Kodėl Sovietų Sąjungoje masiškai sodino nuodingą Sosnovskio barštį ir kodėl ši idėja žlugo?

Augalas yra gana pavojingas žmogui, nes jo sudėtyje yra medžiagos, kuri, patekusi ant odos, padidina jos jautrumą ultravioletiniams spinduliams.

Sosnovskio barštis gali užaugti nuo 3 iki 5 metrų aukščio. Jo žiedynai yra skėčio formos, sudaryti iš smulkių žiedų. 

Pats augalas nėra naudingas, priešingai – jis griauna natūralią ekosistemą. 

Apie tai rašo OBOZ.UA.

Iš pradžių šis piktžolė augo tik centrinėje ir rytinėje Kaukazo dalyje, Užkaukazėje ir Artimuosiuose Rytuose.

Tačiau žemdirbiai klaidingai nusprendė, kad ji tinka gyvuliams šerti. Tada ją pradėjo sėti centrinėse Rusijos srityse. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai buvo rimta klaida.

Paaiškėjo, kad Sosnovskio barštis netiko gyvuliams šerti. Be to, kad gyvuliai nenoriai ėdė lapus, karvės, pavyzdžiui, pradėjo duoti kartaus pieno ir atsivedė sergančius veršelius.

Po to piktžolės buvo auginamos dar keletą metų iš eilės. Tačiau visą problemos mastą pastebėjo tik 90-aisiais, kai didžioji dalis laukų sunyko, o barštis tuo metu jautėsi gana laisvai ir ėmė sparčiai plisti.

Verta paminėti, kad šis augalas griauna natūralią ekosistemą ir yra gana pavojingas žmogui, nes jo sudėtyje yra medžiagos, kuri, patekusi ant odos, padidina jos jautrumą ultravioletiniams spinduliams. 

Taigi, ilgai būnant saulėje po sąlyčio su juo, galima gauti rimtų saulės nudegimų.

Be to, alergija šiam augalui yra gana paplitęs reiškinys, nes jis išskiria daug eterinių aliejų.

Sosnovskio barštis – bene didžiausią grėsmę keliantis invazinis augalas Lietuvoje

Šalyje pradedami naikinti Sosnovskio barščiai. Nors tam kasmet skiriama lėšų, invaziniu augalu užkrėsti plotai mažėja nežymiai. Šiandien Lietuvoje skaičiuojama apie 10 tūkstančių hektarų Sosnovskio barščiais užkrėstų teritorijų.

Nors su Sosnovskio barščiais kovojama jau antrą dešimtmetį, šių invazinių augalų visiškai išnaikinti nepavyksta. Kiekvieną pavasarį miškininkai net ir prižiūrimuose plotuose vis randa naujai pridygusių invazinių augalų.

 Pavieniai iškasami, kuo giliau nukertant šaknis.

Didesni plotai purškiami specialiais herbicidais. Miškininkai sako, kad didžiausia problema – privačiuose žemės sklypuose augantys Sosnovskio barščiai, kurių savininkai nenaikina.

Iki kelių metrų aukščio užaugantis salierinių šeimos augalas iš Kaukazo regiono į Lietuvą atvežtas maždaug prieš 70 metų ir augintas kaip pašarinis augalas gyvuliams. 

Šiandien Sosnovskio barštis – didžiausią grėsmę keliantis invazinis augalas. Lietuvoje skaičiuojama apie 10 tūkstančių hektarų barštynų. Itin gausios plantacijos prie didmiesčių.

Sosnovskio barščiai | BNS nuotr.

Sosnovskio barštis 2016-aisiais paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi. 

Su šiuo augalu daugiausia tenka kovoti Lenkijai, Vokietijai, Latvijai, Estijai, Ukrainai. 

Lietuvoje aktyviau naikinti Sosnovskio barščius pradėta maždaug prieš dešimtmetį.