitam akademiniam, rimtam leidiniui„, - pasakojo G. Tomkus, priminęs, jog „Vakarų ekspresas“ yra tarsi savaitraščio „Mažoji Lietuva“ tęsinys.

Anot jo, „Vakarų ekspresas“ ne tik atspindi Klaipėdos gyvenimą, bet ir prisideda prie jo kūrimo.

„Kas yra laikraštis? Tai yra veidrodis - visada tai sakau. Kaip sekasi miestui, taip sekasi ir laikraščiui.

Galima kurti gyvenimą, galima atpindėti gyvenimą, dėl to ant senosios redakcijos pastato Mažvydo alėjoje iki šiol išlikusios „Vakarų ekspreso“ iškabos raidės yra veidrodinės - jos visada keičiasi, kaip ir gyvenimas, kaip ir įvykiai“, - kalbėjo G. Tomkus.

Įkūrėjo teigimu, miesto gyvenimas kuriamas įvairiais „Vakarų ekspreso“ organizuojamais renginiais arba remiant miestiečių bendruomenės idėjas prisidedant prie jų sklaidos.

„Nuoširdžiausio mediko ar metų klaipėdiečio rinkimai, sporto varžybos, kuriose dalyvavo šimtai moksleivių - tai mūsų projektai. Tada tu jauti, kad kuri gyvenimą, kad prisidedi prie miesto tempo ir nuotaikos“, - sako G. Tomkus.

Redaktorius linki skaitytojams ir visiems miesto gyventojams drąsos ir kuo daugiau sumanymų.

„Mačiau miestą įvairų. Miestas yra namai - kūnas, o dvasia yra žmonės. Palinkėčiau išlaisvinti dvasią, kad miestiečiai būtų labiau iniciatyvūs, nebijotų su savo idėjomis.

Palinkėčiau ne patiems eiti prie jūros, o jūrą įsileisti į miestą. Tebūnie jūra metafora“, - sakė „Vakarų ekspreso“ įkūrėjas.

35-erius „Vakarų ekspreso“ veiklos metus jis vertina gerai.

„Žinoma, visada norėjosi padaryti geriau, daug kas liko nepadaryta, visko buvo. Bet esu daugiau patenkintas nei nepatenkintas“, - sakė G. Tomkus.

Prenumeruoja nuo pirmos dienos

Ko gero, didžiausias įvertinimas, kad „Vakarų ekspresas“ turi daugybę gerbėjų, ištikimai skaitančių dienraštį nuo pat pirmųjų jo dienų. Vienas tokių - klaipėdietis Jonas Laivys - vienas ištikimiausių „Vakarų ekspreso“ prenumeratorių sako jau neįsivaizduojantis, kad namuose nebūtų jo mylimiausio laikraščio.

Man „Vakarų ekspresas“ labai patinka, nes yra lankstus, įdomus, nesausas, neoficialus - arti žmogaus.

„Aš esu jūsų gerbėjas dar ilgiau nei jūs gyvuojate, nes iš pradžių prenumeravau „Mažąją Lietuvą“, o kai iš jos išaugo „Vakarų ekspresas“ - esu ištikimas prenumeratorius nuo pat pirmųjų dienų.

Man „Vakarų ekspresas“ labai patinka, nes yra lankstus, įdomus, nesausas, neoficialus - arti žmogaus. Man patinka, kad „Vakarų ekspreso“ žurnalistai moka parašyti žmonėms suprantama kalba. 

Kai palyginu su kitais laikraščiais, visada pasidžiaugiu, kad „Vakarų eksprese“ viskas atrodo šilčiau, jaukiau ir suprantamiau, gal kartais ir šmaikščiau. Visada būtinai perskaitau „Bulvarą“ ir pasidžiaugiu gebėjimu subtiliai ir šviesiai pasijuokti iš gyvenimiškų dalykų. Taip pat esu krepšinio gerbėjas, tad visada seku ir sporto puslapius", - pasakojo J. Laivys.

Nors klaipėdietis sakė kartais ieškantis informacijos ir internete, bet visgi popierinis laikraštis jam arčiau širdies.

„Per 35-erius metus manęs „Vakarų ekspresas“ niekada nenuvylė“, - pasidžiaugė ištikimas prenumeratorius.

Panašiai kalbėjo ir kita ištikima „Vakarų ekspreso“ prenumeratorė Virginija Urbonavičienė. Pasak jos, pirmieji laikraščio numeriai juodu su vyru patraukė todėl, kad juose buvo teisingai rašoma apie Sąjūdį.

„Vos tik perskaitėme pirmuosius „Vakarų ekspreso“ numerius, tą pačią dieną vyras pasakė, kad nuo šiol prenumeruosime tik šį laikraštį. Taip ir likome ištikimi. 

Deja, vyras prieš septynerius metus iškeliavo Anapilin, bet tradiciją - prenumeruoti „Vakarų ekspresą“ aš tęsiu iki šiol. Kasdien labai laukiu laikraščio ir perskaitau nuo pradžios iki galo. Mano akimis - jūs rašote apie viską teisingai. Ir dar labai svarbu, kad išklausote žmones“, - kalbėjo V. Urbonavičienė.

Uostas informacijos jūroje

35-uosius veiklos metus „Vakarų ekspresas“ pasitinka su šūkiu „Uostas informacijos jūroje“.

„Šiais laikais, kai iš visų pusių mus atakuoja daugybė nepatikrintos ir netikslios informacijos, svarbu turėti patikimą šaltinį. Mūsų skaitytojai žino, kad „Vakarų ekspresas“ - patikimas uostas informacijos jūroje. Ne veltui mūsų portalas VE.lt jau ne vienerius metus gali didžiuotis lyderio regione vardu“, - sako bendrovės vykdomoji direktorė Loreta Latakienė.

Ji džiaugiasi, kad per 35 gyvavimo metus „Vakarų ekspresas“ ne tik nuveikė labai daug gražių dalykų, bet ir užaugino bei išsaugojo stabilų profesionalių žurnalistų branduolį.

„Per tuos 35-erius metus redakcijoje dirbo tikrai nemažas būrys darbuotojų. Ne veltui „Vakarų ekspreso“ redakcija buvo vadinama gerų žurnalistų kalve. Didžiulė vertybė, kad dabartinis „Vakarų ekspreso“ branduolys - ilgamečiai, profesionalūs žurnalistai. Tai didžiausias mūsų turtas“, - akcentuoja L. Latakienė.

Renginių gausa

Šiemet kilo idėja gimtadienį švęsti ne tik tikrąją dieną. Įvairių renginių, skirtų šiai datai paminėti, bus visa puokštė.

Renginių, kurie bus dedikuoti „Vakarų ekspreso“ 35-mečiui, maratoną pradėjome vakar, pasitikdami gegužės 7-ąją švenčiamą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Taip sutapo, kad Klaipėdos universiteto ir „Vakarų ekspreso“ globojamas moksleivių meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos konkursas „Lietuviško žodžio šviesoje“ šiemet taip pat mini gražią sukaktį - 20-metį. Tad vakar vykęs šis prasmingas renginys ir buvo pirmoji kregždė „Vakarų ekspreso“ gimtadieniui dedikuotų renginių kalendoriuje.

Neilgai trukus, gegužės 18-ąją, startuos dar vienas ilgametę tradiciją turintis renginys „Vilties bėgimas“, jame taip pat plazdės „Vakarų ekspreso“ 35-mečio vėliava.

Redakcijos žurnalistai jau treniruoja raumenis ir ruošiasi dalyvauti gegužės pabaigoje Klaipėdos baseine vyksiančiame labdaros renginyje „24 valandų plaukimas 2025“.

Šiltuoju periodu iki pat rugsėjo 15-osios, kai vyks finalinė „Vakarų ekspreso“ gimtadienio šventė, numatytas dar ne vienas sporto, kultūros renginys. Informaciją apie kiekvieną iš jų savo skaitytojams pateiksime artėjant kiekvieno renginio datai.

„Žodžiu - gimtadienį minėsime ilgai ir aktyviai, - pasidžiaugė L. Latakienė. - Tikimės, kad renginių įvairovė ir gausa paskatins švęsti sykiu su mumis kuo platesnį įvairaus amžiaus bendruomenės ratą, tad renginiai bus orientuoti į įvairaus amžiaus grupes ir skirtingus pomėgius“, - minėjo „Vakarų ekspreso“ vykdomoji direktorė ir kvietė visus aktyviai dalyvauti.

Formuoja klaipėdiečių nuostatas

Psichologas, rašytojas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis bei visuomenės veikėjas Vytautas Čepas 1990-aisiais buvo išrinktas pirmosios Klaipėdos miesto tarybos atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje pirmininku. „Vakarų ekspresas“ buvo kasdienis jo palydovas - juk žurnalistai stebėjo ir aprašinėjo kiekvieną politikų veiksmą.

Prisimindamas kartu nueitą kelią V. Čepas sako, kad „organizacija, kuri iš pradžių buvo “Mažoji Lietuva„, paskui peraugo į “Vakarų ekspresą", visą laiką formavo klaipėdiečių nuomonę, nuostatas, rašė, kiek tai įmanoma, teisingai.

Na, gal visą laiką teisingai nerašė, nes niekas nežino, kas yra tiesa ir teisingumas, bet šios organizacijos žurnalistai visada turėjo savo nuomonę, nesilankstė niekada prieš nieką, nepataikavo.

Žinoma, buvo ir kitų leidinių, bet „Vakarų ekspresas“ nuo pat savo pradžios žmonėms artimesnis, mielesnis, nes gimė kartu su Lietuvos nepriklausomybe, su Sąjūdžio dvasia. O kitas miesto laikraštis išaugo iš prieš tai buvusio tarybinio leidinio", - pažymėjo V. Čepas.

Tyčia pasakydavo nesąmonę

Pašnekovas prisimena, kad „Vakarų ekspreso“ populiarumas pakilo su Sąjūdžio banga.

„Jis surinko talentingus, jaunus, vitališkus žurnalistus, kurie norėjo pasirodyt, pasireikšt, būti matomi. Laikraštis taip pat buvo jaunatviškai linksmas. Jame buvo skiriama nemažai vietos visokiems įdomiems dalykams, buvo ir anekdotų, ir pasišaipymų, taip pat ir iš politikų.

Dauguma pirmosios miesto Tarybos deputatų labai palankiai vertino laikraščius, bet būdavo ir konfliktų, dažniausiai dėl asmeninių ambicijų. Nuo sovietinių laikų visi buvo pripratę, kad apie valdžią kalbama arba gerai, arba nieko. O „Vakarų ekspresas“ spausdino visus Tarybos narių nusišnekėjimus, nesąmones, liapsusus.

Tai pradžioj deputatai dėl to pykdavo, o paskui man netgi atrodė, kad tyčia kokią nesąmonę stengdavosi pasakyt, kad tik papultų į tą laikraščio rubriką. Aš ten dažnai būdavau linksniuojamas, nes man reikėjo daug daug kalbėt.

Žinau, kad Taryboje buvo agentai, kurie užsirašinėdavo tas frazes, paskui perduodavo redakcijai, nes žurnalistai taigi visuose posėdžiuose nesėdėdavo", - prisiminimais dalijosi V. Čepas.

Pašnekovas sakė, kad ir dabar kiekvieną rytą perskaito, ką rašo miesto dienraščiai, ir pasidžiaugė, kad „Vakarų ekspresas“ per 35-erius metus išsaugojo svarbiausio miesto laikraščio statusą.

„Jūs išsaugojot pagarbą kalbai, skiriate dėmesio amžinosioms vertybėms: istorijai, kultūrai, visuomeniniams įvykiams, bet taip pat ir miesto aktualijoms, kasdienybei, kuri svarbi kiekvienam žmogui.

Iš „Vakarų ekspreso“ sužinome, kas vyksta Klaipėdoje, kas kur ką stato ar nugriovė, kas kur ką padarė. Tai yra svarbu, tai ir yra jūsų misija.

Ir taip pat svarbu, kad žurnalistai nebijotų rašyti ir kalbėti. Jeigu žurnalistas kažko bijo, tai jis jau ne žurnalistas, o publicistas", - pažymėjo V. Čepas.