Išsėtinė sklerozė: nepagydoma, bet pristabdoma
Naujos vaistų formos garantuoja patogesnį gydymą

Ilgai sergantys išsėtine skleroze pavargsta ne tik nuo ligos simptomų, bet ir nuo vaistų šalutinio poveikio. Būna, kad kai kurie pacientai nutraukia profilaktinį gydymą ir dėl to patiria ligos paūmėjimų, kurių padarinių vėliau nebegalima ištaisyti – žmogus gali tapti neįgalus. Mokslininkai stengiasi, kad vaistai būtų ne tik efektyvūs, bet ir patogūs vartoti – Lietuvą pasiekia naujos vaistų formos.

Sunkiai vaikšto

Rima (vardas pakeistas – aut.) išsėtine skleroze serga jau 32-ejus metus. Iš pradžių, nors gydytojai nustatė ligą ir bandė skirti gydymą, Rima tik numodavo ranka, nes liga labai netrukdė, na, ir kas, kad kartais nebūdavo jėgų ar nutirpdavo ranka, koja. Ji dirbo mokytoja, aktyviai sportavo, tad „nebuvo laiko“ gydytis, nelabai tikėjo ir gydytojų kalbomis, kad gali tapti neįgali. Paūmėjimai kartodavosi vienas po kito, tada gydytojai skirdavo dideles vaistų dozes, ir ji vėl atsistodavo ant kojų. Vis dėlto, nors paūmėjimai didelių nemalonumų nesukeldavo, ilgainiui moteris pastebėjo, kad darosi sunku vaikščioti ir rankos ne visuomet klauso. O kartą pargriuvo ir nebegalėjo atsikelti. Tuomet suprato, kad taip atsainiai su savo sveikata elgtis nebegalima. Laimei, jau buvo atsiradę efektyvių vaistų, ir dabar Rimai paūmėjimai labai reti. Deja, to, kas jau prarasta, vaistai nebegali sugrąžinti, todėl moteris sunkiai vaikšto. „Jei būtų galima sugrąžinti prarastą laiką, taip paikai nebesielgčiau“, – sako moteris.

Puola save

„Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė centrinės nervų sistemos liga, kai imuninė sistema puola savus audinius ir pažeidžia nervus gaubiantį mielino apvalkalą“, – aiškina neurologas Povilas Beliaziūnas.

Manoma, kad taip atsitinka dėl imuninės sistemos sutrikimo, kai ji „supainioja priešus“ ir savus nervų dangalus atpažįsta lyg virusus. Ligos išsivystymui ir eigai įtakos turi ir vitamino D stoka, ypač jo trukumas ankstyvuoju gyvenimo periodu naujagimystėje ir vaikystėje. Literatūros duomenimis, apie 15-20 proc. pacientų teigia šeimoje buvus išsėtinės sklerozės atvejų, taigi, dalis atvejų yra siejami su genetika.

Išsėtinės sklerozės simptomai gali būti įvairūs – nuo vos pastebimo silpnumo, nuovargio iki visiško rankų, kojų paralyžiaus ar apakimo. Dažnai atsiranda šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimų. Kiekvienam pacientui ligos požymiai gali būti individualūs“, – aiškina gydytojas.

P. Beliaziūnas sako, jog  kiekvieno sergančio IS liga yra skirtinga – vieniems ji progresuoja greičiau, kitiems – lėčiau: „Jeigu gydytojams pavyksta atrasti pacientui tinkamą vaistą, kuris pristabdo ligą, jis gali gyventi kokybišką ir visavertį gyvenimą – baigti mokslus, sportuoti, sukurti šeimą.“

Tačiau neretai pacientai laiku nesikreipia į gydytojus arba liga būna itin aktyvi. Tuomet kartu su kiekvienu nauju paūmėjimu atsiranda ir neįgalumo rizika. Jeigu pacientas negauna savalaikio gydymo, gali būti, kad atsiradę invalidizuojantys ligos simptomai niekada nebeišnyks.

„Viskas priklauso nuo to, kokio stiprumo yra paūmėjimas ir kaip greitai ligoniui skiriamas paūmėjimo gydymas“, – teigia neurologas.

Galima sustabdyti

Mokslinių tyrimų duomenimis, išsėtine skleroze sergantys pacientai gyvena vidutiniškai septyneriais metais trumpiau nei nesergantys šia liga. Tai siejama su dažnomis šlapimo ar kvėpavimo takų infekcijomis, kurios yra neįgalumo ir nejudros pasekmės.

Ženkliai sumažėja gyvenimo kokybė, kuri nukenčia priklausomai nuo ligos simptomų.  Pavyzdžiui, esant šlapimo nelaikymui pacientai bijo išeiti iš namų, didėja socialinės atskirties rizika. Rankų ar kojų paralyžius irgi apriboja gebėjimą apsitarnauti, būti socialiai aktyviam. Šie simptomai dažniausiai kankina vyresnio amžiaus pacientus, tačiau ligos negydant gali pasireikšti ir jaunesniame amžiuje, ligos pradžioje. Skiriant savalaikį profilaktinį gydymą, ligą galima pristabdyti, išvengti šių komplikacijų ar jas atitolinti.

Dvi grupės

Lietuvoje ligą modifikuojantys vaistai, skirti išsėtinės sklerozės profilaktiniam gydymui, skirstomi į pirmos ir antros kartos medikamentus. Šių vaistų tikslas yra išvengti ligos atkryčio, t. y. mažinti ligos aktyvumą, atitolinti neįgalumą, pristabdyti naujų išsėtinės sklerozės židinių centrinėje nervų sistemoje susidarymą.

Ligos pradžioje dažniausiai skiriami pirmos kartos vaistai.

„Juos skiriame, kai tikimės lengvesnės ligos eigos ir simptomai ar negalia nėra labai išreikšti. Tačiau, jeigu vartojant šiuos vaistus, pacientui kartojasi ligos paūmėjimai, ir, atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, randama naujų židinių, skiriami antros eilės medikamentai“, – sako gydytojas.

Nauji vaistai ne tik efektyviai valdo ligą, bet ir pacientams suteikia kitų galimybių. Pavyzdžiui, anksčiau planuojančios nėštumą moterys turėdavo nutraukti gydymą. Dabar yra gydymo būdų, kuriuos taikant po kelių gydymo kursų pasiekiamas ilgalaikis poveikis imuninei sistemai ir jeigu liga stabilizuojama, moterys gali planuoti nėštumą ir nesibaiminti, kad vaistai pakenks vaisiui.

Skirtingos formos

P. Beliaziūnas teigia, kad labai svarbu turėti ir skirtingų formų vaistų. Jie gali būti leidžiami į paodį ar raumenis, geriami, arba lašinami į veną. Ligos pradžioje dažniausiai pasirenkamos injekcijos po oda, vartojamos kelis kartus per savaitę. Tačiau kartais pacientai tokių injekcijų netoleruoja, todėl gydymą galima keisti į kitas vaistų formas, pavyzdžiui, infuzijas į veną ar tabletes.

Kiekviena vaisto forma turi savo privalumų ir trūkumų. Pavyzdžiai skiriant kasmėnesines intravenines infuzijas ilgainiui pacientai pavargsta, atsiranda su infuzijomis susijusių reakcijų, vizitus sunku suderinti su darbu, mokslais, atsiranda sunkumų susijusių su COVID-19 pandemijos sukeltais iššūkiais. Yra pacientų, kurie dėl šių nepatogumų sustabdo gydymą ar jo visiškai atsisako. Todėl vaistų gamintojai nuolat ieško būdų kaip palengvinti šiuos gydymo iššūkius. „Pavyzdžiui, jau netrukus Lietuvą pasieks nauja injekcinė minėto intraveninio vaisto forma – ir kasmėnesines infuzijas į veną bus galima pakeisti kasmėnesinėmis poodinėmis injekcijomis. Daliai pacientų tai bus daug patogiau“, – aiškina gydytojas.

Jei suleidus vaistus po oda per 15 minučių nepasireikš nepageidaujami reiškiniai, gydytojo sprendimu paciento stebėjimo laikas galės būti trumpinamas arba medikams visai nereikės stebėti paciento. Kadangi injekcijos bus atliekamos išsėtinės sklerozės gydymo centruose, gydytojai su pacientais galės palaikyti glaudų kontaktą. Tai labai svarbu gydant lėtines progresuojančias ligas, nes tik gyvai konsultuodamas pacientą gydytojas gali pastebėti naujus sveikatos pakitimus ir laiku koreguoti gydymą.

Biologinių vaistų poodinės vaistų formos jau sėkmingai pakeitė infuzines formas gydant tokias lėtines progresuojančias ligas, kaip reumatoidinis artritas ar onkohematologinės ligos. Leidžiant vaistus po oda tik kartą per 4 savaites taupomas ir paciento, ir personalo laikas, nereikia specialiai infuzijoms skirtų dienos stacionaro lovų. Tikimasi, kad tokie vaistai bus patogesni gydant ir išsėtine skleroze sergančius pacientus.

Sidebar placeholder