Atėjus pavasariui dietologė įspėja: „Geros savijautos nereikėtų tapatinti su dietomis“

Šiltėjant ir ilgėjant dienoms, dažnas praleidžia daugiau laiko gamtoje, užsiima aktyvia fizine veikla, o po žiemos priaugtus kilogramus skuba atsikratyti net tik sporto, bet ir įvairių dietų pagalba.

Tačiau „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad sveikam žmogui dietos nereikalingos, o bet koks organizmo alinimas gali turėti rimtų pasekmių tiek gerai savijautai, tiek sveikatai.

Pavasarį ekspertė rekomenduoja į kasdienį meniu įtraukti daugiau šviežių vaisių ir daržovių, bet pabrėžia, kad teisingais mitybos įpročiais svarbu rūpintis ir juos formuoti visais metų laikais.

Sveiki žmonės neturėtų vaikytis dietų

Pavasarį daugelis bando valgyti ir gyventi sveikiau, tad neretai griebiasi įvairių dietų: protarpinio badavimo ar organizmo detoksikavimo programų.

Tačiau sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės teigimu, dietos rekomenduojamos tik sergantiems tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, gydantis nutukimą ar kontroliuojant lipidų koncentraciją kraujyje, todėl sveiki žmonės dietų madų vaikytis neturėtų.

„Geros savijautos nereikėtų tapatinti su dietomis. Iš savo gydytojos dietologės praktikos galiu teigti, kad labai retai tenka sutikti žmonių, kurie gerai jaustųsi pasirinkę vieną ar kitą internete rekomenduojamą svorį mažinančią dietą.

Pirmiausia, užsitęsęs kalorijų trūkumas lėtina medžiagų apykaitą, o nuolatinis dietų laikymasis ne tik alina fizinį kūną, bet ir keičia žmogaus psichologiją – provokuoja kaltės jausmą, slopina valgymo malonumą, be to, skatina sergamumą valgymo sutrikimais.

Dietų laikymasis taip pat keičia žmogaus metabolizmo procesus, tad dažniausiai tie, kurie nuolatos laikosi dietų, iš tikrųjų, bėgant laikui, tik augina savo svorį, nes nustojus laikytis alinančio raciono, jis grįžta į pradinį tašką ar net padvigubėja“, – pastebi gydytoja dietologė.

Gydytoja taip pat įspėja, kad nepamatuotos dietos sukelia ilgalaikę sisteminę žalą žmogaus sveikatai.

„Prastėja kraujo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo ir kitų organizmo sistemų būklė, mažėja būtinas mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekis organizme.

Drastiškai krentant svoriui atsiranda ir nepageidaujamų išorės pokyčių: pradeda slinkti plaukai, sausėti oda, skilinėti nagai, kyla dantų bei burnos gleivinės jautrumas, – apie dietų poveikį pasakoja E. Gavelienė.

–Susidūrus su griežtais apribojimais, kai iš meniu pašalinami visi mėgstami ir dažnai vartojami maisto produktai, prasideda ir psichologinė, neurologinė bei hormoninė organizmo reakcija – priešinimasis svorio metimui.“

Tendencijos, keliančios specialistų nerimą

Dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, jog neretai įvairios dietos ir neva sveikatai palankios tendencijos nusižiūrimos būtent nuo sergančių žmonių mitybos. Vis dėlto, tai, kas vieniems rekomenduojama dėl sveikatos sutrikimų,  kitiems gali sukelti tik papildomos žalos.

„Beveik visos dabartinės dietos ir populiarūs maitinimosi režimai, iš tikrųjų yra nusižiūrėti iš tam tikrų ligų gydymo bei taikomų metodikų. Natūralu, kad žmogus, sergantis viena ar kita liga, su specialistų priežiūra pakeitęs dalį savo maitinimosi įpročių jausis geriau ir bus sveikesnis.

Tačiau man, kaip specialistei, nerimą kelia tai, kai tokie gydymo būdai visuomenėje sulaukia perdėto atgarsio ir atsiduria sveikų žmonių kasdienybėje, pavyzdžiui, keto dieta.

Ši dieta gali būti taikoma epilepsijos, kai kurių vėžio atvejų gydyme, prižiūrint pacientą, tačiau šios dietos populiarumas paskutinį dešimtmetį rado atgarsį ir sveikatos nusiskundimų neturinčių žmonių mityboje.

Nors nuomonės dėl keto dietos yra dvejopos, tačiau daugėja mokslinių tyrimų, kurie rodo, jog ilgesnis negu šešių mėnesių šios dienos laikymasis, be specialistų priežiūros, veda prie ženklių sveikatos sutrikimų.

Pirmiausia, širdies ir kraujagyslių sistemos, po to ir kitų organų veiklos sutrikimo“, – pažymi „Rimi“ sveikatai palankios mitybos ekspertė.

Dėmesio atkreipimas į valgymo režimą ir jo planavimą yra labai svarbus, tačiau tikėti, jog maistas padės išvalyti organizmą taip pat nevertėtų.

„Skeptiškai žiūriu į įvairias detoksikacijos programas ar posakį, kad maistas padeda išvalyti organizmą. Dirbtinai to daryti tikrai nereikia, o bet koks nenatūralus įsikišimas į organizmo veiklą gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai.

Vėlgi, skaidulomis turtingo maisto įtraukimas (daržovės, vaisiai, viso grūdo kruopos) ir saikus kalorijų kiekio sumažinimas skatins perteklinio svorio mažėjimą, o tai ir yra pats geriausias organizmo valymas nuo riebalinio audinio sankaupų.

Daliai žmonių sumažinti suvalgomo maisto kiekį ir kalorijų normą tokiu atveju gali padėti protarpinis badavimas, tačiau tai tinka ne kiekvienam“, – įspėja gydytoja dietologė.

Primena „auksines“ maitinimosi taisykles

Pasak dr. Editos Gavelienės, sveikatai palankios mitybos principų reikėtų laikytis nepaisant sezoniškumo – tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku.

Sveikatai palankią mitybą turi sudaryti skirtingais vitaminais ir mineralais turtingi produktai, o renkantis lėkštės turinį labai svarbu nepamiršti produktų įvairovės bei spalvų gausos.

„Turime atkreipti dėmesį į lėkštės turinį, jo visavertiškumą ir stengtis užtikrinti įvairų, maistingą, pakankamą savo kasdienį racioną. Kiekvieną dieną turėtume rinktis tai, ką valgyti yra naudingiausia, įskaitant ne mažiau kaip 400 gramų daržovių ir vaisių, pakankamai viso grūdo kruopų, žuvies, liesos mėsos ir kiaušinių, ankštinių daržovių bei pieno produktų. Jeigu formuoti sveikatai palankius mitybos įpročius lengviausia „dietų“ pavidalu, tuomet rekomenduočiau tris dietų grupes, kurių laikytis, tik su teigiamomis pasekmėmis sveikatai, būtų galima ilgą laiką. Tai – vadinamosios Viduržemio jūros regiono, Azijos (dar vadinamos Okinavos dieta) ir Šiaurės šalių dietos“, – pasakoja gydytoja dietologė.

„Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė tikina, kad laikantis sveikatai palankios mitybos principų svarbu atkreipti dėmesį ir į tinkamą režimą:

„Pagrindinius dienos valgymus turėtų sudaryti pusryčiai, pietūs ir vakarienė. 1–2 kartus dienoje, tarp pagrindinių dienos valgymų, galima įterpti ir mažesnius valgymus: priešpiečius ar pavakarius.

Taip pat svarbu nepamiršti gerti reikiamą kiekį vandens ir kasdien, bent po 30 minučių skirti mankštai ar kitai fizinei veiklai.“

Siūlo atkreipti dėmesį į „Rinkis sveikiau“ ženklą

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos ir operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, jog pastaraisiais metais pirkėjai nori maitintis sveikiau ir jų pirkinių krepšeliuose atsiduria daugiau kokybiškų bei sveikatai palankių produktų.

Tam, kad prekių lentynose identifikuoti juos būtų paprasčiau, sveikatai palankesni produktai žymimi specialiu „Rinkis sveikiau“ ženklu.

„Vienas iš strateginių mūsų įmonės tikslų – gerinti pirkėjų mitybos įpročius ir nukreipti juos tinkama kryptimi. Įvairiais būdais skatiname sveikatai palankesnio asortimento atsiradimą ir produktų lentynose juos žymime aiškiai matomu „Rinkis veikiau“ ženklu.

Šiuo metu savo asortimente turime per 1,5 tūkst. šiuo simboliu pažymėtų produktų ir visi jie atitinka tiek kokybinius, tiek palankumo sveikatai kriterijus: yra su daugiau skaidulų, pilno grūdo, su mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, be GMO ar sintetinių maisto priedų.

Sveikesni produktai atrenkami remiantis Baltijos ir Šiaurės šalių mitybos rekomendacijomis bei Pasaulio sveikatos organizacijos sveikos mitybos rekomendacijomis.

Ir toliau mažiname druskos, riebalų bei pridėtinių cukrų kiekį „Rimi“ privačios etiketės gaminiuose“, – pasakoja komercijos ir operacijų vadovė O. Suchočeva.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder