Gydytojas gastroenterologas: ką reikia žinoti apie dirgliosios žarnos sindromą

DŽS – tai lėtinė būklė, pasireiškianti pilvo skausmais, pūtimu, raižymu, tuštinimosi pokyčiais, neigiamai veikiančiais žmogaus gyvenimo kokybę ir darbingumą. Medicinos centrų „Northway“ Klaipėdoje ir Kretingoje gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys sako, kad nors DŽS yra neišgydomas, jo simptomai gali būti sėkmingai kontroliuojami, taip pagerinant juo sergančiojo žmogaus gyvenimo kokybę. Specialistas pasakoja, kaip atpažinti šios ligos simptomus ir kodėl svarbu kreiptis dėl gydymo.

Pasak A. Kederio, šios ligos priežastys nėra iki galo išaiškintos, tačiau manoma, kad ji gali išsivystyti dėl smegenų-virškinamojo trakto tarpusavio sąveikos pokyčių, padidėjusio jautrumo slenksčio. Visgi, pasak gydytojo gastroenterologo, pagrindinis dirgliosios žarnos sindromą sukeliantis veiksnys – stresas, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, miego sutrikimai ir su tuo susijęs nuovargis. Ligos priežastimi gali būti ir depresija, generalizuotas nerimo sutrikimas ar kiti šizoafektiniai sutrikimai. Kartais šiam sindromui būdingi simptomai gali būti jaučiami po pilvo, ypatingai žarnyno, operacijų.

Gastroenterologas Andrius Kederys

„Pastaruoju metu vis labiau gilinamasi į žarnyno mikrobiotos struktūrą ir funkcijas. Mokslinių tyrimų duomenimis mikrofloros pusiausvyros sutrikimai taip pat gali provokuoti ir lemti DŽS išsivystymą“, – teigia A. Kederys.

Sergant DŽS, skausmas ir pilvo pūtimas įprastai suintensyvėja po valgio ir tęsiasi kelias valandas. Įtariant šią būklę, svarbu kreiptis į šeimos gydytoją. Atlikus pirminius tyrimus, įprastai trims mėnesiams skiriamas pradinis gydymas gerosiomis bakterijomis, probiotikais, antispazminiais vaistais. Jeigu būklė negerėja, simptomai išlieka, pradeda kristi svoris, būtina kreiptis į gydytoją gastroenterologą.

A. Kederys sako, kad dirgliosios žarnos sindromas diagnozuojamas virškinamojo trakto problemoms tęsiantis ilgiau nei 6 mėnesius, atlikus tyrimus bei paneigus kitas skrandžio bei žarnyno ligas, pasireiškiančias panašiais simptomais.

Ligos diagnozė nustatoma remiantis Romos III ir IV kriterijais, kai keičiasi išmatų konsistencija (viduriavimas arba vidurių užkietėjimas), dažnis, bei atsiranda kiti nusiskundimai – skausmas, pilvo pūtimas, varginantis bent 1 kartą per savaitę bent 3 mėnesius. Diagnozė gali būti patvirtinta, kai išmatų konsistencija yra pakitusi 3 mėnesius ir simptomai vargina pusę metų.

Prieš patvirtinant DŽS, įvertinama, ar nėra šių pavojaus simptomų: pacientas vyresnis nei 50 metų amžiaus, jis arba jo giminaičiai sirgo storosios žarnos vėžiu, kraujavimas iš virškinamojo trakto, geležies stokos mažakraujystė kraujo tyrimuose, teigiamas slapto kraujo testas išmatose, čiuopiami pakitimai pilve. Esant pavojaus simptomams, būtinas virškinamojo trakto ištyrimas. Paneigus organines priežastis, nustatoma DŽS diagnozė. Gan dažnai kartu su DŽS gali pasireikšti gretutiniai susirgimai, tokie kaip lėtinis nuovargio sindromas, lėtinis nugaros, dubens ar galvos skausmas ir kiti.

Dirgliosios žarnos sindromo simptomų kontrolei gali būti taikomas tiek medikamentinis, tiek ir nemedikamentinis gydymas. Įprastai skiriamas gydymas simptomus mažinančiais probiotikais, antispazminiais vaistais. Taip pat gali būti skiriami vaistai, veikiantys centrinę nervų sistemą – antidepresantai arba žarnyno reakciją į patiriamą stresą moduliuojantys vaistai. Rekomenduojama didelį dėmesį skirti savo mitybai, laikytis mažai angliavandenių turinčios dietos (FODMAP). Labai svarbus ir teisingas laiko planavimas, kokybiškas poilsis, miegas, reguliarus fizinis aktyvumas. Jeigu nustatoma, kad pagrindinė sindromą sukėlusi priežastis – depresija ar kiti psichikos sutrikimai, būtinas tinkamas jų gydymas: psichologo ar gydytojo psichiatro konsultacijos, individualūs arba grupiniai kognityvinės elgesio, relaksacinės terapijos, hipnoterapijos ir kiti užsiėmimai.

Specialistas įspėja, kad jaučiant dirgliosios žarnos sindromo simptomus ir nesikreipiant į specialistą, gali išsivystyti organinė liga, kuriai progresuojant gręsia komplikacijos bei skaudžios pasekmės bendrai organizmo sveikatai.

Baigdamas pokalbį gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys dar kartą atkreipia dėmesį, jog dažniausia DŽS priežastis yra stresas, todėl siekiant išvengti šios ligos rekomenduojama mokytis kontroliuoti savo emocijas, vengti stresinių situacijų arba stiprios reakcijos į stresą, jeigu įmanoma, koreguoti stresą nulemiančius veiksnius – pavyzdžiui, darbą. Taip pat svarbu skirti laiko kokybiškam poilsiui, reguliariai atostogauti ir sveikai maitintis, vengiant angliavandenių pertekliaus.