Gauti rezultatai nustebino daugelį - net 51,4 proc. apklaustų suaugusių rūkančių ar vartojančių bedūmius gaminius vartotojų Lietuvoje nurodo nenorintys jų atsisakyti.
Tyrimas buvo atliktas pagal Lietuvos priklausomybės ligų instituto užsakymą.
Rūkymas specialistų yra vertinamas kaip stipri priklausomybė nuo nikotino, todėl nestebina ir tyrimo atskleista tiesa, kad didelė dalis neketina mesti rūkyti ir taip išvengti žalos sveikatai.
Specialistų vertinimu, vyrauja klaidingas visuomenės įsitikinimas, kad vartojimas priklauso tik nuo valios - tuo tiki bent 4 iš 10 apklaustųjų (45,9 proc.).
„Kaip rodo tyrimas, apskritai atsisakyti tabako gaminių - tiek tradicinių, tiek alternatyvių - 42,4 proc. jų vartotojų paskatintų sveikatos problemos, beveik penktadalis (17,7 proc.) svarstytų mesti tabakui brangstant, na, o ketvirtadalis (25,7 proc.) net nežino, kas juos paskatintų mesti“, - buvo rašoma pranešime spaudai.
Rūkymas tapatinamas su malonumu
Kas iš tiesų yra ta priklausomybė nuo nikotino? Kada ji atsiranda ir ar galima jos atsikratyti?
Psichologai sako, kad ši priklausomybė labai klastinga tuo, jog ji ateina palaipsniui.
Jeigu mokyklos laikais “žaidei„ pasislėpęs su draugais, tai ilgainiui tie pažaidimai tampa 3, 4 ir daugiau cigarečių per dieną.
O pats rūkymas, anot specialistų, paprasčiausiai suteikia žmonėms malonumą.
"Pasak Froido, cigaretė yra kaip čiulptukas, kuris reikalingas oralinėje kūdikystės stadijoje.
Kai užaugame, čiulptuką pakeičia cigaretė. Taigi, remiantis Froido teorija, tiems, kurie rūko, reikia čiulptuko, o tai reiškia, kad žmogus yra užstrigęs vaikystėje arba kūdikystėje, būtent oralinėje stadijoje.
Žinoma, šiuolaikinis mokslas jau kitaip aiškina šį žalingą įprotį. Pirmiausia tai yra priklausomybė nuo nikotino.
Taip pat tai tampa didžiule psichologine priklausomybe. Juk ėjimas parūkyti prilygsta ritualui: atsistoji, išeini, išsitrauki cigaretę...
Būtent dėl to ritualo, sukeliančio netikrą malonumo jausmą, ir yra taip nelengva atsisakyti šios priklausomybės.
Pasak specialistų, visi žino, kad rūkyti yra blogai, bet tai tampa labai maloniu ritualu. Smegenyse veikia toks mezolimbinis “apdovanojimų„ ratas.
Todėl smegenys veikia taip, kad nori nenori rūkymas mūsų smegenyse tam tikra prasme iššaukia laimės hormonų gamybą.
O kadangi smegenys kai kuriuos dalykus supranta neteisingai, šioje situacijoje deda lygybės ženklą tarp rūkymo ir malonumo.
Psichologė sako, kad metant rūkyti labai svarbu rasti kitą „malonumą“ suteiksiantį pakaitalą. Juo gali tapti aktyvus sportas (sportuojant taip pat išsiskiria laimės hormonai, seratoninas, dopaminas ir t. t.), paprasčiausias pasivaikščiojimas gryname ore ar pan.
Pinigų ir laiko „deginimas“
Psichologai sako, kad pirmiausia su klientais, kurie lanko konsultacijas tam, kad jos padėtų mesti rūkyti, suskaičiuoja, kiek per dieną jie sugaišta laiko, kuris skiriamas šiam įpročiui.
Šiai priklausomybei yra atiduodama po 2-3 valandas darbingo laiko kasdien. Kai žmonės meta rūkyti, natūralu, kad to laiko atsiranda kur kas daugiau, todėl savaime yra pradedama ieškoti kažkokio kito “nusiraminimo„, dėl ko žmonės dažnai atkrenta ir vėl pradeda rūkyti.
Ne naujiena ir tai, kiek ši priklausomybė kainuoja finansiškai - iki 2 000 eurų per metus.
O tai - tikrai nemaži pinigai, kuriuos, pasak psichologų, būtų galima išleisti visai neprastai kelionei.
Kai kuriuose darbovietėse vis dar gajus požiūris, jog kolektyviniai bendradarbių išėjimai parūkyti yra priemonė užmegzti tvirtesnius tarpusavio santykius.
Būtent tai dažnai ir paskatina nerūkančiuosius pradėti, o bandančiuosius mesti - vėl sugrįžti prie seno įpročio.
Tačiau, pasak psichologės, tokios nuolatinės „pertraukėlės“ sukelia nemažus darbinius nuostolius.
Jau yra tokių įmonių, kurios nerūkantiems darbuotojams moka priedus prie mėnesinio atlyginimo. Ir tai tikrai pasiteisina tiek sveikatos, tiek darbo našumo atžvilgiu.
Pokalbininkė siūlo dažnus išėjimus parūkyti darbo metu bandyti keisti paprasčiausiu atsistojimu nuo darbo kėdės ir pasivaikščiojimu iki kito patalpos galo, vandens atsigėrimu.
Psichologai pabrėžė, kad kuo anksčiau žmogus yra pradėjęs rūkyti, tuo ateityje tampa sunkiau atsisakyti šios priklausomybės.
Jau nuo ankstyvo amžiaus pradėjęs rūkyti žmogus yra labai “suaugęs„ su cigaretėmis, jos užima kur kas daugiau gyvenimo vaizdo.
Negana to, žmonės dažniausiai nepriima neigiamos informacijos iš aplinkos, kurioje atsispindi rūkymo žala sveikatai, mirčių nuo rūkymo skaičiai.
Rūkantieji mano, kad jiems taip nenutiks, kad tokie dalykai palies kažką kitą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą