Prezidento patarėja: Lietuva palaipsniui turėtų atsisakyti rusų kalbos mokymo (18)

Lietuva palaipsniui turėtų atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos mokymo, sako prezidento patarėja švietimo klausimais Jolanta Urbanovič.

„Aišku, dabartinė situacija, galbūt, nedžiugina, bet negalime tikėtis labai staigaus pokyčio, nes yra ankstesni mokinių pasirinkimai, reikia užtikrinti tęstinumą. Kita vertus, reikia užtikrinti, kad būtų pasirinkimas kitų užsienio kalbų: prancūzų, vokiečių ar kitų, o tam reikia pedagogų“, – antradienį Žinių radijui sakė ji.

Latvijos švietimo ir mokslo ministerija anksčiau yra pranešusi apie planus nuo 2026–2027 mokslo metų mokyklose kaip antrąją užsienio kalbą leisti rinktis tik Europos Sąjungos šalių arba tų šalių, su kuriomis Latvija yra pasirašiusi tarpvyriausybines sutartis švietimo srityje. Į tokį sąrašą nepatektų rusų kalba.

Lietuvos švietimo vadovai yra nurodę, rekomenduojantys mokykloms atsisakyti rusų kaip antrosios užsienio kalbos. 

J. Urbanovič pažymėjo, jog Lietuvoje išlieka didelis skaičius moksleivių, pasirinkusių mokytis rusų kalbą, bet tendencija kinta. 

„Palaipsniui situacija keičiasi ir matome tendencijas, kad šių metų pasirinkimai rodo kitokias tendencijas. Daugiau vokiečių, prancūzų kalbų pasirinkimų. Aišku, čia yra ir ministerijos užduotis balansuoti tą, kad pasirinkimas keistųsi, kad užtikrintume tą balansą“, – teigė patarėja.

Ministerijos duomenimis, šiais mokslo metais rusų kalba, kaip antroji užsienio, mokyklose buvo populiariausia – ją rinkosi 14 971 šeštos klasės mokinys.

Tuo tarpu vokiečių kalbą, kaip antrąją užsienio kalbą, mokytis pasirinko 21,6 proc. (praėjusiais – 15,4 proc.), prancūzų – 8,2 proc. (pernai – 6,8 proc.) šalies šeštų klasių mokinių. Tai yra vokiečių kalbą pasirinko 4 765, prancūzų – 1 814 mokinių.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder