Naujausios ultragarso technologijos profilaktikai ir sunkių ligų diagnostikai

Kokia pirma mintis apsilanko galvoje, išgirdus žodį ultragarsas? Dažnas pasakys, kad jo pagalba nėštumo metu galima pamatyti motinos įsčiose esantį kūdikį ir net nustatyti jo lytį. Tačiau, kad ir kaip plačiai paplitęs vaisiaus ultragarsinis tyrimas, šios technologijos galimybės gerokai didesnės.

Plačiau apie ultragarsinį tyrimą pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojos – echoskopuotoja Vida Uzelienė ir akušerė-ginekologė Sigita Neverauskienė.

Pasak V. Uzelienės, ultragarsas arba echoskopija yra dažniausiai naudojamas diagnostinis vaizdavimo tyrimas, suteikiantis labai daug informacijos apie mūsų sveikatos būklę.

Ultragarsas jau tampa neatsiejama daugumos medicinos disciplinų diagnostiniu įrankiu. Lengvai prieinama ir nebrangi technologija suteikia galimybę realiuoju (tyrimo) laiku nustatyti organų, struktūrą, dydį, lokalizaciją. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, ultragarsas yra visiškai saugus. Ultragarsinės bangos nėra jonizuojanti spinduliuotė, tyrimams atlikti nereikia specialių apsaugos priemonių, jis nekenkia nei pacientui, nei jį atliekančiam gydytojui, todėl gali būti atliekamas tiek, kiek reikia ir kada tik prireikia.

Tyrimo metu yra naudojamas ultragarsas – labai didelio dažnio garso bangos, negirdimos žmogaus ausimi. Todėl tyrimas atliekamas specialiu tą garsą generuojančiu aparatu – echoskopu. Tiriant utragarsu aukšto dažnio garso bangos (1–10 MHz) nukreipiamos į kūno struktūras, naudojant rankinį prietaisą, vadinamą davikliu.  Skirtingais kūno audiniais bangos sklinda skirtingu greičiu, taigi skirtingu greičiu grįžta atgal. Daviklis priima šiuos aidus ir perduoda duomenis apie jų greitį ir intensyvumą į kompiuterį. Šis analizuoja duomenis, kad sukurtų ultragarsinį vaizdą ekrane.

Ultragarsiniai tyrimai atliekami greitai ir tiksliai. Jie nusako kelią ir kryptį tolimesniam ištyrimui, padeda nustatyti tikslią diagnozę, skirti efektyviausią gydymą ir pasiekti geriausių gydymo rezultatų.

Ultragarso pirmtakas – kryptinio garso atspindžių prietaisas, naudojamas objektams aptikti ir atstumui matuoti – pradėtas naudoti karinėje pramonėje povandeninių laivų lokacijos nustatymui. Šis metodas taip ištobulėjo, kad II Pasaulinio karo metu mokslinės žinios ir technologijų proveržis vainikavo ultragarso bangomis grįstą prietaiso, kuriuo nustatoma vietovė, sukūrimą, Šis prietaisas buvo naudojamas karo laivų pramonėje. Medicinoje ultragarso technologija buvo pritaikyta tik 1956 m., sukūrus pirmąjį echoskopą vaisiaus stebėjimui.

Per beveik 70 metų medicinoje naudojami ultragarso prietaisai sparčiai tobulėjo – iš kambario dydžio pirmojo echoskopo šie prietaisai tapo delno dydžio nešiojamais diagnostiniais įrankiais. Kasdieniniam pacientų tyrimui optimaliausiu variantu tapo mobilūs transportuojami echoskopai.

 „Medicinos centruose „Northway“ Klaipėdoje ir Kretingoje neseniai pradėti naudoti pasaulyje pirmaujančio medicinos įrangos gamintojo „Mindray“ naujos kartos echoskopai su visiškai naujomis funkcijomis. Didžiausias šių prietaisų išskirtinumas – zoninio skenavimo technologija, kuria iš esmės patobulintas ultragarso pluošto duomenų  formavimo principas – iš įprastinio ultragarso bangų pluošto duomenų apdorojimo pereita į atskirų zonų duomenų apdorojimą. Taigi, iš esmės išpręstas erdvinės skiriamosios gebos, laiko skiriamosios gebos ir audinių tolygumo suderinamumo klausimas, o šiais echoskopais atliekami tyrimai užtikrina išskirtinę vaizdo kokybę. Modernūs prietaisai turi neišsemiamas vaizdų apdorojimo, įvairių klinikinių sprendimų apskaičiavimo galimybes pagal konkretaus paciento duomenis. Prietaiso, sukurto remiantis išsamiomis sudėtingų klinikinių scenarijų įžvalgomis, naudojimas tyrimus atliekančiam gydytojui atveria ypatingą klinikinės būklės aiškumą, suteikia tikslius ir savalaikius atsakymus, o specialisto kompetenciją pakylėja į kokybiškai naują lygį“, – džiaugdamasi medicinos pažanga pasakoja echoskopuotoja V. Uzelienė.

Pasak jos, naujieji echoskopai pasižymi ne tik išskirtiniu efektyvumu, bet ir komfortiškumu gydytojui ir pacientui. Jie yra veikia labai tyliai, o plačiaekraniai jų monitoriai turi akis tausojantį ryškumo pritaikymą ir yra mobilūs. Specialisčių teigimu, tai jau įvertino ir pacientai, nes kartu su gydytoju jie gali iš arti stebėti ultragarso vaizdus.

Šiais išskirtiniais prietaisais gali būti tiriami visi minkštieji žmogaus audiniai – dariniai odoje, kraujagyslės, nervai, raumenys, vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, raumenys, taip pat galimos patologijos – augliai, cistos, akmenys, ieškoma uždegimo židinių, sustorėjimų, plyšimų, atsiradusio skysčio ir kitų simptomų, kurie gali būti tam tikros patologijos požymis.

Ilgametę patirtį turinčios specialistės įsitikinusios, kad, atliekant ultragarso tyrimą, be prietaisų privalumų, labai svarbūs išlieka gydytojo įgūdžiai, profesionalumas, anatomijos žinios.

Echoskopinio tyrimo metu galima nustatyti įvairius minkštųjų audinių pakitimus. Esant sąnarių skausmams, dažnai pakitimai sąnariuose atspindi esamą patologiją. Pavyzdžiui, reumatoidinio artrito metu  uždegimas vyrauja plaštakų, pėdų smulkiuosiuose, dažnas ir stambiuosiuose – kelio, peties sąnariuose, pažeidžiamos ir sausgyslės. Podagra, kuriai būdingas purino kristalų susikaupimas palei sausgysles ir sąnarį, echoskopinė išraiška jau kitokia. Todėl specifiniai echoskopiniai duomenys leidžia gydančiam gydytojui patikimiau nustatyti diagnozę ir prognozuoti tolimesnes paciento gyvenimo būdo, mitybos korekcijas ir gydymą.

Echoskopinis tyrimas yra nepakeičiamas raumenų, sausgyslių ar raiščių  plyšimo diagnostikai. Gijimo metu jis suteikia galimybę stebėti audinių gijimo procesą, skysčių rezorbcijos (šalinimosi) procesą.

Vienas dažniausiai atliekamų ultragarso tyrimų – vidaus organų (kepenų, kasos, tulžies pūslės, inkstų, blužnies, limfmazgių, pilvo aortos) ištyrimas dėl pilvo ar juosmens skausmų. V. Uzelienės teigimu, šis dažnai ignoruojamas simptomas neretai yra rimtos ligos priežastis. Užsitęsęs ar priepuolinio pobūdžio skausmas, pykinimas, epizodinis viduriavimas, svorio netekimas, naktinis prakaitavimas, sutrikęs šlapinimasis, nuolatinis nuovargis – įspėjantys organizmo ženklai, kurių nevalia ignoruoti. Ultragarsinis tyrimas tokiu atveju rekomenduojamas kaip pirminis vaizdinis tyrimas, padedantis įvertinti situaciją, esant poreikiui, skirti kitus tyrimus ar nukreipti pas reikiamus specialistus.

Pasak V. Uzelienės, nedelsiant reikėtų kreiptis dėl bet kurioje kūno dalyje apčiuopiamų odos ir poodiniai darinių. Kakle, pažastyse, krūtyse čiuopiami darinukai, guzeliai, dažnai gali būti klastingos ligos išraiška. Tyrimo metu galima diferencijuoti jų kilmę, esant poreikiui, echoskopo kontrolėje atlikti darinio biopsiją.

Gydytojos Sigita Neverauskienės teigimu, ultragarsinis tyrimas neatsiejama pacientės ištyrimo dalis ir akušerijoje bei ginekologijoje. Visoms besilaukiančioms pacientėms echoskopiniai tyrimai atliekami 11-13  ir 18-20 nėštumo savaitę. Saugaus ir specialaus pasiruošimo nereikalaujančio tyrimo metu gydytojas matuoja vaisiaus dydį, vertina anatomiją, vystymąsi, vaisiaus vandenų kiekį, placentos padėtį, apžiūri, ar nėra stambių vaisiaus vystymosi ydų. Pasak ilgametę patirtį turinčios akušerės ginekologės, papildomi echoskopiniai tyrimai gali būti atlikti nustačius nėštumo komplikacijas, pvz. nėščiųjų hipertenziją, diabetą, sutrikus kepenų veiklai, įtarus, kad vaisius gali būti per mažas pagal nėštumo laiką, esant gresiančio priešlaikinio gimdymo rizikai, pajutus, kad vaisius blogiau juda. Kai gimdoje vystosi du ar trys vaisiai, ultragarsiniai tyrimai atliekami kas mėnesį, o, esant poreikiui, dar dažniau.

Šis tyrimas plačiai taikomas ir ginekologojoje. „Echoskopija atliekama ne tik tada, kai moterys turi nusiskundimų (pilvo skausmas, nereguliarios mėnesinės, kraujavimas ne mėnesinių metu), bet ir atvykus pasitikrinti profilaktiškai. Tyrimo metu vertinama gimdos padėtis, dydis, galimi pakitimai tiek gimdos gleivinėje, tiek raumenyje, apžiūrimos kiaušidės. Jeigu pacientė gimdoje turi spiralę, visada aprašoma ir jos padėtis. Radus gimdoje miomų, matuojamas jų dydis, vertinama buvimo vieta, kai tiriama pakartotinai – augimo dinamika. Radus kiaušidžių cistas, ieškoma ultragarsinių žymenų, padedančių atskirti gerybinius darinius nuo turinčių piktybiškumo požymių. Diagnozės patikslinimui gali prireikti ir papildomų tyrimų. Echoskopo pagalba taip pat galima diagnozuoti gimdos gleivinės išaugas – polipus. Tyrimą rekomenduojama atlikti iškart po mėnesinių, kai gimdos gleivinė yra ploniausia, nes tada galima pastebėti ir diagnozuoti net ir nedidelius gimdos ertmės pakitimus“, – pasakoja gydytoja S. Neverauskienė.

Gydytoja V. Uzelienė primena, nesant nusiskundimų ar pakitimų, profilaktiškai ultragarsinį tyrimą reikėtų atlikti kas du metus. Jei  tyrimo metu diagnozuojami pakitimai, priklausomai nuo jų, tyrimas turėtų būti atliekamas kas 6-12 mėn. Pasak jos, ultragarso tyrimas neretai yra pradinis tyrimas, nusakantis kelią ir kryptį tolimesniems tyrimams ar gydymui.

Sidebar placeholder