Šie ženklai išduoda sutrikusią žarnyno veiklą: numojus ranka gali baigtis liūdnai

Pilvo pūtimas, skausmas, sustojęs virškinimas – tai, atrodo, įprasti, tačiau labai nemalonūs negalavimai. Jų galima išvengti prižiūrint tinkamą savo žarnyno veiklą ir pasirūpinant jame esančia mikrobiota.

„Mūsų žarnynas nėra sterilius. Jame gyvena įvairiausi mikroorganizmai. Tai ne tik bakterijos, bet ir įvairūs grybeliai, virusai ir pirmuonys. Visi šie mikroorganizmai bendru vardu yra vadinami mikrobiota, o jeigu imsime dar plačiau: jų genetinę sandarą ir tas medžiagas, kurias išskiria, ir kokia jų struktūra, tai vadinama mikrobiomu“, – kas yra mikrobiota aiškina gydytoja doc. G. Sadauskaitė.

Kas pažeidžia mikrobiotą?

Steriliu žarnynu žmogui kažin ar būtų įmanoma išgyventi, todėl mikrobiota yra labai svarbi. Visų pirma mikrobiota dalyvauja virškinime ir virškina skaidulas, kurių nesuvirškina pats žmogus, palaiko žarnyno sienelės integralumą, neleidžia kolonizuotis patogenams bei gamina medžiagas, kurios yra labai svarbios mūsų žarnyno veikloje.

Mikrobiota sąveikauja tiek su įvairiais virškinimo sistemos organais, tiek su kitomis organizmo sistemomis, net su centrine nervų sistema. Todėl dėl mikrobiotos sutrikimų gali išsibalansuoti tuštinimasis, prasidėti arba obstipacijos, arba viduriavimas, gali kilti net tokios rimtos lėtinės uždegiminės žarnų ligos, kaip opinis kolitas ar Krono liga.

Mikrobiotos disbalansas, gali turėti neigiamos įtakos kepenų, endokrininės, imuninės, širdies-kraujagyslių sistemos veiklai. Atrodo, neįtikėtina, bet tyrimai rodo, kad dėl sutrikusios mikrobiotos gali atsirasti nerimas, atminties ir dėmesio sutrikimai, miego sutrikimai ar depresija.

„Yra įprasta skirstyti mikrobiotą į gerąją ir blogąją. Probiotikai yra mikroorganizmai, kurie palankūs mūsų sveikatai, bet dabar mokslininkai kalba plačiau, kad svarbu turėtų gerųjų bakterijų, tačiau dar svarbiau, kad mikroorganizmų būtų kuo įvairesnių. Organizmui padeda tai, kas padeda palaikyti mikroorganizmų harmoniją“, – aiškina gydytoja.

Sveikai mikrobiotai, kaip ir mums patiems, reikalingas maistas. Pats tinkamiausias tas, kuriame gausu skaidulų – pilnagrūdžiai grūdai, vaisiai, daržovės, šviežias ir gyvas maistas – jogurtas, kefyras bei raugintos daržovės. Kaip maistas gali padėti mikrobiotai, taip pat gali ir pakenkti:

„Skurdesnė mikrobiota pastebima pas žmones, kurie per daug vartoja gyvulinės kilmės produktų, riebų maistą, per daug chemikalų turintį maistą. Kai tokiu maistu pamaitiname savo mikrobiotą, kinta jų struktūra, kinta jų funkcijos ir tai neigiamai atsiliepia mūsų sveikatai. Ir atvirkščiai – jeigu mikrobiota laiminga, tai gerai mūsų sveikatai“, – priduria doc. G. Sadauskaitė.

Kaip pagerinti mikrobiotą?

Sutrikus žarnyno veiklai, prieš griebiantis vaistų ar ieškant patarimų, ką daryti, reikėtų peržiūrėti savo mitybą:

„Kaip sakoma, kuo susirgai, tuo ir gydykis. Pirmiausia dėmesį reikėtų atkreipti į maistą. Jeigu neperžiūrėsime savo mitybos įpročių, toliau net neverta kalbėti apie kitas rekomendacijas. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo teisingų mitybos įpročių. Maistu mes galime ir turime reguliuoti mikrobiotos sudėtį“, – sako gydytoja.

Doc. G. Sadauskaitė nurodo, kad pagal dabartines rekomendacijas mityboje turėtų vyrauti augalinis maistas, o mėsos produktai neturėtų būti ant stalo kasdien. Tačiau, mikrobiotą veikia ne tik maistas:

„Stresas taip pat keičia jos sudėtį. Taip pat kenkia ir gyvenimas per daug sterilioje aplinkoje. Nebuvimas gryname ore irgi neigiamai veikia bei yra įrodyta, kad net aplinkos didelis triukšmas taip pat keičia mikrobiotos sudėtį. Visgi, didžiausią poveikį turi maistas“, – sako gydytoja.

Jeigu vien maistas nepadeda, papildomos pagalbos galima ieškoti ir vaistinių lentynose:

„Probiotikų galima nusipirkti vaistinėse. Taip pat prebiotikų, kurie yra tarsi maistas žarnyno bakterijoms. Dar yra ir postbiotikai – tai biologiškai aktyvios medžiagos, kurias įprastai išskiria mikrooganizmai. Visų šių preparatų galima įsigyti vaistinėse, jeigu vien tik maistas nepadeda.

Įvairūs virškinimo fermentai irgi gali padėti virškinti bei pagerinti žarnyno veiklą. O jeigu gerai maitinsitės, tuomet papildomos pagalbos net ir neprireiks“, – priduria G. Sadauskaitė.

Aliarmo simptomai

Įvairūs virškinimo trakto organai yra vienas su kitu labai susiję ir vieno virškinimo trakto organo veikla daro didelę įtaką kitam organui, todėl dažnai sunku pasakyti, kas nutiko, tik atsižvelgiant į atskirus simptomus. Reikia vertinti visą kontekstą.

„Sutrikusios mikrobiotos simptomai gali būti nevirškinimas, ankstyvas sotumo jausmas, skausmas pavalgius, pilvo gurguliavimas, sutrikęs tuštinimasis – vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, pilvo pūtimas, silpnumas, energijos nebuvimas.

Identiški simptomai gali pasitaikyti ir esant kitiems žarnyno sutrikimams. Pavyzdžiui, pilvo pūtimas vienam gali kilti dėl sutrikusios mikrobiotos, o kitam dėl padidėjusio skrandžio sulčių rūgštingumo, o trečiam – dėl storosios žarnos vėžio.

Dėl to savigyda be tyrimų yra loterija. Pirmiausia reikėtų savo simptomus aptarti su gydytoju, kuris galės konkrečius simptomus interpretuoti, paskirti reikiamus tyrimus jų priežasčiai patikslinti“, – nurodo gydytoja.

Doc. G. Sadauskaitė nurodo, kad yra keli aliarmo simptomai, kuriuos pajautus reikėtų kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją:

„Nerimą keliantys simptomai būtų iš žarnyno pasirodantis kraujas, liesėjimas be aiškios priežasties, anemija, viduriavimo ir obstipacijų kaitaliojimasis, nepilno pasituštinimo jausmas, šeiminė storosios žarnos vėžio anamnezė“.

Sidebar placeholder