vakcinacija
Pagėgių meras apie Vyriausybės kritiką dėl skiepijimo ne pagal prioritetinę eilę: pamėginkite jūs tuos žmones pakviesti

Skiepijimas įvairiose Lietuvos savivaldybėse vyksta nevienodai. Kol vienos pyksta negaudamos pakankamai vakcinų senjorams, kitos pereina prie vis jaunesnių žmonių grupių skiepijimo. O premjerės Ingridos Šimonytės ar sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio kritiką dėl vakcinacijos ne pagal prioritetus merai vertina kaip nepagrįstą. Kaip sako Pagėgių meras, „pamėginkite jūs tuos žmones pakviesti prisijungti.“

Statistikos departamento skelbiami duomenys rodo, kad galimai bendrai imunizuotų gyventojų Lietuvoje vidurkis yra apie 33,4 proc.

Šioje lentelėje pačiame dugne atsidūrė ne tik nuolat dėl nepakankamo skiepijimo minimos Šalčininkų rajono, Visagino savivaldybės, bet ir Plungės, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo rajonai, Pagėgių savivaldybė.

Situacija nėra prasta, bet nėra ir sklandi

Plungės rajono meras Audrius Klišonis šiuos duomenis vertina gana ramiai, nors pasipiktinimo irgi neslepia:

„Kadangi pati savivaldybė vakcinų negamina, tai negali būti aukščiau. Mes šiuo metu esame beveik 21 proc. visos populiacijos paskiepiję, tai yra beveik 7 tūkst. gyventojų vieną vakcinos dozę jau yra gavę, dar per 2 tūkst. žmonių turime, kurie yra persirgę.

Pagal amžiaus grupes kai kuriose iš jų pakankamai neblogai atrodome. 65+ grupėje turime paskiepytų beveik 52 proc., 75+ – beveik 60 proc. ir apie 50 proc. vyresnių nei 80 metų.

Situacija nėra labai prasta, bet nėra ir sklandi, kadangi buvo paimta vakcinų kaip iš tos savivaldybės, kurioje epidemiologinė situacija yra ženkliai geresnė nei Lietuvos vidurkis. Mes daugiau nei savaitę, kai buvo suplanuota skiepyti „Pfizer-Biontech“ vakcina vyresnio amžiaus žmones, kas antrą žmogų turėjome atšaukti, kadangi vakcinų buvo sumažinta perpus.“

Situacija nėra labai prasta, bet nėra ir sklandi, kadangi buvo paimta vakcinų kaip iš tos savivaldybės, kurioje epidemiologinė situacija yra geresnė nei Lietuvos vidurkis.

Anot mero, Plungė ilgai geltonavo Lietuvos sergamumo COVID-19 žemėlapyje, tačiau dabar užsikrėtusiųjų daugėja – per pastarąją parą nustatyta 14 naujų atvejų, nors iki šiol septynių dienų vidurkis tebuvo šeši.

„Penktadienį turime gauti 600 dozių „Modernos“, tai nėra mažai, šiandien ir rytoj revakcinuosis apie 300 žmonių. Nuo šeštadienio sudarinėjama eilė 55+ žmonėms, tikimės, kad per keletą dienų tą vakciną sunaudosime.

Dar 300 dozių gauta „Johnson&Johnson“ vakcinos, ją skirsime daugiausia tiems žmonėms, kurie gyvena rajone, kuriems problematiška atvykti, nes revakcinacija yra papildomas rūpestis tiek tiems gyventojams, tiek jų vaikams, kurie atveža, ar mūsų medikams, kuriems reikia dar kartą važiuoti.

Planuojame antradienį gauti dar 1,1 tūkst. dozių „Johnson&Johnson“, – sakė meras.

Per pusantro mėnesio paskiepytų visus

A.Klišonis tvirtina, kad rajono medikai per dieną pajėgūs paskiepyti apie 600 žmonių.

Vadinasi, per savaitę, jeigu būtų dirbama visas septynias dienas, vakcinas galėtų gauti apie 4 tūkst. žmonių.

Mero skaičiavimais, kadangi apie 7 tūkst. gyventojų jau turi bent vieną skiepą, beveik 4 tūkst. gavę abi dozes, atmetus vaikus, kurie neskiepijami, – jų yra apie 7 tūkst., tai per pusantro mėnesio, jeigu vakcinų tiekimas bus stabilus ir pakankamas, Plungės rajone gali būti paskiepyti visi, kas to nori.

Šis rajonas iki šiol nebuvo tarp tų, kur laisvai galėjo skiepytis bet kokio amžiaus žmonės, kaip tai siūlė dalis kitų savivaldybių.

Aš manau, Sveikatos apsaugos ministerija prarado vakcinacijos eigos kontrolę.

„Pandemijos, kaip ir karo, metu, neturi būti žiurkių lenktynių. Kadangi aš dalyvauju praktiškai visuose susijungimuose su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kur dalyvauja taip pat ir merai, savivaldybių gydytojai, yra keista ir pikta klausyti, kai vakcinos yra atimamos iš mūsų ir skiriamos Vilniaus savivaldybei, bet Utenos, kitų aplinkinių savivaldybių įmonės organizuoja važiavimus į Vilnių ir ten skiepijasi.

Kam taip daroma? Kažkokį slenkstinį rodiklį yra pasiekusios tos savivaldybės ir jos eina žemyn per amžiaus grupes, tai logiška, bet jeigu ten einama iki 35+, o mes dar nesame paskiepiję, nors yra sudėlioti grafikai, perskambinta visiems asmenims 65+, tik neturime vakcinų.

Šitoje vietoje, aš manau, SAM prarado tą kontrolę vakcinacijos eigos. Tas sprendimas, kurį vakar išgirdome iš gerbiamo ministro Arūno Dulkio, yra vienintelis variantas, kuris gali bent šiek tiek daugiau mažiau normalizuoti situaciją. Šiandien ją turime tokią – kas dar žemiau nuleis kartelę“, – piktinosi Plungės rajono vadovas.

Jo teigimu, pikčiausia yra tai, kad baudžiamos tos savivaldybės, kur labai ilgai susirgimų buvo mažai ir jos geltonavo užsikrėtimų žemėlapyje: „Mūsų gyventojai baudžiami, kad mes išlaikėme gerą situaciją.“

Situaciją, kai dalis vakcinų iš savivaldybių buvo paimta ir perduota Vilniui, jis apibūdino kaip „komunikacinę tragediją“, kadangi tuomet merai turėjo nuotolinį susitikimą su ministru ir premjere, per kurį net neužsiminta apie vakcinų perskirstymą.

Pranešimas atėjo po susitikimo praėjus pusvalandžiui.

Mūsų gyventojai baudžiami, kad mes išlaikėme gerą situaciją.

Tačiau A.Klišonis vilties nepraranda – jo manymu, jeigu vakcinų kiekiai bus pakankami, SAM paskelbtas planas masinei vakcinacijai bus įgyvendinamas sklandžiai.

Pagėgių senjorus įkalbėti labai sunku

Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius irgi pirmiausia pirštu beda į sprendimą sumažinti jo vadovaujamai savivaldybei vakcinų kiekį:

„Vakcinų mums sumažino kaip visai Lietuvai, kai jau buvo suskambinta žmonėms, sušnekėta.

Asmeninio archyvo nuotr./Vaidas Bendaravičius

Mums buvo pažadėta 300 vakcinų, kalbu apie „Pfizer“, šimtas prapuolė. Kalbėjo, kad negausime „AstraZeneca“, bet nutiko su „Pfizer“. Su „AstraZeneca“ tikrai turime problemų – žmonės nenori skiepytis šia vakcina.“

Šioje savivaldybėje galimai imunizuotų gyventojų dalis yra apie 28 proc. Meras sako, kad žiūrima prioritetinių amžiaus grupių, vyresnius nei 65 metų aktyviai kviečia skiepytis, tačiau tų norinčių nėra itin daug.

„Ar tų žmonių jau nebėra, ar dalis atsisako. Bet gal kai pradėsime masiškai skiepyti, gal bus lengviau, – svarstė meras. – Skiepijame didelę dalį žmonių nuo 40 metų ir vyresnius.“

Mums buvo pažadėta 300 vakcinų, kalbu apie „Pfizer“, šimtas prapuolė. Kalbėjo, kad negausime „AstraZeneca“, bet nutiko su „Pfizer“.

Taip yra, pasak mero, dėl vakcinų ypatumų – atidarytas „Pfizer-BioNTech“ buteliukas turi būti sunaudotas. Todėl jeigu neateina žmonės, esantys prioritetų grupėje, tuomet kviečiami kiti.

„Ką randa, tą griebia“, – sako V.Bendaravičius.

Jis tvirtina, kad savivaldybėje dėl skiepijimo informacija platinama ir patiems vyresniems žmonėms, ir per jų vaikus, draugus, giminaičius, socialinius darbuotojus, tačiau įkalbėti nėra lengva, ypač 65+ amžiaus grupėje.

Esą apie „AstraZeneca“ vakciną šie žmonės iš viso nelinkę kalbėtis, bet ir rinktis kitas vakcinas sunku įkalbėti.

Paklaustas, kaip vertina, kad premjerė, sveikatos apsaugos ministras kritikuoja savivaldybių sprendimus skiepyti ne tik prioritetinių amžiaus grupių žmones, V.Bendaravičius atviras:

„Pamėginkite jūs tuos žmones pakviesti ir prisijungti. Aš manau, kad kaip tik gerai, juk tie žmonės, kurie juda, važiuoja, daugiausia ir nešioja virusą, ne tie, kurie užsidarę namuose. Mums reikia skiepyti visus iš eilės ir mažose savivaldybėse bus tik nauda.“

Alytus – tarp lyderių

Alytaus mieste situacija visiškai kitokia.

Čia imunitetą turinčių gyventojų dalis yra net arti 40 proc., skiepijimas vyksta sparčiai, savivaldybė norėtų daugiau vakcinų.

 

Meras Nerijus Cesiulis teigia, kad situacija Alytuje nebloga visų pirma dėl to, kad buvo tiriama itin aktyviai – vienu metu testų čia buvo atliekama daugiausia Lietuvoje.

Tuomet užsikrėtimų buvo tikrai daug, bet, anot mero, „kai ieškai, tai ir randi“. Buvo nustatyta daugybė besimptomių atvejų, užkirstas kelias plitimui, protrūkiams.

„Mums pavyko labai daug komunikuoti su gyventojais, ypatingai – vyresniąja karta, 65+, kalbėti, kad tas virusas yra. Ta komunikacija mūsų labai pasiteisino. Stengėmės rodyti pavyzdį visai Lietuvai, kad gerai skiepijame, kad mokame žmones pakviesti, surasti variantus, kaip juos prisivilioti į skiepijimo centrus. Žinote – vieną, antrą, trečią pakvieti, o kiti jau ateina ir nekviesti, nes kaimynai pasiskiepijo.

Mums pavyko labai daug komunikuoti su gyventojais, ypatingai – vyresniąja karta, 65+, kalbėti, kad tas virusas yra.

Turėjome labai gerus žmonių srautus, nebuvo niekada vakcinų išmetimo. Jeigu matydavome, kad tą dieną mums lieka keliolika ar keliasdešimt vakcinų, skiepijome kitas prioritetines grupes, ugniagesius, policininkus ir visus kitus, kurie buvo eilėje. Visą laiką turėjome pasiruošę sąrašą“, – kalbėjo N.Cesiulis, girdamas ir vakcinaciją organizuojančią komandą.

Komunikacijai, kaip sako Alytaus meras, padėjo ir patirtis, įgauta padangų gaisro metu.

Negi reikia išmesti vakcinas?

I.Šimonytės ir A.Dulkio kritiką savivaldybėms, kurios skiepija ne tik nurodytos amžiaus ar kitų prioritetų grupes, N.Cesiulis sakė vertinantis labai blogai.

Esą Alytuje nebuvo situacijų, kad siūlytų skiepytis gyventojams iki 45+, kai dar savo skiepo nebuvo gavę vyresni nei 65 metų arba esantys kitose prioritetų grupėse.

„Bet tos savivaldybės, kurios nepritraukė žmonių ar žmonės neatėjo, arba ten žmonės turi kitokią nuomonę, daugiau jų yra prieš vakcinas, galėjo išmesti tas likusias vakcinas. Ar tada valstybei būtų geriau? Negalime tokių dalykų švaistyti.

Aklas taisyklių laikymasis yra didžiausias biurokratizmo pavyzdys, kai tu nieko negirdi, tik laikaisi taisyklių, o turimas vakcinas geriau išmesti, nei duoti kam nors, kam tikrai reikia.

Aš manau, kad tos savivaldybės elgėsi gerai, jeigu nedarė taip, kad ryte gavusios vakciną skiepijo ne pagal eilę. Jeigu darbo dienos pabaigoje, kai mato, kad neateis tie žmonės, o vakcinas būtina panaudoti, tai tikrai nematau nieko blogo.

Aklas taisyklių laikymasis yra didžiausias biurokratizmo pavyzdys, kai tu nieko negirdi, tik laikaisi taisyklių, o turimas vakcinas geriau išmesti, nei duoti kam nors, kam tikrai reikia. Manau, tų savivaldybių merų požiūris teisingas. Mes taip nedarėme, nes turime eiles, kuriose žmonės laukia pagal prioritetus“, – teigė N.Cesiulis.

Alytuje šiuo metu skiepijami 55+ žmonės. Jeigu vakcinų būtų gaunama daugiau ir galima būtų skiepyti visus norinčius, N.Cesiulis sako esąs tikras – norinčių užtektų.

Esą vien didžiosios įmonės nuolat domisi tokia galimybe.

Savaitgaliais Alytuje skiepijimas nevyksta – turimą vakcinų kiekį išnaudoti spėjama per darbo dienas, tad, kaip sako meras, „jau penktadienį ryte alytiškiai žiūri į dangų ir galvoja apie gamtą“.

Šią savaitę buvo paskiepyta truputį daugiau nei 10 proc. alytiškių – mieste yra 50 tūkst. gyventojų, buvo gauta 5,6 tūkst. vakcinų.

Sidebar placeholder