Jonas Sąlyga

Ar eilės pas gydytojus - neišsprendžiama problema?

(22)

Talonėlio pas gydytoją išsirikiavusi gyva pacientų eilė sukėlė naują dėmesio bangą senai problemai - pas kai kurių specialybių gydytojus patekti yra gerokai sunkiau. Dėl elektroninės registracijos sistemos netobulumo, menko vyresnio amžiaus pacientų kompiuterinio raštingumo jiems tenka stovėti ir gyvose eilėse arba kantrybę bandyti skambinant telefonu. Klaipėdos universiteto ligoninės l. e. p. generalinis direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga sako, jog dalį problemų gali išspręsti gydymo įstaigos, tačiau tikrai ne visas.

Praėjusią savaitę išvydome prie Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Jūrininkų ligoninės užfiksuotą gyvą žmonių, laukusių registracijos pas gydytojus kardiologus, eilę. Lyg atvėrėte Pandoros skrynią. Paaiškėjo, kad nesate jokia išimtis. Lygiai tokia pati situacija ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose, negana to, žmonės eilėse stovi ir prie privačių gydymosi įstaigų. Kodėl tokia situacija?

Iš tiesų, eilės pas gydytojus specialistus jau ne mėnesį ir ne du yra aktuali problema. Dalį jos suvaldyti pavyksta puikiai, dalį - sunkiau. Jau kurį laiką pastebime, kad sudėtingiausiai pacientams pakliūti pas kardiologus, onkohematologus ir neurologus. Pas kitų specialybių gydytojus, bent jau Jūrininkų ligoninės filiale, pakliūti galima be ilgesnių eilių. Kad ir šiuo metu, kai kalbame, yra daugiau nei 200 laisvų talonų pas nefrologus, pilvo, širdies chirurgus, endokrinologą, urologus, ginekologus, vidaus ligų gydytojus ir kt.

Klaipėdos universiteto ligoninės Jūrininkų ligoninės filialo ambulatoriniame konsultacijų skyriuje teikiamos planinės ambulatorinės konsultacijos viso Vakarų Lietuvos regiono gyventojams. Konsultuoja 20 profilių specialistai.

Per mėnesį vidutiniškai suteikiama per 5 tūkst. konsultacijų, iš jų - per 700 kardiologinių.

Būtent kardiologo konsultacijos ir kelia daugiausiai klausimų, girdisi spekuliacijų, kad gydytojai dirba neva nepakankamai ir eilės sudaromos dirbtinai.

Kalbant apie kardiologines konsultacijas, pacientams skubi, neatidėliotina kardiologijos konsultacinė pagalba teikiama kasdien, 24 val. per parą Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje. Planinės kardiologinės konsultacijos - kasdien nuo 8.30 iki 15.30 val., o kai kada ir ilgiau. Keturiuose kardiologijos kabinetuose be pertraukos konsultuoja gydytojai kardiologai. Vienam pacientui vidutiniškai skiriama 40 minučių. Pagrindinę konsultacijų dalį suteikia gydytojai, dirbantys ligoninės stacionaro skyriuose, kurie už papildomą atlygį pagal grafiką po 2-3 valandas konsultuoja pacientus ir ambulatorijoje.

Ligoninėje dirba 28 kardiologai, iš kurių 4 kaip elektrofiziologai konsultuoja dėl elektrostimuliatorių ir juos implantuoja bei intervenciniu būdu gydo širdies ritmo sutrikimus. Dar 4 kardiologai konsultuoja ir dirba Širdies nepakankamumo kabinete. Kiti 20 kardiologų dirba 90 lovų stacionare - I, II kardiologijos, Širdies aritmijų, Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriuose, dienos stacionare. Šie medikai intervenciniu būdu tiria ir plečia užsikimšusias kraujagysles, implantuoja vožtuvus, atlieka echoskopijas bei kitus tyrimus, analizuoja skyriuose gydomų pacientų sveikatos būklę, skiria gydymą, pildo dokumentus. Greta visų darbų atranda laiko pacientų konsultavimui Ambulatorinių konsultacijų skyriuje.

Ar nėra nuolat šiame skyriuje dirbančių kardiologų?

Ambulatorinių konsultacijų skyriuje šiuo metu turime vieną nuolatinį gydytoją kardiologą ir aktyviai ieškome daugiau. Pavasarį, vasarą mokslus baigs rezidentai. Neabejojame, kad sulauksime jaunų specialistų, nes esame patrauklūs tiek darbo sąlygomis, tiek užmokesčiu.

Kasmet priimame po 2-4 jaunus kardiologus ir tuo labai džiaugiamės.

Ar Jūrininkų ligoninė vienintelė Klaipėdoje teikia kardiologijos pagalbą?

Tikrai ne. Kardiologijos pagalba turėtų būti užtikrinama ir kitose ligoninėse. Tačiau aiškėja, kad vienoje ligoninėje likęs vienas kardiologas, kitoje - du.

Specialistų trūkumas mūsų įstaigoje išryškėjo tik dabar, kai trys kardiologės, sulaukusios pensinio amžiaus, išėjo ilsėtis ar pasirinko darbą privačioje įstaigoje, kur už konsultaciją gerokai didesni įkainiai. Su ta pačia problema susiduria ir kitos įstaigos. Vyksta kai kurių specialybių gydytojų „medžioklė“, perviliojimas. O tai reiškia, kad vienur išsprendus specialistų trūkumą, problema atsiras kitur.

Kaip šiuo metu problemą sprendžiate jūs?

Mes taip pat „medžiojame“. Kad specialistams būtų patrauklu pas mus dirbti, siūlome gerą atlyginimą ir geras darbo sąlygas. Nutarėme didinti konsultacijų įkainius, kad ligoninės stacionarų gydytojai būtų labiau motyvuoti savo laisvo laiko sąskaita konsultuoti daugiau pacientų ligoninėje.

Tačiau reikia atrasti balansą tarp paciento ir mediko gerovės. Medikas taip pat žmogus, turintis galimybių ribas. Medikai taip pat serga, atostogauja, turi „mamadienius“, vyksta kelti kvalifikacijos.

Todėl aklai, aritmetiškai dalinti konsultacijų skaičiaus iš dirbančių medikų skaičiaus negalima.

Ar tik specialistų trūkumas lemia, kad žmonės nuo ankstyvo ryto, dar įstaigai neatvėrus durų, stoja į gyvą eilę talonėliui gauti?

Sausio 31 dieną pamatęs didžiulę minią žmonių prie dar neatrakintų ambulatorijos durų sukviečiau atsakingus darbuotojus išsiaiškinti aplinkybes, kodėl, kad ir kaip tobulintume savo darbą, gyvos eilės niekaip neišnyksta.

Nutarėme keisti galiojusią registracijos tvarką ir nuo vasario 1 d. pas visus gydytojus registruoti ne kartą per mėnesį, o kiekvieną dieną. Registruosime tik siuntimą jau turinčius pacientus, įrengėme dvi papildomas telefono linijas, kad pacientai lengviau galėtų prisiskambinti į registratūrą. Puikiai suprantame, kad, pradėjus laiku neribojamą registraciją pas specialistus, lyg ir užsiprogramuojame naują problemą - eilė gali susidaryti jau nebe kelių šimtų, o kelių tūkstančių. Vien sausio 31 d. pas gydytojus kardiologus buvo išdalinti 360 talonų, o į laukimo eilę užregistruota 930 pacientų.

Atrodo, padarėme viską, kas priklauso nuo mūsų suvaldant krizę, bet tai tik kosmetinis ir laikinas krizės suvaldymas.

Geriau neapgaudinėkime savęs ir pacientų. Dar nuo senų laikų įsišaknijusios sistemos problemos kelia didelį nerimą - vis nagrinėjame pasekmes, bet nenagrinėjame priežasčių. Sistemos spragų atsirado gana nemažai, tačiau dėl to neturi kentėti pacientai.

Pamenu, kaip visi džiaugiamės, kai prieš kelis dešimtmečius buvo įsteigta šeimos gydytojo institucija. O kuo ji tapo šiandien? Dispečeriu, konsultuojančiu telefonu ir pas kurį taip pat negali laiku patekti pacientas. Ligoninės gydytojai specialistai apskaičiavo, kad apie 45 proc. šeimos gydytojo nukreiptų pacientų kardiologo konsultacijai siųsti ne laiku ir neatlikus būtinų tyrimų, nepradėjus gydymo. Pamąstykime, kokios tai lėšos ir koks eilių valdymas?

Sistemoje įsigalėjo mobingo prieš gydytojus modelis, tačiau tai palikta likimo valiai. Kaip gali būti laiku pakonsultuotas širdies liga sergantis pacientas, jei ambulatoriniuose skyriuose ir regionų ligoninėse trūksta gydytojų kardiologų? Kodėl nustatytas toks mažas apmokėjimas už konsultacijas, jei privačiame sveikatos sektoriuje mokama tris kartus daugiau? Suprantu, kad Privalomojo sveikatos draudimo fonde trūksta lėšų, kodėl taip vangiai gyventojai draudžiasi papildomu arba savanorišku sveikatos draudimu, ar nereikėtų skatinimo šio mechanizmo? E. sveikatos portalas ir medikams, ir pacientams tapo keiksmažodžiu. Jis nuolatos stringa, genda, visi dėl to sugaišta begales laiko.

Sistemoje perkeliant pacientą iš laukimo eilės, neleidžiama pasirinkti pageidaujamo konkretaus gydytojo, o tai kelia daug pacientų nepasitenkinimo. Sukurta e. sveikata sistema neleidžia pačiam pacientui nuotoliniu būdu registruotis į laukimo eilę, todėl jis turi vargti skambindamas arba atvykdamas į Ambulatorinių konsultacijų skyriaus registratūrą.

Ir tai dar ne viskas. Klausimų daugiau nei atsakymų, bet darome viską, ką galime.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder