Tačiau dabar žinomas širdies ir kraujagyslių fiziologas teigia, kad reguliarus užsiėmimas viena konkrečia veikla gali padėti jums gyventi ilgiau nei staigus mitybos keitimas.
Dr. Siddhartha Angadi yra Virdžinijos universiteto Kineziologijos katedros profesorius.
Neseniai Angadi ir jo kolega, Arizonos valstijos universiteto fiziologijos profesorius daktaras Glennas Gesseris (Glenn Gaesser), apžvelgė 200 ankstesnių tyrimų ir, atlikę analizę, padarė išvadą, kad "požiūris į nutukimo gydymą ir prevenciją, orientuotas į kūno svorį, iš esmės yra neveiksmingas".
Remdamiesi atlikta analize, abu gydytojai teigė, kad fizinis aktyvumas yra veiksmingesni už tikslingą svorio mažinimą, nes padeda gerokai sumažinti mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar bet kokios kitos priežasties riziką.
Pratimai, o ne dietos pakeitimas gali padėti gyventi ilgiau, rodo naujas tyrimas.
Kai buvo paskelbtas jų tyrimas, Gaesser pažymėjo: "Kai žmogus tampa fiziškai aktyvesnis, jo kūno svoris gali sumažėti, bet dažnai nesikeičia, o kartais gali net padidėti. Tai gali nuvilti, jei siekiama numesti svorio.
Jei dėmesį sutelksite į fizinį aktyvumą, kaip į būdą būti sveikam, tai gali panaikinti šį nusivylimą."
Tuo tarpu Angadi neseniai Virdžinijos visuomeninei radijo stočiai WVTF pasidalijo mintimi, kad fizinio aktyvumo galia, padedanti apsisaugoti nuo ligų, yra tai, dėl ko mankšta yra prasmingesnė nei dieta, padedanti gyventi ilgiau.
Angadi komentavo, kad jų atlikto tyrimo metu buvo gauti duomenys apie jautrumą insulinui, cholesterolio kiekį, kraujospūdį, arterijų funkciją ir deguonies suvartojimą organizme: "Kai mankštinatės ir gerinate savo širdies ir kraujagyslių sistemos būklę arba tiesiog didinate savo fizinį aktyvumą, pastebimas žymus sveikatos būklės pagerėjimas, ligos būklės pagerėjimas ir mirtingumo rizikos sumažėjimas."
Šios įžvalgos gali jus padrąsinti išgirdus, kad būtent kūno mankšta, o ne tik skaičius ant svarstyklių, gali geriausiai padėti jums gyventi laimingiau ir sveikiau... ilgiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą