Itin svarbių vaistų tenka laukti kelis mėnesius

(2)

Pagal Lietuvoje ir Europos Sąjungoje galiojantį apibrėžimą, reta liga - tai liga, kuria serga ne daugiau kaip 5 iš 10 000 asmenų, o labai reta liga - ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 LR gyventojų per metus. Dėl ligų retumo jas ypač sunku atpažinti, o sergantieji tokiomis ligomis susiduria su didžiule biurokratija, todėl vaistų tenka laukti ne vieną mėnesį.

Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi klaipėdietė Ligita, kuri pasakojo, jog atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kai gydytojai jai diagnozavo labai retą ligą - ja klaipėdietė serga kone vienintelė Lietuvoje.

„Gydytojui diagnozavus ligą, buvo paskirti vaistai, tačiau jų vaistinėje įsigyti negaliu. Kad įsigyčiau vaistų, yra reikalingas retų ligų komisijos sprendimas“, - pasakojo klaipėdietė.

Komisija priimti sprendimą dėl vaistų įsigijimo pavedė derybų komisijai, tad Ligita sprendimo laukia jau nuo sausio pabaigos.

„Norėjau paskirtus vaistus įsigyti savo lėšomis, tačiau to padaryti taip pat negalėjau, nes tam reikia ministro įsakymo, kad vaistinė turėtų teisę man parduoti vaistinį preparatą. Galiausiai gavusi ministro įsakymą įsigijau vaistų vienam mėnesiui, bet jei po mėnesio dar nebus komisijos sprendimo, būsiu be reikalo juos pirkusi“, - sakė Ligita.

Ligita yra pirmoji pacientė Lietuvoje, kuri tokios rūšies ligai gydyti reikiamą vaistą įsigijo kaip nekompensuojamą ir vaistinėje. Kad tai būtų įmanoma, SAM turėjo atlikti tam tikrus veiksmus su reguliuojančiomis institucijomis.

Tačiau moteris pasakojo, jog su tokia vaistų skyrimo ir kompensavimo tvarka ji susiduria ne vienintelė. Visiems pacientams, kuriems diagnozuojamos retos ligos, tokia vaistų skyrimo tvarka ir ilgas laukimas - ne naujiena.

Ji vylėsi, jog vieną dieną ši tvarka bus pakeista ir jie bus skiriami gerokai greičiau, nes sergantiesiems svarbi kiekviena diena.

 

Ruošia įstatymo pataisą

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paaiškino, jog visus labai retų būklių gydymo atvejus nagrinėja ir dėl kompensacijos skyrimo sprendžia sveikatos apsaugos ministro sudaryta Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisija, kurioje dirba universitetų ligoninių, Valstybinės ligonių kasos ir SAM atstovai.

„Komisija aprašo ir jos darbo reglamento nustatyta tvarka įvertina gydymo įstaigos pateiktus paciento būklės retumą pagrindžiančius dokumentus ir priima sprendimą dėl vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo“, - tikino SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis.

Jeigu vaisto terapinė nauda nėra oficialiai patvirtinta ir vaistas nėra užregistruotas Lietuvoje arba Europos Sąjungoje kaip tinkamas konkrečiai retai ligai gydyti, pasitelkiamos tarptautinės gydymo rekomendacijos, mokslinė literatūra, klinikinių tyrimų duomenys ir kita reikšminga medicininė informacija.

 

Ar siūlomas vaistas gali būti naudingas konkrečiai retai ligai gydyti, išvadas teikia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

Valstybinė ligonių kasa turi įvertinti, ar PSDF biudžete yra pakankamai lėšų vaistui kompensuoti ir kokią įtaką tai turės biudžetui.

"Komisija, gavusi prašymą kompensuoti labai retos būklės gydymo išlaidas, sprendimą priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos. Jei trūksta duomenų sprendimui priimti, komisija skiria papildomą terminą duomenims pateikti, jei reikia, dėl vaistinio preparato terapinės naudos ir naujoviškumo įvertinimo kreipiasi į nepriklausomas institucijas ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

 

Galiojanti tvarka užtikrina, kad pacientams būtų kompensuojamas tik efektyvus ir veiksmingas gydymas.

Skubiais atvejais, kai paciento būklė sparčiai blogėja ir jį reikia gydyti nedelsiant, sprendimai priimami per vieną darbo dieną", - dėstė SAM atstovas.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų pasiteiravus, ar įmanoma ką nors padaryti, kad vaistai sergančiuosius labai retomis ligomis pasiektų greičiau, buvo atsakyta, kad visais atvejais turi būti laikomasi būtinų vertinimo ir derybų su vaistų gamintojais etapų - kad pacientas gautų veiksmingiausią įmanomą pagalbą, o visus gaunamus prašymus komisija stengiasi išnagrinėti kiek įmanoma greičiau.

„Siekdamos tobulinti teisinį reglamentavimą, užtikrinti skaidresnį ir aiškesnį sprendimų priėmimą, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos šiuo metu rengia Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo ir susijusių dokumentų pakeitimo projektus, kurie galėtų užtikrinti ir greitesnį komisijos sprendimų priėmimą“, - pasakojo J. Gališanskis.

 

Kompensavimo tvarka

Išnagrinėjusi prašymą kompensuoti labai retai būklei gydyti skirto vaisto išlaidas, komisija priima vieną iš šių sprendimų:

1. Visiškai kompensuoti vaistinio preparato įsigijimo išlaidas, jei jis atitinka visus būtinus kriterijus;

2. Iš dalies kompensuoti vaistinio preparato įsigijimo išlaidas, jei išlaidų dalį įsipareigoja padengti šių vaistinių preparatų ar medicinos pagalbos priemonių gamintojas arba gydymo įstaiga, arba nevyriausybinė organizacija;

3. Nekompensuoti vaistinio preparato įsigijimo išlaidų, jei jis neatitinka nustatytų kriterijų.

Jeigu priimamas sprendimas iš dalies kompensuoti vaistinio preparato įsigijimo išlaidas, komisija taip pat turi priimti šiuos tarpinius sprendimus:

1. Jei paciento gydymo kompensuojamaisiais vaistiniais preparatais išlaidos per metus arba per kitą numatytą gydymo laikotarpį (jei skiriamas ilgesnis nei 6 mėnesių gydymas) yra didesnės negu 29 000 eurų, bet mažesnės nei 100 000 eurų, derėtis su šių vaistinių preparatų ar medicinos pagalbos priemonių gamintojais dėl gydymo išlaidų dalies padengimo. Jei išlaidos viršija 100 000 eurų, kreiptis dėl derybų su vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės gamintoju į Tarpinstitucinę derybų dėl vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainų nustatymo komisiją;

2. Siūlyti vaistinio preparato gamintojui sudaryti klinikiniais rezultatais pagrįstą arba mišrią sutartį. Jei vieno paciento gydymo atitinkamu vaistiniu preparatu išlaidos viršija 100 tūkst. eurų, šio vaistinio preparato gamintojas privalo sudaryti klinikiniais rezultatais pagrįstą sutartį, pagal kurią apmokamas tik efektyvus paciento gydymas, atsižvelgiant į sutartyje nustatytus klinikinio efektyvumo kriterijus. Tais atvejais, kai gydymo rezultatai neatitinka sutartyje nustatytų kriterijų, atitinkamo vaistinio preparato gamintojas grąžina į PSDF biudžetą gautas lėšas už neefektyvų gydymą šiuo vaistiniu preparatu.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder