Gerontologai paaiškino, ką galima padaryti, kad sulėtinti senėjimą

Senėjimas – tai natūralus biologinis procesas, kuriam yra linkę visi gyvi organizmai. Tačiau senėjimo greitis ir pobūdis kiekvienam žmogui yra individualus. 

Kodėl vieni žmonės išlieka žvali ir aktyvūs iki gilios senatvės, o kiti per anksti praranda sveikatą? 

Šiuolaikinė mokslas jau turi atsakymus į daugelį šių klausimų.

Nors genetika tikrai daro įtaką senėjimo tempams, jos įtaka sudaro tik 10–20 %. Pagrindinį vaidmenį vaidina gyvenimo būdas.

Kas daro įtaką ilgaamžiškumui?

Mokslininkai išskyrė pagrindinius veiksnius, darančius įtaką mūsų organizmui ir jo ilgaamžiškumui:

Medikai patvirtino: gyvenimą galima pratęsti, rūpinantis kitais. 

Kuo užsiimti pensininkui?

- mityba,

- fizinis aktyvumas,

- miego kokybė,

- streso lygis,

- socialinė įtrauktis.

Tyrimai rodo, kad tokios nesudėtingos priemonės kaip žalingų įpročių atsisakymas, svorio ir kraujospūdžio normalizavimas gali pratęsti aktyvų gyvenimą 14 metų ir daugiau.

Kada prasideda amžiaus pokyčiai?

Amžiaus pokyčiai prasideda daug anksčiau, nei įprasta manyti – dar prieš gimimą. 

Pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis ar gestacinis diabetas nėščiai moteriai padidina vaiko priešlaikinio senėjimo riziką.

Todėl profilaktika turėtų prasidėti nuo nėštumo planavimo. Tačiau ir vyresniame amžiuje dar nevėlu pradėti rūpintis savimi: įpročių keitimas ir gydytojų rekomendacijų laikymasis duoda juntamą efektą.

Kam pasisekė: vyrams ar moterims?

Vyrai ir moterys sensta skirtingai. Moterys gyvena ilgiau, bet po menopauzės sensta greičiau dėl staigaus hormonų lygio sumažėjimo, kuris padidina osteoporozės ir demencijos riziką. 

Vyrams hormoniniai pokyčiai vyksta palaipsniui, bet jų gyvenimo trukmė vidutiniškai yra trumpesnė.

Senatvė – natūralus reiškinys ar liga?

Tarptautinė ligų klasifikacija senatvę jau pripažįsta ne tik natūraliu procesu, bet ir būkle, kurią galima koreguoti mediciniškai. 

Taigi, sąvoka „senatvinė astenija“ apima raumenų masės sumažėjimą, kognityvinių funkcijų pablogėjimą iki savarankiškumo praradimo. 

„Tačiau tai nėra nuosprendis – laiku įsikišus galima sulėtinti ir net iš dalies atgręžti amžiaus pokyčius.

Kiekvienas žmogus sensta pagal individualų scenarijų: vienam anksčiau pradeda skaudėti raumenys, kitam – širdies ir kraujagyslių sistema arba smegenys. 

Būtent todėl geriatrija – senyvo amžiaus žmonių sveikatos mokslas – akcentuoja individualų požiūrį. Kompetentingas geriatras atsižvelgia į visas paciento ypatybes ir sumažina prieštaringų vaistų skyrimo riziką.“

Netgi nepagydomos su amžiumi susijusios ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, artritas, širdies nepakankamumas ar demencija, gali būti sėkmingai kontroliuojamos. 

Pavyzdys – Alzheimero liga: šiandien ji lieka nepagydoma, bet žinoma, kaip sulėtinti jos vystymąsi – fizinė ir kognityvinė veikla, kraujospūdžio ir cukraus kontrolė, pilnavertis miegas.

Parengta pagal užsienio spaudą